Gin­kluo­ti iš­puo­liai mo­kyk­lo­se: kaip už­bėg­ti už akių?

Emilis Jakštys
2024-02-02
Jung­ti­nės Ame­ri­kos Vals­ti­jos (JAV) ken­čia nuo ma­si­nių šau­dy­nių epi­de­mi­jos ug­dy­mo įstai­go­se. Sau­gu­mo eks­per­tai, mo­ky­to­jai ir moks­lei­vių tė­ve­liai su­ka gal­vą ką da­ry­ti, kad bū­tų ge­riau. Moks­li­nin­kai ti­ki­na, jog ga­li­my­bė apie ki­lu­sio pa­vo­jaus ri­zi­ką pra­neš­ti ty­liai pa­de­da už­kirs­ti ke­lią nu­si­kal­ti­mui. 
Gin­kluo­ti iš­puo­liai mo­kyk­lo­se: kaip už­bėg­ti už akių?
Moksliniame žurnale „Pediatrics“ publikuoto tyrimo autoriai teigia, kad anoniminių pranešimų linija padeda užkirsti kelią daliai ginkluotų išpuolių JAV mokyklose.

Pra­neš­ti, ne­reiš­kia skųs­ti 

Moks­li­nia­me žur­na­le „Pe­diat­rics“ pub­li­kuo­to ty­ri­mo au­to­riai tei­gia, kad ano­ni­mi­nių pra­ne­ši­mų li­ni­ja pa­de­da už­kirs­ti ke­lią da­liai gin­kluo­tų iš­puo­lių JAV mo­kyk­lo­se. Ty­ri­mo me­tu pa­aiš­kė­jo, kad ano­ni­mi­nė ra­por­ta­vi­mo sis­te­ma („Say So­met­hing Ano­ny­mous Re­por­ting Sys­tem“) per maž­daug ket­ve­rius me­tus pa­dė­jo su­stab­dy­ti be­veik ke­tu­rias de­šim­tis (38) gin­kluo­tos ag­re­si­jos ak­tų. Ano­ni­mi­nių pra­ne­ši­mų li­ni­jos vei­kia dau­giau nei pu­sė­je ša­lies mo­kyk­lų, o to­kią gin­kluo­tų iš­puo­lių pre­ven­ci­jos for­mą pa­lai­ko ne tik moks­li­nin­kai, bet ir na­cio­na­li­nės ins­ti­tu­ci­jos.   

„Kon­fi­den­cia­lių pra­ne­ši­mų li­ni­ja pa­tį spren­di­mą in­for­muo­ti apie ga­li­mą pa­vo­jų pa­ver­čia pri­im­ti­nes­niu. Ypač tiems moks­lei­viams, ku­rie bai­mi­na­si, kad ben­dra­am­žiai juos at­stums, su­ži­no­ję, kad šie in­for­ma­vo apie pa­vo­jaus ri­zi­ką. Ty­ri­mai pa­ro­do, kad bai­mė bū­ti at­stum­tiems ar­ba pa­tir­ti kerš­tą, ne vie­ną su­stab­do pra­bil­ti apie ga­li­mai įvyk­sian­tį ne­lai­min­gą in­ci­den­tą“, – ra­šo US Sec­ret Ser­vi­ce Na­tio­nal Thre­at As­ses­sment Cen­ter.   

Vy­rau­jan­čios jau­nuo­lių bai­mės at­sklei­džia ne tik įtam­pą tarp moks­lei­vių, bet ir jų ne­pa­si­ti­kė­ji­mą mo­ky­to­jais. Da­ly­je mo­kyk­lų ve­ši ge­ro ne­ža­dan­tys įsi­ti­ki­ni­mai, kad pro­ble­mą įgar­si­nan­tys moks­lei­viai yra skun­di­kai. Bu­vu­si Fe­de­ra­li­nių ty­ri­mų spe­cia­lis­tė Ma­ry El­len O‘To­o­le pa­ste­bi, kad ko­ky­biš­ka edu­ka­ci­ja ga­li per­for­muo­ti įsi­se­nė­ju­sias nu­si­kals­ta­mam pa­sau­liui bū­din­gas nuo­sta­tas.  

„Tu­ri­me švies­ti moks­lei­vius, kad ano­ni­mi­nių pra­ne­ši­mų li­ni­ja ne­ska­ti­na iš­duo­ti drau­gų ar įtemp­ti juos į bė­dą. Svar­biau­sia iš­mo­ky­ti jau­nuo­lius at­pa­žin­ti rau­do­nas vė­lia­vė­les (ri­zi­ką by­lo­jan­čius žen­klus – red. past) ir pa­skam­bin­ti kon­fi­den­cia­lios te­le­fo­no li­ni­jos ope­ra­to­riams“, – sa­ko spe­cia­lis­tė, pri­du­rian­ti, kad pla­nuo­ja­mą nu­si­kals­ta­mą vei­ką iš­duo­da įvai­rūs po­žy­miai. De­ja, bet reikš­min­ga da­lis en­tu­zias­tin­gai pla­nuo­ja sa­vi­žu­dy­bę ar gin­kluo­tą ag­re­si­ją prieš ki­tą. Ke­ti­ni­mai ne­re­tai ver­ba­li­zuo­ja­mi, o įgar­sin­ti žo­džiai tam­pa ne tik svar­bia in­for­ma­ci­ja apie už­kirs­ti­ną veiks­mą, bet gal­būt ir jau­nuo­lio pa­gal­bos šauks­mu.

Ar ano­ni­miš­ku­mo pa­kan­ka?

Edu­ka­ci­jos eks­per­tas, pro­fe­so­rius Bry­a­nas War­nic­kas ne­sku­ba nu­ra­šy­ti moks­lei­vių ge­bė­ji­mų at­vi­rai pa­si­da­lin­ti svar­bia in­for­ma­ci­ja su mo­ky­to­jais. Mo­kyk­lų ben­druo­me­nių na­rių sau­gu­mo na­mas, anot jo, ne­tu­rė­tų bū­ti pa­sta­ty­tas ant ano­ni­mi­nių pra­ne­ši­mų sis­te­mos pa­ma­to.
„Daž­niau­siai už­kirs­ti ke­lią gin­kluo­tiems iš­puo­liams pa­vyks­ta toms mo­kyk­loms, ku­rio­se moks­lei­viai pa­si­ti­ki mo­ky­to­jais, to­dėl ga­li pra­neš­ti apie ga­li­mo pa­vo­jaus ri­zi­ką. Ug­dy­mo įstai­go­se tu­ri­me kur­ti erd­vę, ku­rio­je vai­kai jaus­tų su­au­gu­sių­jų rū­pes­tį. Pa­si­ti­kė­ji­mu grįs­tas ry­šys ga­li už­tik­rin­ti sėk­min­gą pre­ven­ci­ją“, – „HowStuffWorks“ sa­ko B.War­nic­kas, ku­ris pri­du­ria, kad mo­ky­to­jai tu­rė­tų ne tik lauk­ti in­for­muo­jan­čių moks­lei­vių, bet ir pa­tys pa­ste­bė­ti ne­ri­mą ke­lian­tį jau­nuo­lių el­ge­sį.

Daž­niau­siai nu­si­kals­ti gin­klu ke­ti­nan­čių moks­lei­vių el­ge­sys dras­tiš­kai pa­kin­ta. Vie­ni tam­pa ne­įpras­tai pik­ti ar kon­flik­tiš­ki, o ki­ti at­si­ski­ria nuo drau­gų. Iš jau­nuo­lių lū­pų ga­li pa­si­girs­ti tie­sio­gi­nė ne­apy­kan­ta ki­tų pu­sėn, o so­cia­li­nių tin­klų pa­sky­ro­se at­si­ras­ti užuo­mi­nų ar tie­sio­gi­nių pra­ne­ši­mų apie do­mė­ji­mą­si gin­klais ar­ba dis­po­na­vi­mą jais.


Ar skau­džią pro­ble­mą ga­lė­tų iš­spręs­ti griež­to­sios kon­tro­lės prie­mo­nės? Gin­kluo­ti pat­ru­liai mo­kyk­lų te­ri­to­ri­jo­je, me­ta­lo de­tek­to­rius, ra­ki­na­mos pa­tal­pos? Eks­per­tas ti­ki­na, kad mi­nė­tos prie­mo­nės bė­dos ne­iš­spręs. Ap­šar­va­vi­mo stra­te­gi­ja tik kurs­to vie­nas ki­to įta­ri­nė­ji­mą, bau­gi­na­mą nuo­tai­ką ir nuo­sta­tą, kad mo­kyk­la yra ne­sau­gi vie­ta, o gin­kluo­to už­puo­li­mo be­veik pri­va­lu ti­kė­tis at­ei­ty­je.
„Mo­ky­to­jų po­žiū­ris į jau­nuo­lius kei­čia pa­čių pe­da­go­gų žvilgs­nį į mo­ky­mo pro­ce­są. Ar mo­ky­to­jų aky­se moks­lei­viai yra au­ga­lai, ku­riuos rei­kia pa­lais­ty­ti, ar mo­lis, ku­rį pri­va­lu min­ky­ti“?, – „The Con­ver­sa­tion“ ra­šė B.War­nic­kas, pri­du­rian­tis, kad bė­dos ky­la ne dėl sau­gu­mo prie­mo­nių trū­ku­mo, o vei­kiau dėl švie­ti­mo ir ko­ky­biš­kos tar­pas­me­ni­nės ko­mu­ni­ka­ci­jos sty­giaus.

Daž­niau­siai žūs­ta dėl gin­klų


JAV ke­lis de­šimt­me­čius daž­niau­siai vai­kai žū­da­vo ne­lai­min­gų au­to­ava­ri­jų me­tu. Da­bar si­tu­a­ci­ja pa­si­kei­tė. Ty­či­nis ar­ba ne­ty­či­nis šau­na­mų­jų gin­klų pa­nau­do­ji­mas kiek dau­giau nei tre­je­tą me­tų (nuo 2020 me­tų) iš­lie­ka daž­niau­sia vai­kų žū­čių prie­žas­tis ša­ly­je. CNN duo­me­ni­mis, per­nai JAV įvy­ko dau­giau nei še­ši šim­tai (656) ma­si­nių šau­dy­nių mo­kyk­lo­se.

Da­lis eks­per­tų kal­tę ver­čia JAV gin­klų įsi­gi­ji­mo po­li­ti­kai. Ki­ta ver­tus, B.War­nic­kas pik­tžo­lių šak­nų ieš­ko ki­tur. Gin­kluo­ti iš­puo­liai, anot jo, ne­re­tai įvyks­ta prie­mies­čių ug­dy­mo įstai­go­se, ku­rio­se mo­ko­si vi­du­ti­nes ar­ba aukš­tas pa­ja­mas gau­nan­čių tė­vų vai­kai. To­kios mo­kyk­los tam­pa moks­lei­vių ko­vos dėl ge­ro so­cia­li­nio sta­tu­so rin­gu. Jau­nuo­liai ver­čia­mi ne tik mo­ky­tis emo­ciš­kai ne­svei­kos at­mo­sfe­ros gar­de, bet ir už­si­dė­ti ne­ma­to­mas bok­so pirš­ti­nes, kas­dien įro­di­nė­ti sa­vo ver­tę ki­tiems. De­ja, bet da­lis jų pra­lai­mi mū­šį, ku­rio net ne­tū­rė­jo ko­vo­ti.   

„Prie­mies­čių mo­kyk­lo­se moks­lei­viai ak­ty­viai skirs­to­mi į nu­ga­lė­to­jus ir pra­lai­mė­to­jus. Jų sėk­mė pra­noks­ta aka­de­mi­nių re­zul­ta­tų sri­tį. Ir kai mo­kyk­la tam­pa moks­lei­vio so­cia­li­nio sta­tu­so ar­bit­re, ta­da da­lies jau­nuo­lių skau­du­liai ga­li at­si­suk­ti prieš ją pa­čią“, – pa­ste­bi B.War­nick, pri­du­rian­tis, kad ame­ri­kie­čių moks­lei­vių ver­ty­bes ir pa­sau­lio su­vo­ki­mą nei­gia­mai for­muo­ja ne tik so­cia­li­nės me­di­jos, bet ir Ho­li­vu­das. Pas­ta­ro­jo fil­mų pro­duk­ci­ja į gin­kluo­tą smur­tą žvel­gia leng­va­bū­diš­ko­mis aki­mis. To­dėl, de­ja, da­lis moks­lei­vių nu­si­kals­ta­mus veiks­mus su­pran­ta kaip pri­im­ti­ną sa­vi­raiš­kos for­mą ir prie­mo­nę bū­ti iš­girs­tiems.    
     
Lai­mė­to­jų ir pra­lai­mė­to­jų ar­ba šau­nuo­lių ir ne­vy­kė­lių var­žy­tu­vės ne­abe­jo­ti­nai kurs­to pa­ty­čių kul­tū­rą. Pas­ta­ro­ji ga­li ska­tin­ti ir gin­kluo­tą ag­re­si­ją prieš ki­tus. „Moks­lei­viai, ku­rie pa­ti­ria pa­ty­čias ar­ba ty­čio­ja­si iš ki­tų yra lin­kę ma­ty­ti mo­kyk­lą kaip erd­vę, ku­rio­je smur­tas yra to­le­ruo­ti­nas. Da­liai moks­lei­vių nė­ra sve­ti­mas ir pyk­tis kas­die­nės dis­cip­li­nos ir baus­mių sis­te­mos at­žvil­giu. Šiuo at­ve­ju jau­nuo­liai su­vo­kia mo­kyk­lą kaip jė­gos ir kon­tro­lės erd­vę, to­dėl šiems ga­li at­ro­dy­ti, kad jo­je ga­li­ma smur­tau­ti“, – ra­šo eks­per­tas. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      L.Matuzonis: didžiausi iššūkiai – komplikuoti sąnarių lūžiai

      L.Matuzonis: didžiausi iššūkiai – komplikuoti sąnarių lūžiai

      „Jei jus pradėjo varginti sąnarių skausmai, siūlyčiau patiems ilgai nesigydyti, o kreiptis į specialistus. Skausmą sukelianč...
      Širdies nepakankamumą Rimvydui sukėlė gripas

      Širdies nepakankamumą Rimvydui sukėlė gripas

      „Turėjau aiškų tikslą – pamatyti savo vaiką ir jį užauginti. Gal todėl ir noras išgyventi, ir jėgos buvo...

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Smurtas prieš moteris su intelekto negalia – juoda zona

      Sudėtinga smurto prieš intelekto ar psichosocialinę negalią turinčias moteris problema socialinės gerovės specialistus verčia jaustis bejėgiais. Dėl savo būklės moterys tampa priklausomos nuo smurtautojų, o žalojančios ir nesaugios aplinkos – neatpažįsta. Maža to, vyrauja nuomonė esą smurtą jos dažnai išprovokuoja...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai



      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?
      Žieminiai obuoliai ir pavytusios bulvės
      Henrikas Vaitiekūnas Žieminiai obuoliai ir pavytusios bulvės

      Naujas numeris