Susitarė tik iš dalies
Naujuosius metus sutikę streikais Lenkijos medikai bandė išsireikalauti iš sveikatos apsaugos ministro Bartošo Arlukovič ne tik didesnio finansavimo, tačiau ir geresnių darbo sąlygų. Esą ministras užkrovė jiems papildomo darbo, tačiau lėšų tam nenumatė.
Streiką paskelbė 40 proc. šeimos gydytojų vienijantis judėjimas „Zeliona Guros susitarimas“ (ZGS). Ministras iš pradžių savaitę bandęs gąsdinti medikus, jog nesugrįžę į darbą jie praras sutartis su Nacionaliniu sveikatos fondu (pastarasis yra Valstybinės ligonių kasos atitikmuo Lenkijoje – aut. past.), galiausiai pasidavė ir sėdo prie derybų stalo. Politiko ir medikų bendruomenės diskusija užsitęsė daugiau nei penkiolika valandų, tačiau vargu, ar jos rezultatais patenkintos liko abi pusės. Pirmiausia dėl to, jog iš reikalavimų, kuriuos iškėlė „Zeliona Guros susitarimas“ įgyvendintas buvo vos vienas kitas. Medikams pavyko išsireikalauti, jog už kiekvieną prisirašiusį pacientą būtų mokama kiek daugiau nei iki šiol – 140 zlotų (apie 33 eurus). Be to, gydytojų bendruomenė pasiekė vieną svarbiausių savo tikslų – gydymo įstaigų sutartys su Nacionaliniu sveikatos fondu bus pasirašomos metams, o ne neterminuotai, kaip norėjo ministras. Fondas taip pat neturės teisės keisti sutarčių sąlygų, vos tik panorėjęs, o būtent to ir siekė.
 
Ginčai dėl onkologijos
Šeimos gydytojai priekaištų ministrui turėjo ir dėl naujosios onkologinių pacientų gydymo programos. Pagal ją kiekvienas šeimos gydytojas turi siekti kuo anksčiau nustatyti, ar pacientas neserga onkologine liga ir nusiųsti jį pas specialistą. Įdomu tai, jog čia įvestos gana kontraversiškos patikrinimo kvotos. Mat kiekvienam tokiam pacientui, tariamai sergančiam onkologine liga, tyrimai skiriami skubos tvarka. Tačiau jei šeimos gydytojas suklys per daug kartų, ji bus nubaustas. Iš penkiolikos pacientų, kuriuos šeimos gydytojai siunčia pas specialistus, bent vienam iš tikrųjų turi būti diagnozuota onkologinė liga. Kita vertus, jei gydytojas nepastebės gręsiančios ligos ir ji bus diagnozuota per vėlai, vėlgi – laukia nuobaudos. Medikams grės piniginės baudos ir kitokios sankcijos, jei per 9 savaites tokie pacientai nebus ištirti.
Ne paskutinėje vietoje šioje istorijoje yra ir pinigai. Šeimos gydytojai siekė, kad Nacionalinis sveikatos fondas už vadinamosios Žaliosios kortelės (siuntimo pas specialistą bei tyrimams) procedūras jiems skirtų 1,4 mlrd. zlotų. B.Arlukovičius iš pradžių siūlė tik 800 mln. zlotų, bet vėliau sumą padidino iki 1,1 mlrd. zlotų. „Kol kas daugiau pinigų šiemet nebeturime“, - sako Nacionalinio sveikatos fondo tarybos narė Malgožata Galazka-Sobotka.
 
Kartoja klaidas
Gydytojams paskelbus streiką, Lenkijos premjerė Eva Kopač, kuri, beje, yra medikė, po skubaus pasitarimo su B.Arlukovičiumi pareiškė palaikanti pavaldinį. „Tokį gydytojų elgesį vertinu neigiamai. Pacientai negali tapti situacijos įkaitai. Pasiektas susitarimas byloja apie tai, jog ir toliau bus tęsiama ministro B.Arlukovičiaus programa. Jis gavo mano nurodymus ir juos įvykdė. O gydytojai, panašu, pamiršo, jog pagrindinė jų užduotis – tarnauti pacientams“, - teigė E.Kopač. 
Pats gi ministras pareiškė, jog „Zielona Guros susitarimo“ iniciatoriai – privačių kabinetų savininkai, kurie atstovauja ne visų šeimos gydytojų interesams. „Ar jie tikrai siekia, kad visiems gydytojams būtų geriau, ar tik sau? Be to, kodėl įkaitais šiame konflikte tapo pacientai?“ - piktinosi sveikatos apsaugos ministras. 
Akivaizdu, jog tiek su premjere, tiek ir ministru sutikti linkę toli gražu ne visi. Ir tikrai ne šeimos gydytojai. Vienas „Zielona Guros susitarimo“ iniciatorių, šeimos gydytojas Marekas Tvardovkis, paklaustas, ar metų pabaigoje situacija vėl pasikartos ir gydytojai uždarys kabinetus, atsako: „Manau, po metų bus geriau. B.Arlukovičius nebebus ministras. Ateis kitas žmogus, o bet kuris bus geresnis už jį.“
 
Nuomonė
Vroclavo technologijų universiteto studentas Mateušas Lešek Malinovskis:

- Ko gero nenustebinsiu pasakydamas, kad gydytojų konfliktas su Nacionaliniu sveikatos fondu ir sveikatos apsaugos ministru Bartošu Arlukovičiumi pirmiausia susijęs su finansavimu. Medikai, nepatenkinti turimomis sąlygomis, nusprendė streikuoti. Tačiau situacija rimsta. Praėjusios savaitės pabaigoje, pasirašę susitarimą, jie grįžo į darbą. Streiko metu pacientai, neturėję galimybės patekti pas šeimos gydytoją, turėjo būti siunčiami į ligoninių skubios pagalbos skyrius. Tiesa, susidarė nežmoniškos eilės. Nieko keisto, nes į skubios pagalbos skyrius besikreipiančiųjų skaičius išaugo kelis kartus.