Pokyčiai brendo šimtmetį
Ispanija ketina šimtams verslų teikti prašymą prisijungti prie didžiausio šalies istorijoje eksperimento – keturių darbo dienų savaitės. Tikimasi, kad trumpesnė darbo savaitė ne tik netaps smūgiu ekonomikai, o atvirkščiai, darbo rinkos dalyvius motyvuos dirbti našiau skiriant poilsiui ne dvi, o tris dienas per savaitę. Tam valdžia numatė skirti net 50 mln. eurų ir šį eksperimentą nacionaliniu mastu stebėti trejus metus.
Tokia idėja kilo nedidelei kairiajai krypčiai atstovaujančiai partijai „Mas Pais“, kurios lyderis Indigo Errejon įtikino Ispanijos Vyriausybę imtis 32 valandų darbo savaitės eksperimento skatinant prie jo prisijungti bent 200 darbdavių. Eksperimentas, tikimasi, galės sėkmingai startuoti jau kitą rudenį, jeigu kojos nepakiš nauja pandemijos banga.
 
„Praėjo šimtmetis nuo tada, kai paskutinį kartą Ispanijoje buvo sutrumpinta darbo diena. Kai laimėjome teisę dirbti aštuonias valandas per dieną ir ne daugiau. Tačiau per pastaruosius šimtą metų ir toliau didinome įvairios gamybos apimtis net ir su trumpesniu darbo laiku. Ir vis dėl to technologijos, turėjusios palengvinti bei optimizuoti darbus, nesukūrė daugiau laisvo laiko žmonėms“, - interviu Ispanijos žiniasklaidai sakė I.Errejon. Šį valstybinį eksperimentą jis siekė įgyvendinti dar prieš pandemiją, tačiau jos akivaizdoje tai nebuvo svarbiausias dalykas. Tačiau būtent pandemija parodė, jog darbo rinka yra gerokai lankstesnė, nei atrodė visą šimtą metų ir per trumpesnį laiką, panašu, galima nuveikti tiek pat, tik su didesne motyvacija.  
 
Tiesa, Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchez į šį eksperimentą žiūri kritiškai. Tiek jis, tiek ministrų kabinetas sako, jog keturių darbo dienų savaitė nėra Ispanijos politikos prioritetas. „Svarbu ne tai, kiek dienų dirbama, o darbo ir asmeninio gyvenimo balansas. Viena laisva diena daugiau nieko neišspręs“, - tikina P.Sanchez. Tačiau jis vis dėlto davė sutikimą eksperimentuoti su tam tikru skaičiumi verslų. Tiesa, už šį sutikimą „Mas Pais“ buvo prašoma balsuoti už administracijos išlaidų planą iš Europos Sąjungos atkūrimo fondo.
 
Pasaulyje ne pirmi
Keturių darbo dienų savaitė pasauliui – ne naujiena. Panašūs bandymai vyksta Naujojoje Zelandijoje, Japonijos įstatymų leidėjai taip pat svarsto savaitgalį pailginti iki trijų dienų. Vokietijos technologijų kompanija „Awin“ dar praėjusių metų pavasarį nusprendė sutrumpinti darbo valandų skaičių tuo pat metu nemažindama atlyginimų, kitų išmokų ir teigia, jog dėl to tik dar labiau išaugo įmonės pardavimai, o darbuotojai ir klientai išreiškia atitinkamai daugiau pasitenkinimo darbo sąlygomis ir aptarnavimo kokybe.
 
Tačiau tokius eksperimentus taikyti šalies mastu kur kas sunkiau nei pavienėms įmonėms ar organizacijoms. Prancūzijoje iki šiol vyksta aršios diskusijos dėl jau prieš du dešimtmečius priimto sprendimo, kad darbo savaitę sudarytų 35 darbo valandos. Verslo atstovai nori, jog toks darbo laikas būtų atšauktas, mat jis kenkia ir produktyvumui, ir konkurencingumui. Prancūzų profesinės sąjungos pokyčių nenori ir sako, jog būtent tokio ilgio darbo savaitė padėjo užtikrinti naujų darbo vietų sukūrimą.
 
Įvairios vyriausybės bandžiusios trumpesnės darbo savaitės įvedimą susidūrė su faktu, kad nors atrodo ir skamba gražiai, praktiškai tai sunkiai įgyvendinama, mat atsiranda daug „bet“. Paslaugų sektorius ar vadinamieji freelanceriai vis tiek neretai yra priversti dirbti gerokai daugiau nei 35 valandas ar keturias dienas per savaitę. O dirbantys individualiai apskritai sunkiai geba organizuoti darbą taip, kad jis neįsiterptų į poilsiui ar asmeniniam gyvenimui skirtą laiką.
 
Prognozuoja žlugimą
Ispanijos atveju toks eksperimentas gali ir nepavykti, mat valstybinis šalies bankas Ispanijos darbo rinką jau seniai vadina neveikiančia. Šalį nuolat kamuoja dideli nedarbo rodikliai, laikinos darbo sutartys, itin žemas darbuotojų produktyvumas. Pagal I.Errejon programą darbuotojams turės būti užtikrinami tokio pat dydžio atlyginimai net ir dirbant trumpiau. Tad jeigu darbuotojai ženkliai nepadidins produktyvumo, eksperimentas baigsis tuo, kad įmonės darbuotojams mokės daugiau pinigų už ne iki galo ar prasčiau atliktą darbą. Vyriausybė iš šiam eksperimentiniam projektui skiriamų 50 milijonų eurų finansuos tik naujų technologijų diegimo ir naujų darbuotojų samdymo išlaidas, kad būtų lengviau persiorientuoti prie naujo trumpesnio darbo ritmo.

---

 
Tarp kitko
Ekonomistė Maria Jesus Fernandez Sanchez sako, jog Ispanijos verslai, gamybos kompanijos ir taip yra nekonkurencingos Europos rinkoje: „Įvairiems verslams ir be valdžios skatinimo niekas netrukdo išmėginti keturių darbo dienų savaitės, tačiau jeigu jie to nesugeba įgyvendinti be valstybinės piniginės paramos, vadinasi, nesugebės ir ją gaudami. Jeigu kalbėtume apie Šveicariją, trumpesnė darbo savaitė nebūtų jokia problema.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!