Lyderio sveikata – valstybės paslaptis
F.Kastro sveikatos būklė laikoma Kubos nacionalinio saugumo reikalu, todėl apie ją skelbiama nedaug. Lyderiui lemtingi buvo 2006 m., kai jį užklupo liga. Tais metais išaiškėjo, kad F.Kastro jau ilgą laiką sirgo storosios žarnos uždegimu, kuris sukėlė stiprų kraujavimą, dėl to teko daryti operaciją. Ji buvo nesėkminga: prasidėjo peritonitas, prireikė antrosios operacijos, kurios metu buvo pašalinta dalis žarnyno. Dėl prasidėjusių komplikacijų F.Kastro prireikė dar ir trečiosios operacijos. Ją atliko gydytojas iš Ispanijos Jose Luisas Garcia Sabrido, po kurio laiko CNN patvirtinęs, kad F.Kastro būklė stabili ir jis sveiksta.
 
Būtent 2006 m., po operacijos, F.Kastro broliui laikinai perdavė valstybės vairą. Raulis Kastro dešimtmečius buvo Fidelio dešinioji ranka. Po dar dvejų metų F.Kastro dėl sveikatos visam laikui pasitraukė iš prezidento posto, tačiau liko pirmuoju Komunistų partijos sekretoriumi. Prieš šešerius metus susitikęs su Kubos jaunimu F.Kastro tikino įveikęs rimtas sveikatos problemas, kurios trukdė dirbti. Visgi po metų savo straipsnyje jis patvirtino atsistatydinęs iš Komunistų partijos aukščiausiosios vadovybės. Jo brolis Raulis lengvai laimėjo partijos pirmojo sekretoriaus rinkimus, taip pakeisdamas savo brolį.
 
Prieš ketverius metus buvusį Kubos lyderį ištiko išeminis embolinis insultas. Gydytojas iš Venesuelos Jose Marquina tuomet tikino, kad po šio įvykio F.Kastro jau merdėja, nors jo gyvybė ar kvėpavimas nebuvo palaikomi dirbtinai. Pasak jo, kraujui išsiliejus į smegenis, F.Kastro buvo sunku valgyti ir kalbėti, jis neatpažino aplinkos. Situacija atrodė išties rimta, nes to paties gydytojo teigimu, tuometinis Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas skubiai išvyko į Havaną, kad būtų šalia draugo ir sąjungininko. Tačiau net ir po šitos ligos F.Kastro atsistojo ant kojų bei įrodė, kad taip lengvai nepasitrauks.
 
Nepalieka politinės arenos
Perleidęs prezidento pareigas, F.Kastro ėmėsi rašyti straipsnius valstybiniame Kubos laikraštyje, o 2007-aisiais išleido autobiografiją. Nors tiesiogiai Kubos valdyme buvęs lyderis ir nedalyvavo, apie visus valdžios sprendimus jam pranešdavo Raulis. F.Kastro išlaikė tam tikrą politinę įtaką tiek gimtinėje, tiek užsienyje.
 
Jis - viena ryškiausių XX a. antros pusės politinių asmenybių, jo charizma tapo visos valstybės pagrindu. Režimas Kuboje nesugriuvo net tuomet, kai šalį po Sovietų Sąjungos žlugimo ištiko sunkiausia ekonominė krizė. Po sunkmečio Kubos valdžia ėmėsi reformų, kai kurios jų buvo gana liberalios, o jų autorius – R.Kastro.
 
Politologai pabrėžia, kad F.Kastro nebuvo idėjinis komunistas. Jo ideologiją politologai apibūdina kaip aršų antiamerikanizmą. Buvęs Kubos lyderis visuomet siekė maksimalios žalos JAV. Todėl nenuostabu, kad F.Kastro nesusitiko su Baracku Obama, kai šis kovo mėnesį lankėsi Kuboje ir tapo pirmuoju JAV prezidentu po 88 metų aplankiusiu šią salą.
 
Visiems prieinama sveikatos apsauga 
Viena Kubos, kaip valstybės, sėkmės priežasčių – visiems prieinama sveikatos apsaugos sistema, kuri yra orientuota į pirminę sveikatos priežiūrą ir prevenciją. Nuo pat revoliucijos laikų sveikatos apsaugos sistemoje didžiausias dėmesys tenka poliklinikoms bei šeimos gydytojams ir gyventojų švietimui. Tenykščiai gydytojai netgi gyvena tuose pačiuose rajonuose kaip ir jų pacientai. Sveikatos apsauga funkcionuoja nepaisant to, kad Kuba – gana skurdi šalis, turinti daugybę ekonominių ir politinių problemų, kurios neišvengiamai daro įtaką ir sveikatos apsaugai.
 
Kubos gyventojai gali džiaugtis viena ilgiausių gyvenimo trukmių – vidutinis kubietis gyvena 78 metus. Tiek pat gyvena ir vidutinis amerikietis, vidutinis lietuvis – penkeriais metais trumpiau. Kūdikių mirtingumas šalyje mažesnis nei JAV ar Lietuvoje. Įdomiausia tai, kad tokia skurdi šalis kaip Kuba gali teikti medicininę pagalbą Trečiojo pasaulio šalims. Kubos gydytojai dirba net 60-yje pasaulio šalių, ji yra siuntusi pagalbą į įvairiausių katastrofų ištiktas vietoves.
 
Politinė ateitis
Per paskutiniuosius metus Kuba tikriausiai matė daugiau pokyčių nei per pastaruosius penkis dešimtmečius. Turistų iš JAV skaičius išaugo 50 proc., todėl šalies turizmo sektorius skaičiuoja neregėtą pelną, tačiau šaliai kyla ir didžiulis iššūkis, kaip aprūpinti reiklius turistus. Vis dėlto Raulis ir Fidelis Kastro ir toliau Kubą išlaiko komunistine valstybe, o iki tikros demokratijos didžiausiai Karibų salai - dar toli. Atnaujinus diplomatinius santykius, susisiekimas tarp JAV ir Kubos nebėra toks sudėtingas – Havaną galima pasiekti užsakomaisiais lėktuvų reisais.
 
Po F.Kastro paskutinės kalbos Vyriausybė paskelbė, kad jo brolis Raulis liks Kubos komunistų partijos aukščiausiame poste kartu su pavaduotoju, griežtosios linijos šalininku. Tai tik patvirtina, kad salos revoliucionierių karta ir toliau bus valdžioje. Nepaisant to, kad jos nariai sensta, santykiai su JAV normalizuojasi, o visuomenėje didėja nepasitenkinimas dėl prastos šalies ekonomikos būklės.

---

Tarp kitko
2014 m. Fidelis Kastro Kinijoje įteiktas apdovanojimas, laikomas alternatyva Nobelio taikos premijai. Valdančiajai Komunistų partijai artimas laikraštis gyrė buvusio Kubos lyderio „svarbų indėlį“ į taikos pasaulyje išsaugojimą. Manoma, kad naujasis apdovanojimas buvo įkurtas su Kinijos Vyriausybės žinia.
 
„Užimdamas pareigas Kastro nesiėmė smurto arba jėgos, spręsdamas ginčus tarptautiniuose santykiuose, ypač su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, – rašo „Global Times“. – Atsistatydinęs jis aktyviai susitikinėjo su pasaulio lyderiais ir organizacijomis, atlikdamas svarbių indėlių, kad būtų pabrėžta būtinybė eliminuoti branduolinį karą.“