Užduoti „Google“ klausimus, susijusius su sveikata, pasirodo, nėra jau taip blogai, kaip manyta iki šiol. Grupė Australijos tyrėjų apklausė 400 pacientus, patekusius į dviejų Melburno ligoninių skubios pagalbos skyrius.
49 proc. respondentų teigė, kad reguliariai ieško su medicina susijusios informacijos. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „The Medical Journal of Australia“.
Paieška „Google“ prieš vizitą pas gydytoją neturėjo įtakos pasitikėjimui diagnoze ir tam, kaip atsakingai pacientas vykdė gydytojo nurodymus, nors naršymas internete ieškant informacijos apie sveikatą iki šiol laikytas viena pagrindinių nepasitikėjimo ir abejojimo medikų rekomendacijomis priežastimi.
 
Pacientai, kurie internete skaitė apie juos kamuojančius simptomus, teigė, kad paieškos sistemos leido jiems geriau suprasti gydytojus bei užduoti jiems tikslesnius klausimus.
Tarp resursų, kuriais naudojosi respondentai, dažniausiai buvo enciklopedijos, universitetų ir ligoninių tinklalapiai. Mažai kas skaitė forumus, kitus abejotino patikimumo informacinius šaltinius.
 
Vienintelis kreipimosi į „gydytoją Gūglą“ minusas – padidėjęs nerimas: 40 proc. apklausos dalyvių teigė, kad savarankiška informacijos apie jų sveikatą paieška privertė juos nerimauti.
Ką apie tyrimą mano gydytojai, nežinia – tyrėjai apklausė tik pacientus. Tiesa, yra žinoma, kad žmonių įrašai ir užklausos „Twitter“ leidžia epidemiologams prognozuoti infekcijų ir lytiniu keliu plintančių ligų protrūkius – ir tai irgi labiau naudingas nei kenksmingas internetinių paieškos sistemų bruožas.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!