Iškeis į taršos kreditus
Žemumoje esantis molingas fermos „Molescroft Farm“ Rytų Jorkšyre (Anglija) dirvožemis niekada nebuvo lengvai įdirbamas. Dėl vis mažėjančio produktyvumo žemė dešimtmečiais buvo alinama – kuo daugiau pravažiavimų technikai, kuo daugiau trąšų, kuo daugiau pesticidų... Dėl tokios intensyvios žemės ūkio veiklos ūkis išliko, bet po paviršiumi esančiam dirvožemiui iškilo mirtinas pavojus.
 
„Žemė buvo dirbama tradiciškai, todėl ilgainiui tapo nustekenta ir neteko organinių medžiagų, – prisimena 2003 m. prie ūkio prisijungusi generalinė direktorė Tamara Hall. – Kad išsaugotume pelningumą ir apsaugotume aplinką, turėjome pasikeisti.“ Pamažu ūkis buvo pertvarkytas tvarumo link. Pagrindiniai ūkio pasėliai – kviečiai, žirniai, pupelės ir miežiai – padidino rotaciją, pagerėjo laukų drenažas, buvo purškiama mažiau chemikalų. Žemė buvo dirbama tausojamai, siekiant, kad dirvožemio trikdymas būtų kuo mažesnis.
 
Dėl žemės sveikatos ir jos ilgalaikio derliaus potencialo T.Hall mano, kad jos inicijuoti pokyčiai buvo į gera. Tačiau trumpalaikėje perspektyvoje šios regeneracinės praktikos buvo brangios, nes sumažėjo derlius, o tai savo ruožtu sukėlė nuostolio riziką. T.Hall suprato, kad sprendimų reikia ieškoti po kojomis: tai dirvožemio anglis. „Mes sodiname daug dengiančiųjų augalų, tokių kaip facelijos ir juodosios avižos, kurios sugeria anglį iš oro ir „užrakina“ ja šaknyse. Tada, kai sukaupsime, parduosime ją kaip kreditus įmonėms, kurios bando kompensuoti išmetamų teršalų kiekį. Tai ir vadinama anglies ūkiu“, – pasakoja ji.
 
Įgauna pagreitį
Pusę visos planetos žemės užima žemės ūkio plotai, o pasaulinė maisto sistema gamina 21–37 proc. pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurių šaltinis yra žmogaus veikla. Kai laukai apdorojami sunkiąja technika, jų dirvožemis, kuriame būna sukaupta triskart daugiau CO2 nei atmosferoje, išskiria sulaikytą anglį atgal į orą.
 
Anglies ūkis, priešingai nei klasikinis, siekia ne kurti teršalus, o juos uždaryti atgal į žemę. Iššūkis – padaryti šią regeneracinio ūkininkavimo formą finansiškai perspektyvia, mokant žemės savininkams, kad jie atjaunintų nualintą dirvą, paversdami laukus didžiulėmis CO2 kempinėmis. Praėjus keleriems metams ir atlikus kruopščius matavimus, parodančius, kad dirvožemyje esančios anglies kiekis kinta, anglies dioksidas prieš jį parduodant sertifikuojamas ir pervedamas į kreditus. Anglies dvideginio auginimas žada drąsų naują žemės ūkio verslo modelį – kovojantį su klimato kaita, sukuriantį darbo vietas ir tausojantį ūkius, kurie kitaip būtų nuostolingi.
 
Dešimtmečius praleidęs žemės ūkio bendruomenės užribyje, anglies ūkis pradeda atsigauti. Europos Komisija propaguoja šią praktiką kaip naujosios strategijos „nuo ūkio iki stalo“ dalį, o vėliau tikisi suvienyti visos ES anglies dioksido kreditų rinką. Panašūs žingsniai vykdomi ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, neseniai priėmus į anglies dioksidą orientuotą įstatymą „Growing Climate Solutions Act“, ir Jungtinėje Karalystėje, kur sparčiai auga privatūs projektai.
 
Pardavimų etapas turi būti patikimas
Būtent pardavimo etape gali kilti problemų. Nors kai kurie ūkininkai jau uždirbo dešimtis tūkstančių svarų (ar net daugiau) iš išskirto CO2, jiems kelia rūpestį vadinamieji fantominiai kreditai – abejotinos kilmės anglies vienetai, kurie iš tikrųjų gali būti niekuo nepagrįsti.
 
Jorkšyro gyventojai į tai žiūri rimtai. „Svarbu būti patikimam, todėl neparduosime jokių kreditų tol, kol nebus atlikta palydovinė ir lyginamoji dirvožemio analizė, su ūkininku suderinta sėjomaina ir sėkmingai pereita prie sertifikavimo proceso“, – aiškina Steve Cann, kartu su partneriu įsteigęs anglies banką. Turėdami tokį mokslinio griežtumo lygį, jie įsitikinę, kad gali iš anksto parduoti anglies dioksido kreditus naudodami modeliavimo sistemą, kuri prognozuotų būsimą surinkimą.
 
Neatsilieka Rytų Australija
Šiaurinėje Naujojo Pietų Velso pakrantėje Rytų Australijoje svarstoma panašiai. Gyvulininkei ir žemės ūkio akademikei Lorraine Gordon anglies auginimas yra toks pats egzistencinis imperatyvas kaip ir jos verslo pelningumas. „Čia esame klimato kaitos fronto linijoje – netrukus atsiras ištisi žemės plotai, kuriuose tiesiog nebebus galima auginti taip kaip anksčiau, – sako L.Gordon. – Pažiūrėkite kad ir į gaisrus, su kuriais turime kovoti!“
 
Pasiryžusi veikti kuriant klimato kaitos sprendimą, L.Gordon šviečia Australijos žemės savininkus apie regeneracinio žemės ūkio ir anglies dioksido ūkininkavimo privalumus. Jos fermos „Moffat Falls“ mišriose ganyklose knibždėte knibžda biologinė įvairovė, auga gilias šaknų sistemas turintys augalai ir ankštiniai, nepaprastu greičiu įtraukiantys CO2 iš oro. Su laiku L.Gordon ketina parduoti „užrakintąją“ anglį Australijos vyriausybei arba verslui.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!