Pažįstama strategija
Kaip sako centrų vadovė Y.Koizumi, koronavirusui suvaldyti ji ir jos komanda vadovavosi jau pažįstama strategija, kuri naudota tiek pandemijų, tiek įvairių sezoninių ligų protrūkio atvejais praeityje. Jos tikslas – atsekti infekcijos kelius per artimus kontaktus, tikrinti sveikstančius pacientus, gydymą organizuoti tada, kada jo iš tikrųjų reikia. Pasak Y.Koizumi, šis taisyklių rinkinys padėjo sėkmingai suvaldyti koronaviruso pandemiją.
 
Septyni Kavasakio visuomenės sveikatos centrai priklauso daugiau nei 450 tokio pobūdžio Japonijos institucijų tinklui, kuris suvaidino gyvybiškai svarbų vaidmenį ribojant viruso protrūkį. Šie centrai jau turėjo apmokytų kontaktų sekėjų armiją, kuri galėtų tapti pavyzdžiu kitoms šalims, kai šios bandys kurti savo sistemas kovai su naujomis pandemijomis.
„Nemanau, kad būčiau galėjusi tai padaryti, jei nebūčiau iš anksto žinojusi, kaip turėčiau tvarkytis. Be to, mes jau turėjome komandą, kuri galėjo efektyviai komunikuoti ir bendradarbiauti“, sako Y.Koizumi.
 
Lemiamas vaidmuo
Ekspertų teigimu, būtent šie visuomenes sveikatos centrai, kurie ne pandemijos metu įgyvendina visuomenės sveikatos politiką, pradedant patarimais, kas yra sveika gyvensena iki smurto prieš vaikus tyrimais, padėjo išvengti viruso sprogimo šalyje. Dar sausį, kai šalyje buvo nustatyti pirmieji ligos atvejai, būtent centrų darbuotojų komandos suvaidino lemiamą vaidmenį. „Prašėme virusu užsikrėtusių žmonių nupasakoti savo judėjimą, pasidalyti asmenine informacija ir atskleisti sutiktų žmonių duomenis, siekiant atsekti, ką reikėtų ištirti ir izoliuoti. Nors iki
COVID-19 pandemijos protrūkio jie buvo bemaž nežinoma medicinos bendruomenės dalis, dabar apmokyti kontaktų sekėjai tapo sėkmingo viruso atsako ašimi, o jų darbas reikalingas visose šalyse“, - duodama interviu „Bloomberg“ teigė centrų vadovė.
Iš karto po pirmo COVID-19 atvejo centrai į ligonines siuntė darbuotojus, kurie ne tik aiškino, kodėl svarbu atsekti kontaktus, kaip tinkamai dezinfekuoti gydymo įstaigų zonas, kokių priemonių imtis, bet ir daug dirbo su bendruomenėmis.
 
Visuomenės pasitikėjimas
Daugelyje kitų Azijos šalių valdžios atstovai priimdavo sprendimą viešai skelbti užsikrėtusių žmonių duomenis, pranešdavo jų darbovietėms ir panašiai. Tai, pasak Y.Koizumi, nelabai tinkamas sprendimas. „Tokiais atvejais svarbus žmonių pasitikėjimas ir privatumo užtikrinimas, kad jie kuo atviriau ir nuoširdžiau papasakotų apie kontaktus, kur lankėsi ir nesistengtų ko nors nuslėpti“, - teigė Y.Koizumi.

„Žmonės pasitiki visuomenės sveikatos centrais ir dalijasi informacija. Centruose dirbantys specialistai puikiai supranta bendruomenių ypatumus ir kartais net vadinami „bendruomenės klijais“. Kaip to pasiekti? Na, šiuo atveju turbūt reikėtų pradėti nuo jų plačių funkcijų. Pirma, tokie centrai nėra tik į infekcinių ligų protrūkius reaguojančios institucijos. Jie sprendžia su sveikata susijusias bendruomenės problemas. Pavyzdžiui, moko vyresnio amžiaus žmones laikytis dietos, mankštintis, atlieka naujagimių sveikatos patikrinimus. Ir tai - ne vienintelės jų funkcijos. Jie taip pat išduoda barams bei restoranams licencijas, tiria apsinuodijo atvejus ar smurtą prieš vaikus. Taip užsimezga gilus ryšys su bendruomene. Turbūt čia ir slypi sėkmė, kodėl koronavirusas šalyje neplito taip sparčiai. Pandemijos laikotarpiu vienas svarbiausių centrų prioritetų tapo infekcijos sekimas bei piliečių informavimas apie būtinas apsaugos priemones“, - sako Tokijo universiteto visuomenės sveikatos tyrėja Haruka Sakamoto.

---

 
Tarp kitko
Pasak Osakos Kansai universiteto visuomenės sveikatos profesoriaus Toshio Takatorige, Japonijos visuomenės sveikatos centrų kovos su tuberkulioze programa siekia dar praėjusio amžiaus ketvirtąjį dešimtmetį. „Šią ligą kaip ir COVID-19 tenka atsekti ir identifikuoti. Tuomet tuberkuliozės problema buvo rimtesnė nei dabar koronavirusas“, – pabrėžė T.Takatorige.
Iki šios dienos tuberkuliozės valdymas yra viena pagrindinių visuomenės sveikatos centrų funkcijų, o Japonijoje ligos suvaldymo rodiklis yra vienas aukščiausių tarp EBPO šalių.