Graikijos parlamento rinkimų rezultatai praėjusį savaitgalį parodė, jog jos gyventojai nebenori taupyti. Piliečiai sakosi esą pavargę nuo nedarbo, nuolatos karpomų išlaidų sveikatos apsaugai. Naujoji valdžia žada pagaliau nutraukti taupymo politiką, padidinti minimalią algą. Tačiau užsienio šalių, taip pat ir Lietuvos ekspertai jau dabar teigia, kad gyventojams dalinami pažadai realybe gali ir nevirsti. Dar daugiau – iš krizės „lipanti“ Graikija „pjauna šaką ant kurios sėdi“.
„Graikija palieka praeičiai katastrofinį taupymą, ji palieka praeičiai baimę ir autoritarizmą, penkerius pažeminimo ir kančių metus“, – tūkstančiams džiūgaujančių šalininkų Atėnuose pasakė naujasis šalies premjeras Alexis Tsipras. Taupymo politika nepatinka ir Graikijos medikų bendruomenei. Neseniai Samo salos greitosios pagalbos medikai prabilo, jog vyriausybės taupymo programa juos verčia rinktis, kurį ligonį gelbėti, o kurį palikti likimo valiai.
Žarsto pažadus
Naujasis Graikijos vedlys Alexis Tsipras ir jo partija „Syriza“ nuo pat rinkiminės kampanijos pradžios graikams žadėjo, jog tapęs premjeru kardinaliai pakeis piliečių gyvenimus. Esą bus geriau, sočiau ir visi turės darbo. O svarbiausia - neklūpos ant kelių prieš Europos Sąjungą (ES) ir Tarptautinį valiutos fondą. Nors tokie pareiškimai iš esmės tėra populizmas ir kalbos, nebūtinai visiančios realybe, panašu, graikai „užkibo“. A.Tsipras žadėjo atkurti Graikijos „orumą“ ir stoti prieš vadinamąjį trejetą – ES, TVF ir Europos centrinį banką.
„Graikija palieka praeičiai katastrofinį taupymą, ji palieka praeičiai baimę ir autoritarizmą, penkerius pažeminimo ir kančių metus“, – tūkstančiams džiūgaujančių šalininkų Atėnuose pasakė A.Tsipras. Tačiau darbą baigęs Graikijos premjeras Antonis Samaras po rinkimų išreiškė viltį, kad naujoji vyriausybė nekels pavojaus šalies narystei ES ir euro zonoje. „Perduodu šalį, kuri yra ES ir euro (zonos) dalis. Šios šalies labui tikiuosi, kad kita vyriausybė išsaugos tai, kas buvo pasiekta“, – žurnalistams sakė A.Samaras.
Po šešerius metus trukusios recesijos ir stipraus išlaidų karpymo, pastaruoju metu Graikijos ekonomikoje pastebimas augimas. Vis dėlto, Graikijos BVP vos per keletą ekonominio nuosmukio metų susitraukė net ketvirtadaliu ir dėl to šios Pietų Europos šalies gyventojai ūkio atsigavimo iki šiol nejaučia. „Syriza“ atstovai anksčiau yra tvirtinę, kad jie nacionalizuos Graikijos bankus, panaikins naujausias darbo reformas, o minimali alga šalyje vėl sieks 750 eurų per mėnesį.
Perspėjimai iš Vakarų
A.Tsipras sakosi norįs iš naujo derėtis dėl Graikijos didžiulės 318 mlrd. eurų skolos ir užbaigti atlyginimų bei valstybės išlaidų mažinimą, vykdant Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo suteikto finansinės pagalbos paketo sąlygas. Savo ruožtu TVF perspėjo, kad Graikija, jei nesugebės grąžinti skolų, patirs „pasekmes“. Apie tai jau užsiminė TVF vadovė Christine Lagarde. Iš ES ir TVF Atėnai yra pasiskolinę daugiau negu 240 mlrd. eurų. Mainais už paskolą, Graikija įsipareigojo vykdyti griežtą taupymo politiką ir atlikti būtinas reformas. ES pareigūnai pastaruoju metu gyrė Atėnus už pastangas reformuoti finansų sistemą, tačiau Briuselis baiminamasi, kad „Syriza“ pergalė reikš žingsnį atgal. Buvęs Graikijos premjeras taip pat nuogąstauja, jog naujojo Vyriausybės vadovo užmojai gali stabdyti šalies išbridimą iš krizės. „Net vienas balsas gali nulemti, ar Graikija judės į ateitį, kuri yra labai arti mūsų, ar neišvengiamai artės prie mirtinos nelaimės“, - prieš rinkimus sakė A.Samaras.
Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schauble'as Atėnus perspėjo dar prieš porą mėnesių, kad dėl euro zonos taupymo priemonių nebus deramasi, nepaisant to, kokios politinės jėgos laimės pirmalaikius rinkimus Graikijoje. „Alternatyvos nėra. Jeigu Graikija pasirinks kitą kelią, bus sunku. Nauji rinkimai nepakeis susitarimų, kuriuos pasiekėme su Graikijos Vyriausybe. Bet kokia naujoji vyriausybė turės laikytis pirmtakės susitarimų“, – tikino W.Schauble'as.
Medikai nori permainų
Graikijos sveikatos priežiūros sistema patiria didžiulį spaudimą nuo pasaulinės finansinės krizės pradžios prasidėjusios prieš penkerius metus. Mainais už finansinę paramą iš Europos Sąjungos pasižadėjusi įvesti griežtą taupymo politiką, Graikijos valdžia nemažą dalį finansavimo jau pirmaisiais krizės metais nurėžė būtent sveikatos sistemai. Nuo 2013 iki 2015 metų planuota reorganizuoti sveikatos sistemą taip, kad būtų sutaupyti dar beveik du milijardai eurų.
Tad nenuostabu, jog taupymo politika nepatinka ir Graikijos medikų bendruomenei. Neseniai Samo salos greitosios pagalbos medikai prabilo, jog Vyriausybės taupymo programa juos verčia rinktis, kurį ligonį gelbėti, o kurį palikti likimo valiai. Greitosios pagalbos medikai sako labiausiai dabar bijo dviejų rimtų iškvietimų vienu metu. „Tuomet teks rinktis, pas kurį važiuoti. Kitaip tariant, spręsti, kuris išgyvens, o kuris mirs“, – sako greitosios pagalbos felčerė Georgia Tolli. Apkarpius išlaidas sveikatai saloje liko viena medikų komanda ir vienas greitosios pagalbos automobilis, o gyventojų – 30 tūkst. Anksčiau saloje dirbo devyni greitosios pagalbos medikai, jiems buvo skirti penki automobiliai. Bet TVF ir ES pareikalavo būtinai reformuoti sveikatos apsaugą, esą tai viena svarbiausių sąlygų kreditams gauti, nes lėšos švaistomos, veši korupcija. Tad, jeigu greitųjų vairuotojai išeidavo dirbti kitur ar į pensiją, jų niekas nepakeitė.
Trūksta darbuotojų ir centrinėje salos ligoninėje, tarp dvidešimties gydytojų psichiatro visai nėra, įvairių sričių ligas gydo vienas specialistas. „Jau metus ligonėje – tik vienas kardiologas. Kaip vienas žmogus tokioje svarbioje srityje gali dirbti 365 dienas per metus“, – piktinasi gydytojas Vassiliki Veloni. Medikai keiksnoja ir tūkstančiu eurų sumažėjusius atlyginimus, Graikijoje gydytojas dabar gauna 2 tūkst. eurų per mėnesį, o slaugytoja – 850 eurų.
Makis Voridis, Graikijos sveikatos apsaugos ministras, po įvykusių rinkimų jau pasveikino naująją valdžią. „Tai, ką matome apklausose, rodo, kad „Syriza“ laimėjo ir mes juos sveikiname“, - socialiniame tinkle įspūdžiais dalijosi ministras.
Tarp kitko
Nuo krizės pradžios Graikijos ekonomika susitraukė daugiau nei 25 proc. Nedarbas siekia 26 proc., darbo neturi maždaug kas antras jaunuolis. Pastebimai išaugo ir valstybės skola: 2008 metais ji siekė 105 proc. BVP, o 2014-ųjų pabaigoje jau apie 180 proc. BVP. Graikijos valstybės skola yra per 300 mlrd. eurų.
Graikijos profesinės sąjungos teigia, jog taupymo priemonės, kurios planuojamos 2015 m., daugiausia palies socialines, ugdymo, sveikatos apsaugos įstaigas.
.jpg)
Komentuoti: