Pra­neš­ti, ne­reiš­kia skųs­ti 

Moks­li­nia­me žur­na­le „Pe­diat­rics“ pub­li­kuo­to ty­ri­mo au­to­riai tei­gia, kad ano­ni­mi­nių pra­ne­ši­mų li­ni­ja pa­de­da už­kirs­ti ke­lią da­liai gin­kluo­tų iš­puo­lių JAV mo­kyk­lo­se. Ty­ri­mo me­tu pa­aiš­kė­jo, kad ano­ni­mi­nė ra­por­ta­vi­mo sis­te­ma („Say So­met­hing Ano­ny­mous Re­por­ting Sys­tem“) per maž­daug ket­ve­rius me­tus pa­dė­jo su­stab­dy­ti be­veik ke­tu­rias de­šim­tis (38) gin­kluo­tos ag­re­si­jos ak­tų. Ano­ni­mi­nių pra­ne­ši­mų li­ni­jos vei­kia dau­giau nei pu­sė­je ša­lies mo­kyk­lų, o to­kią gin­kluo­tų iš­puo­lių pre­ven­ci­jos for­mą pa­lai­ko ne tik moks­li­nin­kai, bet ir na­cio­na­li­nės ins­ti­tu­ci­jos.   

„Kon­fi­den­cia­lių pra­ne­ši­mų li­ni­ja pa­tį spren­di­mą in­for­muo­ti apie ga­li­mą pa­vo­jų pa­ver­čia pri­im­ti­nes­niu. Ypač tiems moks­lei­viams, ku­rie bai­mi­na­si, kad ben­dra­am­žiai juos at­stums, su­ži­no­ję, kad šie in­for­ma­vo apie pa­vo­jaus ri­zi­ką. Ty­ri­mai pa­ro­do, kad bai­mė bū­ti at­stum­tiems ar­ba pa­tir­ti kerš­tą, ne vie­ną su­stab­do pra­bil­ti apie ga­li­mai įvyk­sian­tį ne­lai­min­gą in­ci­den­tą“, – ra­šo US Sec­ret Ser­vi­ce Na­tio­nal Thre­at As­ses­sment Cen­ter.   
Vy­rau­jan­čios jau­nuo­lių bai­mės at­sklei­džia ne tik įtam­pą tarp moks­lei­vių, bet ir jų ne­pa­si­ti­kė­ji­mą mo­ky­to­jais. Da­ly­je mo­kyk­lų ve­ši ge­ro ne­ža­dan­tys įsi­ti­ki­ni­mai, kad pro­ble­mą įgar­si­nan­tys moks­lei­viai yra skun­di­kai. Bu­vu­si Fe­de­ra­li­nių ty­ri­mų spe­cia­lis­tė Ma­ry El­len O‘To­o­le pa­ste­bi, kad ko­ky­biš­ka edu­ka­ci­ja ga­li per­for­muo­ti įsi­se­nė­ju­sias nu­si­kals­ta­mam pa­sau­liui bū­din­gas nuo­sta­tas.  

„Tu­ri­me švies­ti moks­lei­vius, kad ano­ni­mi­nių pra­ne­ši­mų li­ni­ja ne­ska­ti­na iš­duo­ti drau­gų ar įtemp­ti juos į bė­dą. Svar­biau­sia iš­mo­ky­ti jau­nuo­lius at­pa­žin­ti rau­do­nas vė­lia­vė­les (ri­zi­ką by­lo­jan­čius žen­klus – red. past) ir pa­skam­bin­ti kon­fi­den­cia­lios te­le­fo­no li­ni­jos ope­ra­to­riams“, – sa­ko spe­cia­lis­tė, pri­du­rian­ti, kad pla­nuo­ja­mą nu­si­kals­ta­mą vei­ką iš­duo­da įvai­rūs po­žy­miai. De­ja, bet reikš­min­ga da­lis en­tu­zias­tin­gai pla­nuo­ja sa­vi­žu­dy­bę ar gin­kluo­tą ag­re­si­ją prieš ki­tą. Ke­ti­ni­mai ne­re­tai ver­ba­li­zuo­ja­mi, o įgar­sin­ti žo­džiai tam­pa ne tik svar­bia in­for­ma­ci­ja apie už­kirs­ti­ną veiks­mą, bet gal­būt ir jau­nuo­lio pa­gal­bos šauks­mu.

Ar ano­ni­miš­ku­mo pa­kan­ka?

Edu­ka­ci­jos eks­per­tas, pro­fe­so­rius Bry­a­nas War­nic­kas ne­sku­ba nu­ra­šy­ti moks­lei­vių ge­bė­ji­mų at­vi­rai pa­si­da­lin­ti svar­bia in­for­ma­ci­ja su mo­ky­to­jais. Mo­kyk­lų ben­druo­me­nių na­rių sau­gu­mo na­mas, anot jo, ne­tu­rė­tų bū­ti pa­sta­ty­tas ant ano­ni­mi­nių pra­ne­ši­mų sis­te­mos pa­ma­to.
„Daž­niau­siai už­kirs­ti ke­lią gin­kluo­tiems iš­puo­liams pa­vyks­ta toms mo­kyk­loms, ku­rio­se moks­lei­viai pa­si­ti­ki mo­ky­to­jais, to­dėl ga­li pra­neš­ti apie ga­li­mo pa­vo­jaus ri­zi­ką. Ug­dy­mo įstai­go­se tu­ri­me kur­ti erd­vę, ku­rio­je vai­kai jaus­tų su­au­gu­sių­jų rū­pes­tį. Pa­si­ti­kė­ji­mu grįs­tas ry­šys ga­li už­tik­rin­ti sėk­min­gą pre­ven­ci­ją“, – „HowStuffWorks“ sa­ko B.War­nic­kas, ku­ris pri­du­ria, kad mo­ky­to­jai tu­rė­tų ne tik lauk­ti in­for­muo­jan­čių moks­lei­vių, bet ir pa­tys pa­ste­bė­ti ne­ri­mą ke­lian­tį jau­nuo­lių el­ge­sį.

Daž­niau­siai nu­si­kals­ti gin­klu ke­ti­nan­čių moks­lei­vių el­ge­sys dras­tiš­kai pa­kin­ta. Vie­ni tam­pa ne­įpras­tai pik­ti ar kon­flik­tiš­ki, o ki­ti at­si­ski­ria nuo drau­gų. Iš jau­nuo­lių lū­pų ga­li pa­si­girs­ti tie­sio­gi­nė ne­apy­kan­ta ki­tų pu­sėn, o so­cia­li­nių tin­klų pa­sky­ro­se at­si­ras­ti užuo­mi­nų ar tie­sio­gi­nių pra­ne­ši­mų apie do­mė­ji­mą­si gin­klais ar­ba dis­po­na­vi­mą jais.

Ar skau­džią pro­ble­mą ga­lė­tų iš­spręs­ti griež­to­sios kon­tro­lės prie­mo­nės? Gin­kluo­ti pat­ru­liai mo­kyk­lų te­ri­to­ri­jo­je, me­ta­lo de­tek­to­rius, ra­ki­na­mos pa­tal­pos? Eks­per­tas ti­ki­na, kad mi­nė­tos prie­mo­nės bė­dos ne­iš­spręs. Ap­šar­va­vi­mo stra­te­gi­ja tik kurs­to vie­nas ki­to įta­ri­nė­ji­mą, bau­gi­na­mą nuo­tai­ką ir nuo­sta­tą, kad mo­kyk­la yra ne­sau­gi vie­ta, o gin­kluo­to už­puo­li­mo be­veik pri­va­lu ti­kė­tis at­ei­ty­je.
„Mo­ky­to­jų po­žiū­ris į jau­nuo­lius kei­čia pa­čių pe­da­go­gų žvilgs­nį į mo­ky­mo pro­ce­są. Ar mo­ky­to­jų aky­se moks­lei­viai yra au­ga­lai, ku­riuos rei­kia pa­lais­ty­ti, ar mo­lis, ku­rį pri­va­lu min­ky­ti“?, – „The Con­ver­sa­tion“ ra­šė B.War­nic­kas, pri­du­rian­tis, kad bė­dos ky­la ne dėl sau­gu­mo prie­mo­nių trū­ku­mo, o vei­kiau dėl švie­ti­mo ir ko­ky­biš­kos tar­pas­me­ni­nės ko­mu­ni­ka­ci­jos sty­giaus.

Daž­niau­siai žūs­ta dėl gin­klų

JAV ke­lis de­šimt­me­čius daž­niau­siai vai­kai žū­da­vo ne­lai­min­gų au­to­ava­ri­jų me­tu. Da­bar si­tu­a­ci­ja pa­si­kei­tė. Ty­či­nis ar­ba ne­ty­či­nis šau­na­mų­jų gin­klų pa­nau­do­ji­mas kiek dau­giau nei tre­je­tą me­tų (nuo 2020 me­tų) iš­lie­ka daž­niau­sia vai­kų žū­čių prie­žas­tis ša­ly­je. CNN duo­me­ni­mis, per­nai JAV įvy­ko dau­giau nei še­ši šim­tai (656) ma­si­nių šau­dy­nių mo­kyk­lo­se.

Da­lis eks­per­tų kal­tę ver­čia JAV gin­klų įsi­gi­ji­mo po­li­ti­kai. Ki­ta ver­tus, B.War­nic­kas pik­tžo­lių šak­nų ieš­ko ki­tur. Gin­kluo­ti iš­puo­liai, anot jo, ne­re­tai įvyks­ta prie­mies­čių ug­dy­mo įstai­go­se, ku­rio­se mo­ko­si vi­du­ti­nes ar­ba aukš­tas pa­ja­mas gau­nan­čių tė­vų vai­kai. To­kios mo­kyk­los tam­pa moks­lei­vių ko­vos dėl ge­ro so­cia­li­nio sta­tu­so rin­gu. Jau­nuo­liai ver­čia­mi ne tik mo­ky­tis emo­ciš­kai ne­svei­kos at­mo­sfe­ros gar­de, bet ir už­si­dė­ti ne­ma­to­mas bok­so pirš­ti­nes, kas­dien įro­di­nė­ti sa­vo ver­tę ki­tiems. De­ja, bet da­lis jų pra­lai­mi mū­šį, ku­rio net ne­tū­rė­jo ko­vo­ti.   

„Prie­mies­čių mo­kyk­lo­se moks­lei­viai ak­ty­viai skirs­to­mi į nu­ga­lė­to­jus ir pra­lai­mė­to­jus. Jų sėk­mė pra­noks­ta aka­de­mi­nių re­zul­ta­tų sri­tį. Ir kai mo­kyk­la tam­pa moks­lei­vio so­cia­li­nio sta­tu­so ar­bit­re, ta­da da­lies jau­nuo­lių skau­du­liai ga­li at­si­suk­ti prieš ją pa­čią“, – pa­ste­bi B.War­nick, pri­du­rian­tis, kad ame­ri­kie­čių moks­lei­vių ver­ty­bes ir pa­sau­lio su­vo­ki­mą nei­gia­mai for­muo­ja ne tik so­cia­li­nės me­di­jos, bet ir Ho­li­vu­das. Pas­ta­ro­jo fil­mų pro­duk­ci­ja į gin­kluo­tą smur­tą žvel­gia leng­va­bū­diš­ko­mis aki­mis. To­dėl, de­ja, da­lis moks­lei­vių nu­si­kals­ta­mus veiks­mus su­pran­ta kaip pri­im­ti­ną sa­vi­raiš­kos for­mą ir prie­mo­nę bū­ti iš­girs­tiems.    
     
Lai­mė­to­jų ir pra­lai­mė­to­jų ar­ba šau­nuo­lių ir ne­vy­kė­lių var­žy­tu­vės ne­abe­jo­ti­nai kurs­to pa­ty­čių kul­tū­rą. Pas­ta­ro­ji ga­li ska­tin­ti ir gin­kluo­tą ag­re­si­ją prieš ki­tus. „Moks­lei­viai, ku­rie pa­ti­ria pa­ty­čias ar­ba ty­čio­ja­si iš ki­tų yra lin­kę ma­ty­ti mo­kyk­lą kaip erd­vę, ku­rio­je smur­tas yra to­le­ruo­ti­nas. Da­liai moks­lei­vių nė­ra sve­ti­mas ir pyk­tis kas­die­nės dis­cip­li­nos ir baus­mių sis­te­mos at­žvil­giu. Šiuo at­ve­ju jau­nuo­liai su­vo­kia mo­kyk­lą kaip jė­gos ir kon­tro­lės erd­vę, to­dėl šiems ga­li at­ro­dy­ti, kad jo­je ga­li­ma smur­tau­ti“, – ra­šo eks­per­tas. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!