Nuomonę pakeitė dėl jaunimo
 
Prieš beveik penkerius metus D.Trumpas kalbėjo apie ketinimą nutraukti visus leidimus JAV teritorijoje naudotis socialiniu tinklu „TikTok“. Tačiau artėjant jo antros kadencijos pradžiai, jis pranešė priešingą naujieną.
 
D.Trumpo advokatas Aukščiausiajam Teismui pateikė teisinį pranešimą, kuriame teigiama, jog prezidentas „nepritaria „TikTok“ draudimui ir siekia, kad pradėjus eiti pareigas jam būtų sudaryta galimybė politinėmis priemonėmis išspręsti iškilusius klausimus“.
 
„TikTok“ atstovai ne kartą teisiškai užginčijo įstatymą, neigdami, kad socialinis tinklas kelia grėsmę JAV gyventojų žodžio laisvei, tačiau iki šiol sėkmės nesulaukė, rašė BBC.
 
Nors Aukščiausiasis Teismas anksčiau atsisakė priimti sprendimą dėl prašymo skubiai uždrausti taikyti įstatymą, galiausiai sutiko leisti „TikTok“ valdančiai kompanijai „ByteDance“ ir JAV vyriausybei pateikti savo argumentus. Nuosprendis bus priimtas likus kelioms dienoms iki draudimo įsigaliojimo termino.
 
D.Trumpas yra viešai pareiškęs, kad nepritaria visiškam „TikTok“ draudimui, nors pirmąją prezidentavimo kadenciją jį palaikė.
 
„Mano širdyje yra šilta vietelė šiam socialiniam tinklui, nes sulaukiau daug palaikymo iš jame aktyvaus jaunimo. Yra sakančių, kad „TikTok“ ir šioje platformoje publikuojamas turinys su tuo kažkaip susijęs“, – teigė naujasis prezidentas gruodžio mėnesį įvykusioje spaudos konferencijoje.
 
Kovo mėnesį D.Trumpas naujienų kanalui CNBC prasitarė vis dar manantis, jog „TikTok“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, tačiau jaunimas „be jo išprotės“, skelbė „New York Times“. Jis taip pat sakė, kad veiksmai prieš „TikTok“ būtų naudingi socialiniam tinklui „Facebook“, kurį jis pavadino „liaudies priešu“.
 
„TikTok“ yra uždraustas Indijoje, Pakistane, Nepale ir Afganistane bei ribojama daugelyje Europos šalių.
 
Kilo protestai
 
2020 m. birželį „TikTok“ naudotojai Indijoje turėjo atsisveikinti su socialinių tinklų programėle. Šis sprendimas buvo priimtas po karinio susirėmimo Indijos ir Kinijos pasienyje, po jo Naujasis Delis staiga uždraudė naudoti platformą ir dešimtimis kitų Kinijos programų, pranešė PBS.
 
Šis žingsnis sulaukė plataus palaikymo Indijoje. Prieš paskelbiant draudimą protestuotojai po gyvybes nusinešusios atakos atokiame Karakoramo kalnų pasienio regione ragino boikotuoti kinų prekes.
 
„Kilo triukšmas, lydimas populiariausios minties: kaip galime leisti Kinijos bendrovėms vykdyti verslą Indijoje, kai esame karinės priešpriešos viduryje?“ – piktinosi skaitmeninės politikos ekspertas ir technologijų interneto svetainės „MediaNama“ įkūrėjas Nikhilas Pahwa.
 
„TikTok“ nebuvo vienintelis taikinys. Likus keliems mėnesiams iki draudimo Indija taip pat apribojo Kinijos bendrovių investicijas. Šalis iki šiol yra uždraudusi daugiau nei penkis šimtus Kinijos programėlių.
 
Prieš draudimą Indijoje buvo fiksuojama apie 200 mln. socialinio tinklo naudotojų – daugiau nei bet kurioje kitoje šalyje už Kinijos ribų. Be to, pačioje bendrovėje dirbo tūkstančiai indų tautybės žmonių.
 
Pasaulyje plintant kiniškoms programėlėms, N.Pahwa komentavo, kad šalys turi įvertinti priklausomybę nuo Kinijos ir sukurti būdą, kaip ją sumažinti. „Kinijos žvalgybos ir kibernetinio saugumo įstatymas gali leisti jų kompanijų programėlėms slapta šnipinėti vartotojų įrenginius. Taip būna sukuriama nepatikima situacija, kyla grėsmė asmeniniam ir nacionalinio lygio saugumui.“
 
Indijoje draudimas buvo priimtas greitai. Vis dėlto N.Pahwa pabrėžė, kad JAV ir Indijos situacijos yra skirtingos.
 
„Programėlės įkūrėjams JAV yra didesnių pajamų rinka nei Indija. Be to, jų Konstitucijoje įtvirtinta teisė į žodžio laisvę yra gana stipri, todėl JAV nebus taip lengva viską pakeisti“, – sakė skaitmeninės politikos ekspertas.
 
Pagrindinis šnipinėjimo ginklas
 
Nepale „TikTok“ buvo uždraustas 2023 metais. Sprendimas priimtas praėjus kelioms dienoms po naujos taisyklės įvedimo, pagal kurią reikalaujama, kad socialinės žiniasklaidos įmonės šalyje įsteigtų ryšių biurus, rašė „Orf Online“.
 
Ryšių ir informacinių technologijų ministrė Rekha Sharma sakė, kad platformoje skleidžiamas kenkėjiškas turinys. Ji pridūrė, kad „draudimas įsigalios nedelsiant, telekomunikacijų įmonėms yra griežtai nurodyta vykdyti šį įsakymą“.
 
Tačiau koalicinei Vyriausybei priklausantis Nepalo kongreso lyderis Gaganas Thapa suabejojo jos sprendimu uždrausti „TikTok“ platformą. Jis teigė, kad taip bandoma apriboti žodžio laisvę, o kaip geresnį sprendimą įvardijo socialinių tinklų pareigūnus, kurie prižiūrėtų platformos veiklą.
 
Vietos žiniasklaidos duomenimis, per pastaruosius ketverius metus Nepale užregistruota daugiau kaip pusantro tūkstančio su „TikTok“ susijusių kibernetinių nusikaltimų.
 
Remiantis „BBC Media Action“ ataskaita apie žiniasklaidos naudojimą Nepale, „TikTok“ buvo trečia labiausiai naudojama socialinių tinklų platforma šalyje. Nors „YouTube“ ir „Facebook“ yra populiarūs tarp visų amžiaus grupių interneto vartotojų, „TikTok“ tapo populiari tarp jaunesnio amžiaus žmonių. Daugiau nei 80 proc. 16-24 metų amžiaus socialinės žiniasklaidos vartotojų aktyviai naudojosi šiuo socialiniu tinklu.
 
„Nebuvo nustatyta, kad „TikTok“ tikrai padarė kokį nors nusikaltimą prieš vartotojus, tačiau šiuo metu jaučiamas itin didelis nepasitikėjimas Kinija. Šios šalies produktai gali būti šnipinėjimų įrankis“, – tvirtino saugumo ekspertas J.Lewisas.
 
Specialistai teigia, kad šie scenarijai galimi, atsižvelgiant į viešai žinomus Kinijos įstatymus. Tačiau pabrėžiama, kad iki šiol nėra jokių patvirtintų įrodymų, jog Pekinas iš tikrųjų rinko „TikTok“ komercinius duomenis žvalgybos ar panašiais tikslais.
 
Bendrovė „ByteDance“ anksčiau atmetė kaltinimus dėl galimo šnipinėjimo, pranešė CNN. „TikTok“ generalinis direktorius Shou Zi Chew viešai teigė, kad Kinijos vyriausybė niekada neprašė „TikTok“ pateikti asmeninių vartotojų duomenų. Jis taip pat griežtai pabrėžė, kad bendrovė atmes bet kokį šnipinėjimo prašymą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!