Kasdienybė šokiruoja
Šią savaitę Atėnų ligoninėse apsilankęs britų žurnalistas Ianas Birrelis liko apstulbęs.
„Šalies būklę geriausiai parodo jos sveikatos apsauga. Kai savo akimis pamatai Graikijos sistemos konvulsijas, supranti, kaip beprotiška gyventi sąlygomis, kokiomis šiuo metu funkcionuoja kadaise puikia sveikatos priežiūros sistema garsėjusi šalis“, - teigia žurnalistas. Jo teigimu, vienos ligoninės konsultantas pasakojo, kad yra buvę penki atvejai, kai perpildytose palatose naujagimiai laikyti įkaitais, kol jų tėvai sugebėjo sumokėti už gydymą. Greitosios pagalbos automobiliai rūdija garaže, nes nebėra kam jų vairuoti, trūksta lėšų kurui, o pačios ligoninės susiduria su medikamentų ir tvarsčių trūkumu.
 
Pinigų nebėra
Dar prieš penkerius metus 11 mln. gyventojų turinti Graikija sveikatos apsaugai skyrė 17,97 mlrd. eurų - tai daugiau nei Europos Sąjungos šalių vidurkis. Šiuo metu išlaidos yra perpus mažesnės ir situacija toliau prastėja. Per pirmus keturis šių metų mėnesius beveik pusantro šimto šalies ligoninių pasidalino 42,9 milijonus eurų, t.y. 94 proc. mažiau nei pernai. Padėtis - beviltiška, visi rezervai išeikvoti. Juos dar pernai perėmė vyriausybė, desperatiškai ieškodama lėšų tarptautiniams kreditoriams ir valstybės tarnautojams.
Graikijos ligoninėse neįstengiama laikytis minimalių sanitarijos normų. „Yra įstaigų, kurių finansinė padėtis neleidžia įsigyti tai, kas būtiniausia: nėra nei pirštinių, nei chalatų, nei dezinfekuojamųjų servetėlių“, - sako Europos profilaktikos ir ligų kontrolės centro direktorius Markas Šprengeris.
Krizė taip išplito, kad humanitarinė organizacija „Médecins Sans Frontières“ šiuo metu rengia planą, kaip padėti šaliai, jei situacija dar blogėtų. Įprastai, pasaulyje tokios priemonės taikomos karinių konfliktų zonose.
 
Pacientai nesulaukia pagalbos
Nikaia ligoninės, Pirėjo uoste, nutolusioje vos dešimt kilometrų nuo šalies sostinės Atėnų, specialistai iš paskutiniųjų stengiasi padėti nuolat plūstantiems skubios pagalbos reikalingiems pacientams. Įstaigoje apsilankęs žurnalistas Ianas Birrelis buvo šokiruotas tvyrojusio chaoso. Pirmiausiai jo akį patraukė koridoriuje vienui viena vežimėlyje palikta senyvo amžiaus moteris. Ji daugiau kaip keturias valandas laukė, kol kas nors teiksis padėti. Šalia matyti dar penki vyresnio amžiaus pacientai, gulintys neštuvuose, pora jų akivaizdžiai kamuojami skausmų. Alzheimeriu sergantį uošvį, kuris skundžiasi nepakeliamu pilvo skausmu, atvežęs vyras teigia, kad situacija yra tiesiog nepakenčiama. „Mano paties tėvas Kretoje neseniai patyrė infarktą, greitoji pagalba per aštuonias valandas nesugebėjo atvykti, todėl teko kviesti taksi ir vien už kelionę iki ligoninės sumokėti 150 eurų“, - piktinosi graikas.
 
Trūksta darbuotojų
Vyriausiasis ligoninės neurochirurgas Panosas Papanikolaou teigia, kad tik penkios iš vienuolikos ligoninėje esančių operacinių yra naudojamos. Ypač trūksta slaugytojų, jų šiuo metu yra 450, beveik perpus mažiau nei reikėtų. Jos dėl didelio darbo krūvio prikaupė daugybę atostogų ir laisvadienių, todėl per ateinančius porą mėnesių, liks tik dvi veikiančios operacinės. Tai gali tapti tikru iššūkiu, nes liepos ir rugpjūčio mėnesiais į šalį atvyksta milijonai užsienio turistų. „Mano nuomone, sprendimas nesamdyti daugiau darbuotojų yra nusikaltimas. Intensyvios priežiūros specialistai skaičiuoja, kad per metus nesulaukę pagalbos miršta daugiau kaip 2 tūkstančiai žmonių“, - pasakoja P.Papanikolaou.
Vienos palatos slaugytojos savo lėšomis įsigijo kraujospūdžio matuoklį, termometrus ir kitos įrangos, nes suprato, kad artimiausiu metu ligoninėje tam pinigų neatsiras. Slaugytoja Panayota Conti pasakoja, kad kartais iš nevilties norisi šokti pro langą. „Naktinėje pamainoje tenka prižiūrėti 20-30 ligonių, trečdalis jų – po sudėtingų operacijų. Jei bent poros jų gyvybei kiltų rimtas pavojus, pavyktų išgelbėti tik vieną“, - teigia P.Conti, kurios septynios kolegės jau išvyko ieškoti geresnių darbo sąlygų į Jungtinę Karalystę.
 
Tarp kitko
Nuogąstaujama, kad per beveik dešimtmetį trunkančią krizę šalyje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Graikijoje sumažėjo trejais metais. Jei informacija pasitvirtins, tai bus precedento neturintis atvejis modernioje Europoje.
Krizė šalyje padidino neturinčių sveikatos draudimo gyventojų skaičių nuo 500 tūkst. iki 2,5 mln. žmonių. Onkologijos instituto Agios Savvas gydytojas Georgas Vichasas, netekęs darbo ėmėsi iniciatyvos. Negalėdamas susitaikyti su pagalbos nesulaukiančių pacientų mirtimis, Atėnuose įkūrė nemokamą gydymo įstaigą, kurioje dirba savanoriai sveikatos specialistai. Pastaruoju metu tokių įstaigų skaičius šalyje jau pasiekė 39.