Indijos siekis – karinė galia vandenyne

Ringailė Gvildė
2021-09-06
Stebint atokią Mauricijaus salą ryškėja, ką statydama lėktuvų kilimo ir nusileidimo takus bando parodyti Indija – atgyjančią karinę galią, norą būti lygia žaidėja Indijos vandenyne. Šaliai parūpo sala, kurioje iki šiol tekėjo ramus vietinių gyvenimas, tačiau geografinis patogumas pritaikant ją karinėms bazėms svarbesnis nei čiabuvių ramybė.
Indijos siekis – karinė galia vandenyne
Vos 300 Agalega salos gyventojų iš kartos į kartą gyveno ramiai, nesukdami galvos dėl likusio pasaulio šurmulio. Iki tol, kol prieš porą metų joje ėmė kilti Indijos karinė bazė.

Atvirukas be turistų
Perlamutro baltumo paplūdimiai, kokosų gausios palmių viršūnės, žydra, kiek akys mato, jūra puošia dvi nedideles šauktuko formos salas. Šiaurinė sala ilga ir siaura, pietinė – vos 200 m pločio. Jųdviejų tandemas vadinamas Agalega, tai – Mauricijaus salyno dalis. Tiesa, Agalegą nuo Mauricijaus skiria daugiau nei tūkstantis kilometrų, o kelionė laivu trunka kone dvi paras.
Vos 300 salos gyventojų iš kartos į kartą gyveno ramiai, nesukdami galvos dėl likusio pasaulio šurmulio. Vietiniai vertėsi augindami kokosus ir žvejodami.

 
Nepaisant patrauklumo ir atvirutės vertų paplūdimių grožio, turistai čia nesilanko. Čia nėra viešbučių, SPA, pramogų parkų ar kitos panašios infrastruktūros. Visą vietiniams reikiamą techninę priežiūrą teikia viena valstybinė įmonė, o vietinei parduotuvei reikalingas maisto ir galvijų atsargas kas tris mėnesius pristato vienas ir tas pats laivas.
Tačiau viskas pradėjo keistis 2019 metų pabaigoje: greta salos net keliems mėnesiams prisišvartuodavo dideli, nematyti laivai. Vienas jų, plaukęs po Panamos vėliava, iš tiesų priklausė Indijos bendrovei ir prie Agalegos krantų praleido net 200 dienų. Laivo denyje buvo matomi krovinių triumai.
 
Geopolitiniai žaidimai
Pasirodo, nepaisant mažo – 25 kvadratinių kilometrų – salų dydžio jos gali atlikti svarbų vaidmenį geopolitiniame žaidime tarp kylančių super valstybių ir jų noro dominuoti Indijos vandenyne.
Gandai, apie planuojamas paslaptingas statybas Agelaga saloje pasklido dar 2018-aisiais. Kalbėta, jog bus statoma karinė bazė. Tačiau tuomet gandus neigė tiek Indijos, tiek Mauricijaus valdžios atstovai. Negana to, tikinta, jog statybos bus skirtos salos infrastruktūrai pagerinti.
 

Ilgai netrukus šiaurinėje salos dalyje įsikūrė šimtai statybininkų, jie pasistatė laikinus modulinius namelius, net įrengė laikinas medicinos įstaigas. Iškirtus medžius imtas tiesti asfaltas, kuris galiausiai tapo lėktuvų nusileidimo taku. Po aštuoniolikos mėnesių jis baigtas ir panašu, jog formuojama tikra Indijos karinė bazė. Manoma, jog tai Indijos plano plėsti savo geopolitinę įtaką Indijos vandenyne dalis.
 
Įtakos zonų dairėsi ir kiti
Per pastaruosius 20 metų nemažai šalių į Indijos vandenyną pradėjo žiūrėti, kaip į strateginę zoną. Tai regionas, per kurį eina svarbiausi pasaulio laivybos keliai.
„Per šį regioną keliauja daugiau nei 60 procentų pasaulio naftos prekybos, daugiausia iš Hormuzo sąsiaurio. Be to, tiek Malakos sąsiauris, tiek Sueco kanalas jungia Indijos vandenyną su Ramiojo vandenyno ir Viduržemio jūros regionais. Seniau tai kažkodėl buvo pražiūrėta geopolitiniame diskurse“, – įsitikinęs Londono Karališkųjų paslaugų instituto tyrimų analitikas Aaditya Dave, daugiausia dėmesio skiriantis jūrų saugumui Indijos ir Ramiojo vandenyno regione.
 
Analitikas priduria, jog laisvė plaukioti šia teritorija svarbi daugeliui šalių, tai svarbu užtikrinant jų energetinę ir ekonominę gerovę. Per pastaruosius 50 metų regione daugiausia dominavo Indija, Prancūzija, JAV ir Jungtinė Karalystė. Pavyzdžiui, JAV turi įsirengusi karinę bazę Diego Garcia saloje.
Pastaraisiais metais regione užsitarnauti vietą norėjo ir kitos šalys, ypač Kinija, Australija ir Japonija. „Didėjant Kinijos, kaip ekonomikos ir saugumo veikėjos, svarbai ji natūraliai pateks į Indijos vandenyną Tai yra svarbus Kinijos prekybos kanalas, nes didelė jos importo dalis praeina per Indijos vandenyną ir Malakos sąsiaurį“, – tikina A.Dave.
 
Vašingtono strateginių ir tarptautinių studijų centro vyresnysis partneris Pietryčių Azijos regionui Greg Poling laikosi nuomonės, jog būtent Kinijos domėjimasis šiomis teritorijomis Indiją privertė imtis neatidėliotinų veiksmų. Tad, pasak jo, Kinijos veiksmai Indijai neleidžia tiesiog stebėti situacijos, iki šiol pastaroji šalis buvo Indijos vandenyno regiono pažiba ir tikrai nenori šios vietos užleisti kitiems. Mėgindama sustiprinti įspūdį, jog pozicijų neužleis, Indija kone pusvelčiui stato įvairius radarų masyvus Bangladeše, Maldyvuose, Šri Lankoje ir kitur. Taip neva norima parodyti, kad pagrindinė visokeriopo gėrio ir galios skirstytoja čia tik Indija.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Krūties vėžio pacientų forume – apie profilaktikos svarbą

      Krūties vėžio pacientų forume – apie profilaktikos svarbą

      Praėjusią savaitę Nacionaliniame vėžio institute (NVI) įvyko Krūties vėžio dienai skirtas pacientų forumas. Ir, nors iš esm...
      Galvojo, kad širdis, pasirodo – depresija?

      Galvojo, kad širdis, pasirodo – depresija?

      Vilniaus rajone gyvenanti Algimanta prieš trejus metus pradėjo nesuvokti, kas su ja vyksta. Moterį pradėjo kamuoti kardiolo...

      Budinti vaistinė


      Sveikatos apsaugos viceministrė: nuotolinės vaistinės – nuo pavasario

      Sveikatos apsaugos viceministrė: nuotolinės vaistinės – nuo pavasario

      Nuotolinės vaistinės, kuriose būtų galima įsigyti receptinių, kompensuojamų vaistų, galėtų pradėti veikti kitų metų pavasarį, sako...
      Greitieji COVID-19 antigenų testai: kaip juos atlikti ir ką daryti gavus rezultatą?

      Greitieji COVID-19 antigenų testai: kaip juos atlikti ir ką daryti gavus rezultatą?

      Pastaruoju metu Lietuvoje auga sergamumas ir peršalimo ligomis, ir COVID-19. Gyventojai, norėdami greitai įsitikinti, ar ne...

      Sveika šeima


      Vitaminas D lietuviškai žiemai

      Apie vitaminą D kalbama pastaruoju metu išties nemažai ir dauguma tautiečių numano, kad greičiausiai jo trūksta. Juk žmogaus organizmas vitaminą D sukuria veikiamas saulės spindulių, tačiau žiemą, o ir rudens pabaigoje bei pavasario pradžioje, saulutė mus savo spinduliais džiugina ne per dažniausiai.

      Pakalbėkim apie tai



      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Gatvės bomžai
      Palmira Rudalevičienė Gatvės bomžai
      Kodėl stintos kvepia agurkais?
      Henrikas Vaitiekūnas Kodėl stintos kvepia agurkais?
      Dėkoju, kad turėję akistatą su šia liga, netylite
      Bronis Ropė Dėkoju, kad turėję akistatą su šia liga, netylite

      Naujas numeris























      Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica