Ilgesnė darbo savaitė
Praėjusio mėnesio viduryje Didžiosios Britanijos Vyriausybė paskelbė apie ketinimus nuo kitų metų rugpjūčio jauniesiems medikams nustatyti ilgesnes standartines darbo valandas. Nors žadama didinti bazinį atlyginimą, kalbama apie tai, kad už tą pačią algą dirbama ilgesnė darbo savaitė lems nuo 15 iki 30 procentų mažesnį darbo užmokestį. Apie tai sužinojusi Britų medicinos asociacija nusprendė narius sutelkti streikams.
Šiuo metu Anglijos jauniesiems gydytojams nustatytas darbo laikas nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo septintos valandos ryto iki septintos vakaro. Po sutarčių pataisų darbo laikas kasdien bus pailgintas iki dešimtos vakaro, taip pat reikės dirbti ir šeštadieniais. Tad kritiškai vertinami ketinimai praktiškai panaikins beveik prieš dešimtmetį įsigaliojusią nuostatą, kad medikai negali dirbti per dideliais krūviais, nes jų pervargimas atsiliepia sveikatos priežiūros paslaugų kokybei.
 
Rinksis šeimą arba karjerą
Standartinės darbo dienos ilginimas taip pat tiesiogiai atsilieps dirbantiems viršvalandžius, visą parą budintiems jauniems medikams. Apmokestinimo pokyčiai paveiks ir besipraktikuojančius papildomai, norinčius išeiti motinystės ar tėvystės atostogų.
Manoma, kad labiausiai darbo sutarčių pokyčiai paveiks greitosios medicininės pagalbos jaunuosius medikus, anesteziologus ir pediatrus. Kai kurie jų nebegalės suderinti šeimos ir darbinių santykių, todėl bus priversti pamiršti gydytojo karjerą, mat daugiausiai išvardytų sričių specialistų – moterys.
 
Darbas „į skolą“
Be to, yra dalis tų, kurie už medicinos studijas moka, tad baigę jas turi arti šimto tūkstančių ar net daugiau eurų siekiančias paskolas. Todėl manoma, jog kai kuriems jauniems medikams teks apsvarstyti, ar įgyta specialybė atsipirks.
Apskritai kalbant apie atlyginimus, šiuo metu pirmus metus dirbantys jaunieji Anglijos medikai per metus uždirba kiek daugiau nei trisdešimt su puse tūkstančio eurų, t.y., apie pustrečio tūkstančio eurų per mėnesį. Iki tol, kol jaunieji gydytojai tampa konsultantais arba bendrosios praktikos gydytojais, turi praktikuotis nuo penkerių iki daugiau nei dvylikos metų. Šiuo laikotarpiu atlyginimai svyruoja nuo 40,5 tūkstančių eurų iki kiek daugiau nei 63 tūkstančių eurų per metus, tai maždaug nuo 3,3 iki 5,3 tūkst. eurų per mėnesį.
Jau šiuo metu esama tokių situacijų, pavyzdžiui, kai vienišai motinai, dirbančiai visu etatu greitosios medicininės pagalbos registratūroje, per mėnesį telieka apie 135 eurus. Mat jai tenka mokėti nuomą, kuri už dviejų kambarių butą Londone atsieina mažiausiai nuo pusšešto šimto eurų per savaitę, ir už vaiko priežiūrą vakarais bei naktimis, kai dirba. Pastaroji čia siekia apie 13 eurų už valandą. Tad maistui kartais tenka ir skolintis.
 
Specialistų trūkumas
Visi karališkieji šalies koledžai dėl šio Vyriausybės siūlymo ėmėsi precedento neturinčio žingsnio ir raštu kreipėsi į Valstybės sekretorių, išreikšdami susirūpinimą. Manoma, kad standartinių darbo valandų ilginimas sužlugdys būsimų studentų pritraukimą į tam tikras medicinos sritis.
O jau dabar skaičiuojama, kad mažesnėse ligoninėse stinga anesteziologų, o šios bei intensyvios terapijos srities medikų poreikis iki 2035 metų išaugs net ketvirtadaliu. Nerimą kelia ir tai, kad prakalbus apie jaunųjų gydytojų darbo laiko ilginimą, padaugėjo prašančiųjų leidimo užsiimti medicinos praktika užsienyje.

---

 
Lietuvoje
Nerimas dėl atlyginimų šiuo metu jaučiamas ir tarp jaunųjų Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų. Praėjusį mėnesį Jaunųjų gydytojų asociacija išplatino pranešimą, kuriame išreiškia susirūpinimą naujo Darbo kodekso pataisomis. Viename iš jo punktų yra mažinamas apmokėjimas už viršvalandžius, darbą naktimis, švenčių ir poilsio dienomis, skaičiuojant padidintą tarifą tik nuo bazinio darbo užmokesčio. Taip pat nelieka sutarčių dėl antraeilių pareigų. Negana to, darbdavys galės siūlyti darbuotojui sumažinti atlyginimą, o šiam nesutikus, jį atleisti, be jokių kitų svarių priežasčių. Įspėjimo laikotarpis būtų sutrumpintas iki mėnesio, o išeitinė išmoka tesiektų mėnesio vidutinį darbo užmokestį.