Nors Jungtinėje Karalystėje skaičiuojamas didžiausias mirtingumo nuo COVID-19 rodiklis Europoje, britai sulaukė palankių įvertinimų dėl vykdomos visuotino skiepijimo programos. Šiuo metu JK pirmąja COVID-19 vakcinos doze jau paskiepyta daugiau nei 6 milijonai britų.
JK ministras pirmininkas Boris Johnson sako, jog iki rugsėjo pasiskiepyti bent pirmąja doze nuo koronaviruso bus pasiūlyta kiekvienam suaugusiam britui.
Gera pradžia – pusė darbo
Mėnesio pradžioje bendrosios praktikos gydytoja Ayesha Sharief suleido pirmąsias vakcinos nuo koronaviruso dozes vyresnio amžiaus pacientams ir pirmąją vakcinacijos dieną vadina viena laimingiausių per šį ilgą pandemijos laiką. Gydytojos komanda kasdien paskiepija apie 300 pacientų, šiuo metu prioritetą skiriant vyresnio amžiaus JK piliečiams.
Pirmųjų pagyrų britai sulaukė po to, kai pagal statistinius duomenis paaiškėjo, jog šalis skiepijimo tempais gerokai lenkia kitas. Čia per dieną paskiepijama dvigubai daugiau asmenų, nei bet kurioje kitoje Europos šalyje. Tai JK didžiulis įvertinimas, ypač po to, kai šalies Vyriausybė buvo nemažai kritikuojama dėl menko pandemijos valdymo bei naujų COVID-19 atmainų plitimo.
Ši vakcinacijos nuo COVID-19 programa yra didžiausia Britanijos istorijoje. Ir nepaisant to, jog pradėta palyginti neseniai, Nacionalinės sveikatos tarnybos duomenimis, jau yra paskiepyta daugiau nei pusė 80 metų ir vyresnių asmenų bei daugiau nei pusė globos namų gyventojų. Abi šios grupės įtrauktos tarp pirminių prioritetų. Paskiepijus šioms grupėms priskiriamus asmenis vakcina nuo koronaviruso bus pradėti skiepyti visi vyresni nei penkiasdešimties, o po jų, visi, vyresni nei aštuoniolikos. Šiuo metu JK pirmąja COVID-19 vakcinos doze jau paskiepyta daugiau nei šeši milijonai britų.
Apgalvota taktika
JK ministras pirmininkas Boris Johnson sako, jog iki rugsėjo pasiskiepyti bent pirmąja doze nuo koronaviruso bus pasiūlyta kiekvienam suaugusiam britui. O suaugusieji čia sudaro net 51 mln. gyventojų iš visos 67 mln. populiacijos. Skambūs pažadai ar realus planas?
Gali būti, kad šio ambicingo tikslo britai pasieks, mat artimiausiu metu ketinama atidaryti visą parą veikiančius skiepų kabinetus, kad būtų kaip įmanoma greičiau vakcinuojamas vis didesnis procentas visuomenės ir šalis artėtų prie kolektyvinio imuniteto tikslo.
Tokias, atrodo, neribotas JK galimybes lėmė geras ir apgalvotas išankstinis planavimas ir struktūruota logistikos grandinė. Pasak Liverpulio John Moores universiteto ekspertės Sarah Schiffling, masinės skiepijimo programos įgyvendinimą palengvino ir faktas, kad šalies valdžia vakcinoms įsigyti, gaminti ir paskirstyti skyrė net 12 mlrd. svarų (apie 14 mlrd. eurų). Visa tai leido vakcinacijos procesus pradėti gana anksti, palyginti su kitomis šalimis bei davė teigiamą efektą, mat didelė dalis britų skiepytis eina noriai ir aktyviai.
„Padėjo ir apgalvotas Vyriausybės ėjimas iš anksto pasirūpinti medicininių priemonių, reikalingų skiepijimui atsargomis. Pavyzdžiui, švirkštų atsargas operatyviai ir ženkliai britai papildė laiku, o dabar tai viena paklausiausių prekių pasaulio rinkoje. Manau, kas visuotinos vakcinacijos programa šalyje geriausiai veikia tik tuomet, kai ji yra itin gerai koordinuota ir lanksti. Šiuo atveju britai tikrai turi pranašumų“, - sako S.Schiffling.
Pirmosios dozės strategija
JK tapo pirmąja Vakarų šalimi, kuri dar pernai gruodžio pradžioje patvirtino leidimą šalyje naudoti „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakciną nuo COVID-19 ir tai sulaukė nemažo kitų šalių nepasitenkinimo. Negana to, britai ėmėsi dar gudresnės – pirmosios dozės – strategijos. Šalyje siekiama kuo daugiau žmonių vakcinuoti bent pirmąja vakcinos doze, taip padidinant tarpus tarp pirmos ir antros vakcinos dozių įskiepijimo. Tarpas tarp vakcinos dozių JK išaugo nuo 21 dienos iki 12 savaičių. Toks sprendimas, neva buvo priimtas dėl dviejų priežasčių. Pirma, iki šiol nėra aišku, kada šalis sulauks pirmųjų vakcinų siuntų iš „Moderna“ ir „AstraZeneca“ gamintojų. Antra - Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos vakcinos epidemiologijos profesorius Mark Jit sako, jog pirma vakcinos dozė užtikrina pakankamai gerą apsaugą nuo COVID-19, ypač kalbant apie „AstraZeneca“ vakciną. Tokiu būdu didesnė visuomenės dalis turės bent dalinį imunitetą koronavirusui, bet tai, pasak profesoriaus, jokiu būdu nereiškia, kad bus atsisakoma antrojo skiepo.
Būtent šis epidemiologijos profesorius prisidėjo ir prie ankstesnių vakcinų įvedimo į JK rinką ir skiepijimo kampanijų - tokių kaip vakcinos nuo gripo ar paaugliams skirtos ŽPV vakcinos - sėkmingumo užtikrinimo. „Dalis šios sėkmės yra atidus planavimas ir didelis dėmesys komunikacijai apie vakcinų naudą, išankstinis visuomenės paruošimas. Dėl to britai gerokai rečiau suabejoja skiepų nauda“, - sako Mark Jit.
Vis dėlto net ir puikūs JK skiepijimo programos rodikliai neišspręs pasaulinių problemų. Kitoms šalims vis dar trūksta vakcinos dozių ir lėšų jų įsigyti daugiau, neužtikrinamas nuoseklus tiekimas, stringa skiepijimo programų įgyvendinimas.
Tarp kitko
Nuo pandemijos pradžios JK nuo COVID-19 mirė per 120 tūkstančių žmonių.
Daugiau nei 50 trūkstančių sveikatos priežiūros darbuotojų užsikrėtė koronavirusu arba yra saviizoliacijoje.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: