Perteklinė pakuotė
Japonijoje sunku išvengti vienkartinio plastiko – gaminių, daugiausia pagamintų iš iškastinio kuro chemikalų, kuriuos galima naudoti tik vieną kartą. Prekybos automatai parduoda gėrimus plastikiniuose buteliuose. Būtiniausių prekių parduotuvėse galima rinktis vienkartinius, paruoštus valgyti produktus, tokius kaip „bento“ priešpiečių dėžutės ir maišeliai, pripildyti patogių maisto produktų. Prekybos centruose vaisiai iš pradžių suvyniojami į polistireninį tinklelį, toliau supakuojami į plastikines dėžutes, o po to dar suvyniojami į maistinę plėvelę. 2014 m. Japonijoje vienam gyventojui teko 32,4 kg plastikinių pakuočių atliekų – čia ji nusileidžia tik JAV, kur gyventojui jų teko atitinkamai 40 kg.
 
„Perteklinė pakuotė Japonijoje yra norma, maža to – ji turi gilias kultūrines šaknis, „susijusias su „apipavidalinimo ir pagarbos, ypač dovanojant dovanas“ sąvokomis“, – sako knygos „Just Enough: Lessons from Japan for Sustainable Living, Architecture ir Design“ autorius Azby Brownas. Daiktų pakavimo tradicija japonams simbolizuoja „pagarbą kitam žmogui“. Šiuolaikiniame mažmeninės prekybos kontekste pakuotė rodo gerą klientų aptarnavimą. „Klientai to tikisi, – sako A.Brownas. – Jiems patinka, kad maistas yra apsaugotas, nesubraižytas ar suteptas. Švaros sąvoka čia labai svarbi.“
 
„Stengiamės sumažinti plastiko naudojimą, tačiau vartotojų paklausa yra didelė, – sako šefas ir tvarumo šalininkas Shinobu Namae, vadovaujantis „Bricolage Bakery“ kepyklai centriniame Tokijo Roppongi rajone. – Maisto kokybės ir perteklinio pakavimo plastiko naudojimas visada yra problema, bet stengiamės rasti pusiausvyrą.“
 
Azijos žemyno problema
Dėl spartaus ekonomikos ir gyventojų skaičiaus augimo, susiliejimo su globalizacija plastiko atliekų problema didėja visoje Azijoje, net ir besivystančiose jos šalyse. „Pagaminti vienkartinius plastiko gaminius tampa vis pigiau, o globalėjant šalims, pavyzdžiui, Afrikos ir Azijos šalims, importuoti šiuos daiktus tampa vis lengviau. Tokiose vietose švarus geriamasis vanduo dažnai tiekiamas plastikiniuose buteliuose ir maišeliuose“, – teigia „Kyodo News“ vyresnysis reporteris Tetsuji Ida, daugiau nei 30 metų rašantis apie plastiko krizę ir kitas aplinkosaugos problemas.
 
2019 m. Azija pagamino 54 proc. pasaulio plastikų, ir šiame rodiklyje pirmauja Kinija su Japonija. Maždaug pusė vandenynuose randamų plastikinių atliekų yra tik iš penkių šalių: Kinijos, Indonezijos, Filipinų, Tailando ir Vietnamo. Laikui bėgant plastikai suskyla į biologiškai neskaidžias mikrodaleles, keliančias potencialią grėsmę laukinei gamtai ir žmonių sveikatai. Plastikinė tarša paveikia beveik visas jūrų gyvūnijos rūšis, o mokslininkai pastebėjo neigiamą poveikį beveik 90 proc. įvertintų rūšių. Nors poveikis žmonėms vis dar nežinomas, jų kraujyje, placentoje ir motinos piene visgi jau aptikta mikroplastiko.
 
Statistika – apgaulinga
Taivane įsikūrusio klimato podkasto „Waste Not Why Not“ prodiuseris ir buvęs tvarumo konsultantas Nate'as Maynardas pagrindine kliūtimi nurodo atliekų tvarkymo sistemų trūkumą daugelyje regionų. „Kai žmonės neturi prieigos prie atliekų šalinimo, jas išmeta arba sudegina, o tai daro poveikį sveikatai ir aplinkai“, – sako jis bei priduria, kad diskusijose apie kenksmingas medžiagas dažnai nepaisoma „žmogiškojo elemento“. Netinkamas atliekų tvarkymas padidina ligų, tokių kaip maliarija, dengė karštligė ir astma, riziką. Dar vienas pavojus – cheminė tarša. „Daugelis pasaulio šalių neturi lėšų statyti tokias deginimo jėgaines, kokias naudojame Vokietijoje, todėl atsiranda itin toksiškų likučių, su kuriais teks susidoroti ateities kartoms“, – sako jis.
 
Japonija pagal plastikų tvarkymą užima antrą vietą pasaulyje, nusileisdama tik Vokietijai. Nors šalis buvo giriama už daugiau nei 85 proc. plastiko perdirbimo rodiklį, šis skaičius pateikia apgaulingai rožinį situacijos vaizdą. Tokijuje įsikūrusio Plastikinių atliekų tvarkymo instituto duomenimis, 2020 m. perdirbta buvo tik 21 proc. plastiko atliekų. 63 proc. plastiko atliekų buvo perdirbama kaip „terminis perdirbimas“, kai plastikas naudojamas kaip kietojo kuro sudedamoji dalis ir deginamas energijai gauti.
 
„Vadinasi, du trečdaliai plastiko atliekų iš tikrųjų yra sudeginami. Europoje šis „terminis perdirbimas“ būtų laikomas energijos atgavimu, o ne perdirbimu, – sako T.Ida ir priduria, kad Japonija yra didžiausia plastiko atliekų eksportuotoja. – Perdirbimo norma taikoma tik tam, kas lieka Japonijoje.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!