Rūko kas antras vyras 
Pasiūlymas, už kurį dar turi būti nubalsuota parlamente, sulaukia ne tik palaikymo – be tabako kompanijų lobistų į atlapus valdantiesiems kimba ir opozicija. Ši teigia, kad tokie suvaržymai, kai vidutinė alga šalyje maždaug 2 306 122 vonų (5 954 litai), o pakelis cigarečių ir po kainų pakėlimo atsieis tik kiek daugiau nei Lietuvoje – nieko doro. Manoma, kad visų pirma reikia viešinti rūkymo sukeliamas sveikatos problemas. Tai kiek panašėja tik į nenorą priimti racionalų sprendimą, mat vienoje pozicijos pasiūlymo dalių apie tai ir kalbama – cigarečių pakeliai turi būti privalomai žymimi daugybėje valstybių jau įprastais tapusiais perspėjančiais ir kartais ypač šlykščiais paveiksliukais. Be to, pasiūlyta uždrausti cigarečių reklamą mažmeninės prekybos centruose.
Kad būtina ką nors daryti, aišku kaip dieną. Pakelis cigarečių Pietų Korėjoje mūsų pinigais kainuoja maždaug 2 000-2 500 vonų (5-6,4 lito). Tokiam pigumui atsispirti sunku, tad nieko keisto, kad maždaug 44 proc. visų suaugusių šalies vyrų turi šį žalingą įprotį. Dėl socialinių dogmų, rūkančių moterų yra kelis kartus mažiau. Manoma, kad toks kainų pokytis paveiks ir jaunesnius – nustatyta, kad jie bent keturis kartus jautresni kainų padidėjimui nei suaugusieji. Ekspertai prognozuoja, kad toks kainų pakėlimas tabako vartojimą sumažins maždaug iki 34 procentų. O iki tol – rūkantieji džiaugiasi. Šalyje gyvenanti lietuvė Justina pasakoja, kad Pietų Korėjoje rūkoma praktiškai visur, išskyrus viešas vietas. Ten rūkyti uždrausta dar pernai. Tačiau dūmuose „skęsta“ barai, o kavinėse ir restoranuose išskirta daugybė staliukų, kur bent jau iki kitų metų pradžios dar galima prisidegti cigaretę.
 
„Lyderė“ tarp savų
Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narė Pietų Korėja lenkia tokias „koleges“ kaip Turkija, Graikija ir Japonija, kur rūkymo kultūra turi gilias šaknis. Pastarojoje cigarečių kainos didinimas pirmąkart per 17 metų davė teigiamos naudos. Liepą paskelbtas tyrimas atskleidė, kad rūkančiųjų skaičius Japonijoje nukrito iki mažiau nei 20-ies procentų: rūko kas trečias vyras ir kas dešimta moteris. Tai, palyginti, gana mažas skaičius, nes 1966 metais šioje šalyje rūkė kas antras žmogus, o vyrų – net 83,7 procentai.
Pietų Korėjoje tokia sėkmės istorija – taip pat ne naujiena. Po paskutinio cigarečių kainų kėlimo 2004 metais, kai kaina padidėjo kiek daugiau nei 500 vonų (1,30 lito), rūkančiųjų skaičius sumažėjo kone 15 procentų. Be to, optimistai galėtų pasakyti, kad tai gali tapti ir impulsu šalies ekonomikai, mat šalies biudžetą kasmet numanoma papildyti bent 2,8 trilijonų vonų (7,2 mlrd. litų). Deja, bet vien su rūkymu susijusių ligų gydymui kasmet skiriama maždaug 1,7 trilijonai vonų (4,4 mlrd. litų), tad suma ne tokia jau didžiulė.
Problemą aštrina tai, kad daugiau nei pusę maždaug 9,3 trilijonais vonų (24 mlrd. litų) įvertintos šalies tabako rinkos valdo viena kompanija – KT&G. Jos situaciją gerina ir balandį šalies Aukščiausiojo Teismo atmestas 30-ies plaučių vėžiu sergančių pacientų ieškinys. Be to, ieškinį iškėlė ir šalies sveikatos apsaugos draudikai. Jie reikalavo trijų vietinių bei užsienio tabako kompanijų atlyginti 53,59 mlrd. vonų (138 mln. litų) sumą pacientams, kurių ligas sukėlė rūkymas. Nors tokia suma – vos lašas jūroje, tačiau tokie pavyzdžiai bent parodo, kad Pietų Korėja nusprendė ryžtingai kovoti prieš rūkymą. Šį žalingą įprotį turintys šalies gyventojai nuogąstauja, kad toks žingsnis tik pradžia – galbūt užtraukti dūmo tuojau nebebus galima ir barų viduje.
 
Tarp kitko
Bostono sveikatos universiteto mokslininkai nagrinėjo ryšį tarp įvairių JAV valstijų valstybės antialkoholinės politikos ir alkoholio vartojimo.
Paaiškėjo, kad kuo griežčiau valstybiniu lygiu kovojama su alkoholio vartojimu, tuo mažiau yra jį vartojančių žmonių. Veiksmingiausiu kovos būdu amerikiečiai įvardijo alkoholinių gėrimų kainų didinimą ir pardavimo vietų mažinimą. Mokslininkai įsitikinę, kad panašios priemonės būtų veiksmingos kovojant ir su rūkymu.