Už abortą penkeri metai kalėjimo
Tūkstančiai lenkių boikotavo darbus ir išėjo į gatves protestuodamos prieš planus uždrausti abortus. Be pusės darbo jėgos biurokratinės įstaigos, universitetai ir mokyklos šešiasdešimtyje miestų visoje šalyje buvo priverstos užsidaryti. Protesto akciją pavadinusios „Juoduoju pirmadieniu“ moterys apsirengė juodais drabužiais – tai gedulo simbolis dėl atimamų reprodukcinių teisių. Lenkijoje aborto įstatymai jau dabar yra vieni griežčiausių Europoje, o apklausos rodo, kad dar griežtesnį įstatymą palaiko vos keletas gyventojų, nepaisant šalies katalikiškumo ir konservatyvios politikos.
 
Pagal dabar egzistuojantį įstatymą abortas draudžiamas, išskyrus tik kelis atvejus. Kai moters gyvybei gresia pavojus, vaisius yra negrįžtamai pažeistas arba nėštumas yra išprievartavimo ar incesto pasekmė. Jeigu įsigaliotų naujasis pasiūlymas, šiuo metu svarstomas parlamentinėje komisijoje, visi abortai būtų laikomi nelegaliais – netgi jei moteris buvo išprievartauta ir jos gyvybė kabo ant plauko.
 
Jeigu paaiškės, kad kuri nors moteris pasidarė abortą ar kuris gydytojas atliko tokią procedūrą, jiems gresia penkeri metai nelaisvės. Griežtesnį įstatymą pasiūlė piliečių iniciatyva prieš abortą. Ši grupė surinko 450 tūkst. parašų (Lenkijoje gyvena 38 mln. žmonių – aut. past.), o juos remia Bažnyčia. Konservatyvių pažiūrų valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“, turinti daugumą parlamente, palaiko šį pasiūlymą, bet dar nežinia, ar pakaks naujojo įstatymo šalininkų, kad tvarka įsigaliotų.  
 
Protestų banga Europoje
Kritikai sako, kad naujosios taisyklės mes įtarimo šešėlį ant tų moterų, kurios patirs persileidimą. Gydytojus tai gali priversti atsisakyti nėščioms moterims atlikti procedūras dėl baimės būti apkaltintiems už aborto atlikimą. Pirmadienį viena protestuotojų grupė užblokavo centrinį įėjimą į Vyriausybės rūmus Varšuvoje ir skandavo: „Mes norime gydytojų, o ne misionierių!“ Jie laikė plakatus, ant kurių buvo parašyta: „Vyriausybė nėra nėštumas – ji gali būti nutraukta.“
 
„Šiandien nėjau į darbą. Jie pažeidžia mūsų pilietines teises ir aš noriu paremti visas moteris, kurios gali dėl to nukentėti arba būti priverstos gimdyti neįgalų vaiką, kurioms gali atsisakyti teikti medicininę pagalbą. Darau tai dėl dukters“, – sakė 41-erių rinkos tyrėja Gabriela iš Varšuvos. Sudėtinga įvertinti protestų mastą mažesniuose miesteliuose ar kaimo vietovėse, kur žmonės konservatyvesnių pažiūrų, bet dalyvavimas miestuose buvo itin aktyvus.
 
Protestų kulminacija – didžiulis mitingas Varšuvos senamiesčio širdyje. Tūkstančiai juodų figūrų buvo tarsi banguojanti jūra – tik skėčiai tespalvino šią juodumą. Tūkstančiai išėjo į Gdansko, Vroclavo ir kitų miestų gatves. Netgi Briuselyje, prieš ES buveinę, su plakatais rankose susirinko maždaug du šimtai juodai apsirengusių protestuotojų, palaikančių Lenkijos moteris. Šimtai aktyvistų taip pat žygiavo Berlyno gatvėmis, buvo surengtas piketas prie Lenkijos ambasados Londone.
 
Moterų kūnai politikų valioje
Pasak oficialios statistikos, kasmet Lenkijoje atliekama keli šimtai legalių abortų. Tačiau aktyvistai sako, kad gydytojai per dažnai atsisako atlikti tokią procedūrą dėl religinių ir moralinių įsitikinimų. Protestuotojai tikina, kad šalyje kasmet nelegaliai atliekama dešimtys tūkstančių abortų – kur kas dažnesni nelegalūs abortai.
 
Daugelis moterų yra priverstos keliauti į Slovakiją ar Vokietiją dėl nėštumo nutraukimo. „Tarptautinės amnestijos“ JK moterų teisių programos vadovė Kasia Staszewska pareiškė: „Lenkijos aborto įstatymas jau dabar yra vienas griežčiausių Europoje, todėl šis naujasis pasiūlymas yra moterų bei mergaičių puolimas ir jų teisės savarankiškai priimti sprendimus dėl savo kūno atėmimas. Moteris, kuriai reikia aborto, nėra nusikaltėlė, o sprendimas, kaip elgtis su jos kūnu ir sveikata, negali būti atiduotas politikų valiai.“

---

 
Tarp kitko
Visuomenės parama valdančiajai partijai išlieka stabili – ją palaiko 40 proc., nepaisant kritikos iš ES ir JAV dėl to, jog kai kurie Vyriausybės sprendimai yra nedemokratiški. Kita vertus, apklausa, atlikta pirmadienį, parodė, kad palaikančiųjų „Teisės ir teisingumo“ partija liko tik 29 proc. gyventojų.