Dar blogesnė padėtis Krokuvoje, antrame pagal dydį Lenkijos mieste. Lapkričio 20 d. naktį, kai temperatūra pirmą kartą šiemet nukrito žemiau nulio, vienintelis miestas pasaulyje, kurio ore, palyginti su Krokuva, buvo didesnė smulkiųjų dalelių koncentracija – Naujasis Delis Indijoje, praneša Kalifornijoje įsikūrusi taršos stebėjimo organizacija „Airly“.
 
Lignito grėsmė
Nors be Lenkijos ir kitos Europos šalys, pavyzdžiui, Vokietija, Vengrija, kad namuose degtų šviesa, degina daugiau taršių rudųjų anglių (lignito), visgi didžiausią poveikį sveikatai turės tokio kuro naudojimas buitiniuose šildymo prietaisuose. Tkačukų šeimos savivaldybėje anglys yra pagrindinis šildymo šaltinis, o 40 proc. namų ūkių naudoja pasenusias krosnis, dėl jų skleidžiamų nuodingų dūmų pramintas „rūkaliais“.
 
Lignite yra keliskart daugiau sieros ir pelenų bei penkiskart daugiau gyvsidabrio nei juodojoje anglyje – bet triskart mažiau energijos. Kūrenant namų židinį lignitu, išsiskiria mirtinas sieros ir gyvsidabrio derinys, smarkiai padidinantis astmos, plaučių vėžio, širdies sustojimo ir insulto riziką. Krokuvos AGH universiteto aplinkosaugos profesorius Piotras Kleczkowskis apskaičiavo, kad draudimo naudoti taršų kurą sustabdymas Olpiny provincijoje šią žiemą lems iki 1,5 tūkst. priešlaikinių mirčių.
 
Leido kūrenti beveik viskuo
Iki šiol Lenkija daugelį metų buvo viena labiausiai užterštų šalių Europoje, o jos vyriausybės viena po kitos bandė apriboti taršaus kuro deginimą namuose. Tačiau balandžio mėn. Lenkijos Teisės ir teisingumo (PiS) vyriausybė panaikino dvejus metus galiojusį draudimą gyventojams deginti lignitą ir prastos kokybės akmens anglį, kurių negalima efektyviai filtruoti namų krosnyse. Taip pat buvo sušvelninti apribojimai parduoti ypač taršias anglies atliekas, todėl Lenkija sugrįžo į laikus iki 2018 m., kai kovojant su smogu kūrenimo anglimi taisyklės buvo sugriežtintos.
 
Rugsėjį PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis net paragino Nowy Targ miesto, kurio oro kokybė Lenkijoje prieš dvejus metus buvo prasčiausia, gyventojus deginti kone viską, ką tik jie panorės. „Turėtume deginti viską, išskyrus padangas ar panašius dalykus, nes čia, deja, taip nutinka, – sakė jis. – Tiesiog, Lenkiją reikia šildyti!“
 
Poveikis jaučiamas jau dabar
Vyriausybė teigia, kad draudimo naudoti lignitą ir prasčiausios kokybės anglį panaikinimas yra susijęs su karu Ukrainoje ir turėtų būti laikinas, o jo poveikis oro kokybei bus įvertintas po šios žiemos. „Centrinė valdžia neturi įtakos regioninių kovos su smogu taisyklių taikymo sričiai ir terminams“, – sakė Lenkijos klimato ministerija, atsakydama į „Reuters“ klausimus.
 
Tačiau toks politikos posūkis labiausiai užterštose vietose kvėpavimo takų problemų sukelia jau dabar, sako gydytojai. Pasak vaikų skyriaus vedėjos Katarzynos Musiol, netoli Čekijos sienos esančiame Rybnike vaikų priėmimas į Provincijos specializuotą ligoninę labai išaugo lapkritį, nukritus temperatūrai ir pradėjus šildymo sezoną. Penkis stebėjimo taškus miestelyje turinčios bendrovės „Airly“ duomenimis, lapkričio 20-osios naktį temperatūrai Rybnike nukritus iki ‑3 °C šalčio, vidutinė KD 2,5 dalelių koncentracija šešis kartus viršijo normą.
 
„Skyriuje pilna vaikų, ir 90 procentų jų turi smogo sukeltų ligų: dusulys, respiracinis sincitinis virusas (RSV), paūmėjusi astma, bronchitas ir pneumonija. Kai kurie yra kelių savaičių kūdikiai“, – „Reuters“ kalbėjo K.Musiol.
 
Anglies karštligė
Lenkijoje šiuo metu sudeginama apie 80 proc. anglies, Europos Sąjungos piliečių naudojamos namams šildyti. Šalis pradėjo artėti prie pabaigos netrukus po to, kai Varšuva tapo pirmąja ES nare, balandžio mėn. nustojusia pirkti rusišką anglį, paprastai naudotą privačių namų ūkiams šildyti.
 
Kainos šoktelėjo keturis kartus, o valstybiniai pardavėjai pradėjo anglį normuoti. Lenkai, beviltiškai ieškodami atsargų žiemai, vasarą pradėjo važinėti į Čekiją, kad iš ten esančių didmenininkų pirktų rudosios anglies – lignito. „Lenkijos klientų susidomėjimas yra didžiulis, – sakė Danas Bernatas, Čekijos anglies prekybininkas Libune, esančiame 35 km nuo Lenkijos sienos. – Kartais jie reikalauja absurdiškų tūrių, pilnų sunkvežimių krovinių arba 10, 15 tonų siuntų, kurių mes tiesiog nesugebame apdoroti.“
 
Lenkijoje trys tonos juodųjų anglių, kurių paprastai prireikia namui šildyti visą žiemą, gali kainuoti 10-12 tūkst. zlotų (apie 2-2,5 tūkst. eurų), vidutiniam mėnesiniam atlyginimui, atskaičius mokesčius, siekiant šiek tiek mažiau nei 5  tūkst. zlotų (apie 1 tūkst. eurų). Tačiau lignitas kainuoja tik apie dešimtadalį akmens anglies kainos, ir 21 tūkst. tonų buvo parduota per pirmąsias keturias savaites po to, kai spalį jis tapo prieinamas gyventojams, pranešė Lenkijos energijos ir kasybos įmonė PGE.
 
„Negaliu sau leisti akmens anglies“, – prisipažįsta ūkininkas Kazimierzas Kujawskis, dirbantis prie didžiulės Belchatowo rudosios anglies kasyklos centrinėje Lenkijoje ir atvažiavęs atsiimti šešių tonų – didžiausio kiekio, kurį gali nusipirkti individualus klientas, – taršaus, bet pigaus kuro.
 
Degina bet ką
Kai kurie gyventojai, neišgalintys nusipirkti anglies, pradeda deginti šiukšles, kurios, pasak prof. Kleczkowskio, gamina dar daugiau kancerogeninių toksinų nei lignitas, o vietos valdžia stengiasi tai sustabdyti. Tačiau iškyla ir tokių precedentų: štai spalio mėnesį šiaurės Lenkijos Vejherowo mieste esančio savininkas atsisakė priimti baudą iš vietos policijos už baldų atliekų deginimą, motyvuodamas tuo, kad PiS lyderis Kaczynskis sakė esą galima deginti bet ką. Byla šiuo metu nagrinėjama teisme.
 
„Mes pumpuojame į atmosferą medžiagas, kurios yra daug kenksmingesnės nei tai, ką matėme per pastaruosius 12 mėnesių, – skelbia pavojų P.Kleczkowskis. – Jei prasidės šalčiai, pamatysime itin aukštą taršos lygį: tokį, kuris gali pasibaigti ūmiomis pasekmėmis, įskaitant net insultus.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!