Mokslininkų siekiai
Rugpjūčio pabaigoje (L.S. Nr. 35) rašėme apie tamsesnę kontaktinio sporto pusę. Bostono universiteto mokslininkų „JAMA Network“ žurnale publikuoto tyrimo duomenys atskleidė, kad dėl ilgalaikio smegenų traumavimo lėtine traumine encefalopatija (CTE) labiausiai susirgti rizikuoja kontaktinio sporto šakų atstovai. Ypač ilgamečiai amerikietiškojo futbolo žaidėjai, mėgėjai ir profesionalai.
 
Curtin universiteto (Australija) mokslininkai analizavo kalnų dviratininkų ir žygeivių traumas. Pastarųjų sporto šakų entuziastų sveikatos būklė blyksi kur kas šviesesnėmis spalvomis nei kontaktinio sporto mylėtojų. Tyrėjai stengėsi išsiaiškinti sportininkų traumų pobūdį ir anatominę lokaciją, sporto rizikos veiksnius ir poveikį žmogaus sveikatai.
 
Mokslininkai svarstė apie apsaugos priemonių naudojimo ypatumus – jų svarbą ir sportininkų pasirinkimus. Tikėtina, kad tyrimo autorių iniciatyva paskatins diskusiją ir plačiojoje visuomenėje. Be to, kaip tikisi mokslininkai, duomenimis pasinaudos medikai ir paramedikai, gydantys bei konsultuojantys (traumuotus) sportininkus.
 
Žinoma, tyrimo rezultatais domėsis ir (techniško bei santykinai brangaus) pelno siekiančios grupės, t. y. dviračių sporto įrangos ir apsaugų priemonių gamintojai bei pardavėjai, pabrėžiantys traumų gausumą.    
 
Ką išsiaiškino tyrimo autoriai?
Curtin universiteto mokslininkai analizavo daugiau nei 220 tūkst. traumas patyrusių kalnų dviratininkų ir kiek daugiau nei 17 tūkst. traumas patyrusių žygeivių. Analizės išvadose rašoma, kad dažniausiai pasitaikančios kalnų dviratininkų traumos – nežymūs įsipjovimai ir nubrozdinimai. Kalnų dviratininkai dažnai patiria raktikaulio lūžius ir išsinarina petį. Taigi, dažniausiai dviratininkai susiduria su viršutinės kūno dalies traumomis. Žygeiviams, kitaip nei kalnų dviratininkams, labiau būdingi apatinės kūno dalies sužalojimai – kojų, ypač čiurnų traumos. Bekelės bėgikai ir orientacininkai skundėsi kelių skausmais ir traumomis. 
 
Mokslinio darbo bendraautoris, paramedikas P.Braybrook pastebi, kad pastaruoju metu kalnų dviračių sportas ir žygeiviškas gyvenimo būdas vis labiau populiarėja. Tyrimo duomenimis, net 7 proc. Australijos gyventojų kasmet išsiruošia į žygį. Taip pat gausėja sportuojančių šeimų: tėvai perteikia žinias ir džiaugsmą vaikams, kurdami aktyvaus laisvalaikio tradicijas. Dalis sportininkų – mėgėjų ir profesionalų – nusprendžia varžytis tarpusavyje. 
 
Pastaruoju metu keičiasi požiūris į kalnų dviračių sportą. Anksčiau jis, pasak P.Braybrook, buvo suprantamas kaip nutrūktgalviška veikla, tačiau dabar žmonių nuomonė kinta. Kalnų dviračiai tampa kasdieniškesnio laisvalaikio dalimi. Industrija auga. Dėl šios priežasties gausėja ir (su šiomis sporto šakomis susijusių) traumų. Kita vertus, kaip skaitysite, tobulėja ir apsaugos priemonių rinka.
 
Pasak paramediko, nors pasitaiko rimtų ir net mirtinų sužeidimų, didžioji dalis kalnų dviratininkų traumų yra nesunkios. Paramedikas pabrėžia šio sporto teikiamą naudą, nustelbiančią potencialią riziką.
 
„Žmonės turėtų pasinaudoti proga, išsiruošti į žygį ar pasivažinėti dviračiu. Tai yra smagios veiklos, kurios teigiamai veikia mūsų fizinę formą. Dažniausiai rizikuojame tik įsidrėksti ar nusibrozdinti“, – rašo tyrimo bendraautoris, priduriantis, kad kalnų dviračiai ir bekelės sportas turi teigiamą poveikį širdies veiklai, reguliuoja kraujo spaudimą, padeda atsikratyti antsvorio ar nutukimo. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pagrindiniai neužkrečiamųjų ligų mirties veiksniai yra tiesiogiai susiję su pasyviu gyvenimo būdu ir nutukimu.
 
„Dviračių sporto teikiama nauda yra įrodyta, ji pagerina širdies ir kraujagyslių veiklą, kūno kompoziciją, kraujo lipidus ir mažina bendrą mirtingumo riziką“, – rašoma Curtin universiteto mokslininkų atliktame tyrime. 
 
Be to, kalnų dviračių entuziastai vienu šūviu nušauna kelis zuikius. Juk sportas suteikia galimybę ir būti gamtoje, ir rūpintis bei tobulinti savo sportinę įrangą, t. y. dviratį(-čius), ekipuotę ir kt.  
 
Mokslininkai pastebi, kad kalnų dviračių ir bekelės sportas teigiamai veikia ir krašto ekonomiką, nes aktyvaus laisvalaikio entuziastai naudojasi turizmo sektoriaus įmonių paslaugomis. Be to, gerėjant visuomenės sveikatai, auga ir jos piliečių produktyvumas.    
 
Apsaugos priemonės – gyvybiškai svarbu
Pasak paramediko P.Braybrook, nors dažniausiai kalnų dviratininkai patiria nesunkias traumas, mirtinų rizika yra reali. Sportininkams svarbu dėvėti šalmą. Pasitaiko mirčių. Tyrime užfiksuoti trys nelaimingi atvejai. Dviejų mirčių priežastis susijusi su galvos trauma. Vienas žuvusiųjų nedėvėjo šalmo. 
 
Visgi, tyrimo autoriai lieka optimistiški, vis primindami, kad aptariamojo sporto entuziastai dažniausiai susiduria su nedidelėmis traumomis. Pastebima, kad šalmai pamažu tampa vis įprastesne ekipuotės dalimi. Net 99 proc. tyrimo dalyvių (dviratininkų) dėvėjo galvos apsaugą. 86 proc. kalnų dviračių greitojo leidimosi entuziastų dėvėjo pilnai galvą ir veidą dengiantį šalmą, o 76 proc. – alkūnių apsaugas ir apsauginę liemenę. Mokslininkai pastebi, kad atsakingesnis šalmų dėvėjimas sumažina galvos traumų riziką.  
 
Visgi dalis tyrimo rezultatų verčia sunerimti. Štai, pavyzdžiui, net 29 proc. dviratininkų tęsė varžybas, nepaisant to, kad jų šalmas sulūžo ir net 67 proc. galvos sutrenkimą patyrusių sportininkų nepasitraukė iš lenktynių. Be to, dviratininkai ne visada kreipiasi į medicinos personalą, o traumą bando gydyti patys.   
 
Pastarieji duomenys skatina persvarstyti (galimai žalingą) sportinės konkurencijos kultūrą. Dalis sportininkų nusprendžia rizikuoti sveikata. Tikėtina, kad jų sprendimus bent iš dalies veikia varžybų metu patiriamos emocijos.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!