Internetinės patyčios Italijoje įvardijamos „tyliąja epidemija“, kuri nusineša vis daugiau jaunų žmonių gyvybių. Nepaisant to, tokios patyčios šioje šalyje nėra traktuojamos kaip nusikaltimas.
Pernai gegužę, Italijos Senatas vienbalsiai patvirtino įstatymo projektą, kad būtų įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už priekabiavimo elektroninėje erdvėje formas. Taip pat nuspręsta imtis priemonių ir pašalinti šių patyčių problemą įtraukiant ir ugdymo įstaigas.„Nėra laiko gaišti. Atsakomybę reglamentuojančius ir problemą sprendžiančius dokumentus reikia patvirtinti kuo greičiau“, – paragino Nacionalinio patyčių tyrimų centro atstovė Paola Ferari.
Senato pirmininkas Pietro Grasso pasiūlė ir naujus teisės aktus, kurie turėtų įtraukti mokyklas padaryti daugiau, kad būtų galima neutralizuoti šį reiškinį. Tačiau, kada Italijos valdžia tars galutinį verdiktą, vis dar neaišku.
Nubaustų jau yra
Naujausiais duomenimis, kuriuos surinko nacionalinė statistikos agentūra ISTAT, beveik 6 proc. visų jaunuolių Italijoje patiria tam tikrą kibernetinių patyčių formą. Tipinis elgesys yra grasinantys arba įžeidžiantys pranešimai ir prieš asmenį nukreipti vieši socialinės žiniasklaidos pranešimai, dar grėsmingesnės formos - internetinis persekiojimas ir skaitmeninės tapatybės vagystės.
Tiesa, italai turi precedentą, kai už kibernetines patyčias prieš šešerius metus baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti trys itališkojo „Google“ vadovai. Nemalonumų šie sulaukė po to, kai nepasirūpino, kad iš paieškų platformos būtų pašalintas vaizdo įrašas, patalpintas prieš dešimtmetį, kuriame grupė paauglių tyčiojasi iš neįgalaus vaikino.
Pastarojo šeima kreipėsi į „Google“, reikalaudama pašalinti vaizdo įrašą, tačiau skundai buvo ignoruojami. Tai ir lėmė tuomet beprecedentę bylos baigtį.
Kodėl nori įtraukti mokyklas?
Norą mokyklas įtraukti į kovą su kibernetinėmis patyčiomis, matyt, paskatino JAV pavyzdys. JAV Aukščiausias Teismas keliais konkrečiais atvejais yra nusprendęs, kad mokyklos gali apriboti moksleivių žodžio laisvę. Pavyzdžiui, 1969 metais vadinamojoje Tinkerio byloje Teismas nusprendė, kad mokykla galėtų uždrausti žodžio laisvę moksleiviams, jeigu ji „iš esmės kertasi su tinkamo elgesio reikalavimais mokykloje“.
Kibernetinių patyčių bylos ne visuomet baigdavosi sėkmingai. Pavyzdžiui, kalbant apie Kilijono v. Franklino mokyklos atvejį, teismas nusprendė, kad mokykla negalėjo bausti moksleivio už netinkamo turinio elektroninių laiškų rašymą už mokyklos ribų, nebent to turinio tekstą moksleivis būtų atsinešęs į mokyklą.
Atsižvelgiant į tai, kad teismai ne visuomet pasisakė už moksleivių žodžio laisvės už mokyklos ribų apribojimą, JAV mokyklų darbuotojai, tėvai, įstatymų leidėjai ėmėsi spręsti priekabiavimo elektroninėje erdvėje problemą kitais būdais. Pavyzdžiui, Vermonte valstijos įstatymas reikalauja, kad mokyklose būtų vykdoma priekabiavimo elektroninėje erdvėje prevencija.
Kai kurios mokyklos įsivedė tam tikras nuostatas, po kuriomis moksleiviai turi pasirašyti. Tai įgalioja mokyklas „bausti moksleivį už jo veiksmus ne mokyklos teritorijoje, jeigu jie turi įtakos kitam moksleiviui arba neigiamai paveikia kitų moksleivių saugumą ir gerovę mokykloje“.
Lietuvoje
Lietuvoje veikianti „Karštoji linija“ pernai sulaukė per 700 pranešimų apie vaikams žalingą informaciją ir veiksmus internete. Tarp jų – apie vaikų pornografiją ar seksualinę prievartą. 10–15 procentų visų pranešimų susiję su virtualiomis patyčiomis.
Patyčias, kaip vieną opiausių spręstinų klausimų įvardijo ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, po susitikimo su vyriausybe pirmadienį.
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: