Faktas
U. von der Leyen antradienį buvo ištartas mažas „taip“. Vokietė balsavime vos peržengė būtiną slenkstį. Už ją balsavo 383 europarlamentarai, o mažiausiai reikėjo 374 balsų. Skirtumas toks menkas, kad Europos Komisijos vadovės išrinkimą arba neišrinkimą būtų galėję nulemti ir saujelės Lietuvos europarlamentarų apsisprendimas, nes mūsų šalis šioje institucijoje turi 11 atstovų.

---

 
Teroristų taikinys
Vokietė nuo ankstyvos vaikystės buvo šalia didžiosios politikos. Ursula Albrecht gimė Briuselyje1958 m. Jos tėvas – Europos Sąjungos pareigūnas Ernstas Albrechtas vėliau tapo Žemutinės Saksonijos ministru pirmininku. Briuselyje besimokiusi vokietė mokykloje išmoko anglų ir prancūzų kalbas. Paauglystėje su šeima persikėlusios į Vokietiją gyventi Albrechtų šeimos atžalos gyvenimas nebuvo ramus. Tuomet baimintasi, kad aukštas pareigas einančio politiko dukra gali tapti komunizmui prijaučiančių teroristų taikiniu. Laimei, šie nuogąstavimai nepasitvirtino.
 
Baigusi mokyklą Ursula studijavo ekonomiką, tačiau vėliau Hanoveryje baigė medicinos studijas. 1986 m. moteris ištekėjo už iš šilko prekybos praturtėjusios kilmingos šeimos atžalos. Ginekologe dirbusi U. von der Leyen nuo tada nuolat blaškėsi tarp karjeros ir šeimyninio gyvenimo. Politikė prisimena, kad į dirbančias mamas tuomet Vokietijoje žiūrėta neigiamai. Gerą išsilavinimą įgijusios moterys galėjo siekti profesinės karjeros, tačiau ne tada, jei jos susilaukdavo vaiko. Vokietijos visuomenė neigiamai žiūrėjo į moteris, kurios išeidamos į darbą palikdavo vaiką be mamos. Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje paskui vyrą į JAV gyventi išvykusi būsima politikė pamatė, kad už Atlanto motinystę ir klestinčią karjerą suderinančios jos kolegės sulaukia aplinkinių palaikymo. U. von der Leyen tikina – ši patirtis atvėrė jai akis ir suteikė drąsos tapti mama. Moteris susilaukė trijų vaikų, dar prieš susikraudama lagaminus kelionei atgal į Vokietiją. Dar keturis kartus gandrai jos šeimą aplankė jau grįžus į tėvynę.
 
Juoda dėmė
Pirmieji moters žingsniai politikoje buvo glaudžiai susiję su šeimos reikalais. Iš pradžių ji dirbo socialinės politikos srityje. Kaip darbo ministrė U. von der Leyen ėmėsi reformuoti vaiko priežiūros atostogas Vokietijoje reglamentuojančius įstatymus. Politikė siekė, kad vaikų auginimo malonumą ir vargą patirtų ne tik mamos, bet ir tėvai.
Iki šiol U. von der Leyen ėjo Vokietijos gynybos ministrės pareigas ir sulaukdavo nemenkos kritikos. Politikės galimybėmis labiausiai abejojama gimtinėje. Bendratautietis, buvęs Europarlamento prezidentas Martinas Šulcas po nominacijos U. von der Leyen įvardijo kaip silpniausią dabartinės vyriausybės ministrę. Didžiausi Vokietijos dienraščiai piktinosi, kad politikė nėra „tinkamas pasirinkimas“.
 
Gynybos ministrės priešininkai ją kritikuoja dėl prastos kariuomenės padėties. Jai prikišama, kad besikoncentruodama į karių darbo valandas bei jų slaugą, ji ignoruoja svarbesnius – paruošimo ir ginkluotės – klausimus. Tačiau ministrės šalininkai pastebi, kad prideramai tvarkytis su prastai finansuojamomis šalies karinėmis pajėgomis nėra lengva. Vokietijos gynybos ministro kėdė šalyje netgi lyginta su lėktuvų pilotų naudojama katapultacijos sėdyne. Esą kariuomenės vadovai iš posto išlekia panašiai kaip besigelbėjantys lakūnai. Vis dėlto šiuo metu vyksta keletas su ministerijos veikla susijusių parlamentinio komiteto tyrimų. Aiškinamasi Gynybos ministerijos konkursą laimėjusios įmonės, kurioje dirba politikės sūnus, sėkmės aplinkybės.
 
Prieš keletą metų U. van der Leyen atsidūrė po padidinamuoju stiklu, kai kilo įtarimų, kad jos daktaro disertacija – plagiatas, tačiau moteriai pavyko iš vandens išlipti sausai. Specialistų grupė politikės disertacijoje aptiko rimtų trūkumų, pastebėjo, kad darbo autorė nesugebėjo tinkamai cituoti dalies šaltinių. Vis dėlto ji išsaugojo daktaro laipsnį, nes komisija nusprendė, kad disertacijoje padarytos klaidos nebuvo tyčinės bei nepakenkė pagrindinėms darbo išvadoms.
Lietuvoje Ursula yra sulaukusi teigiamų įvertinimų. Mūsų šalyje dukart besilankiusią vokietę 2017 metų kovą prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojimo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi. Paskelbus jos pavardę būsima Europos Komisijos vadove džiaugėsi ir buvęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. „Gyvenimiška medikės patirtis gali padėti U. van der Leyen sprendžiant Europos socialines problemas“, - BNS teigė politikas.

---

 
Tarp kitko

Praeityje baltą gydytojo chalatą į politiko kostiumą sėkmingai iškeitė ne vienas medicinos specialistas. Mediciną studijavo ir pirmoji Norvegijos ministrė pirmininkė moteris Gro Harlem Brundtland. Prieš pasukdama į politiką ji dešimtmetį užsiėmė gydytojos praktika, dirbo Norvegijos sveikatos sektoriuje. Ilgametės Norvegijos premjerės simpatikai vadina ją „tautos motina“. 1996 m. pasitraukusi iš politikos G.H.Brundtland sugrįžo į sveikatos apsaugos sektorių, amžių sandūroje vadovavo Pasaulio sveikatos organizacijai. 

---

 


Senelio pėdomis rinkdamasis profesiją sekė Salvadoras Allende. 1933 m. Čilės universitete gydytojo laipsnį įgijęs jaunuolis tais pačiais metais įkūrė ir šalies socialistų partiją. S.Allendės politinę karjerą 1970 m. vainikavo pergalė prezidento rinkimuose. Tačiau po trejų metų iš Čilės posto jį išstūmė karinis perversmas. Atsistatydinti atsisakęs S.Allendė nusišovė Fidelio Kastro dovanotu ginklu.

---

 


Gydytojo išsilavinimą yra įgijęs Sirijos prezidentas Bašaras al-Asadas. Būsimas politikas 1988 m. baigė Damasko universiteto medicinos mokyklą ir dirbo gydytoju Sirijos kariuomenėje. Vėliau B. Al-Asadas atliko stažuotę Londono ligoninėje, kur ruošėsi tapti oftalmologu. Tačiau vyro gyvenimas apsivertė 360 laipsnių kampu, kai 1994 m. autoavarijoje žuvo jo vyresnysis brolis. Bašarui teko perimti broliui numatytą politinės karjeros kelią. Nuo 2000 m. šalį valdantis politikas šiandien kaltinamas ne vienu karo nusikaltimu. Be to, pasaulinė bendruomenė smerkia diktatoriškus jo valdymo metodus.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!