Antausis Europai
Santykiai tarp Europos ir Rusijos, panašu, pasuko blogyn šį penktadienį, kai Rusija pareiškė, kad iš šalies atšaukia Švedijos, Lenkijos bei Vokietijos diplomatus. Jiems buvo pareikšti kaltinimai dalyvavimu mitinguose, kuriuose remiamas įkalintas žinomas Rusijos opozicijos lyderis ir žymių Rusijos valdžios korupcinių schemų viešintojas Aleksėjus Navalnas. Jis suimtas ir nuteistas laisvės atėmimo bausme vos tik į tėvynę atskrido iš Vokietijos, kur buvo gydomas po apnuodijimo.
Šis Rusijos sprendimas buvo tarsi antausis ES, nes jis įvyko, kai 27 valstybių bloko aukščiausias diplomatas - užsienio politikos vadovas Josepas Borrellas - susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Pats J.Borrellas pareiškė, kad apie šį Rusijos žingsnį sužinojo socialiniuose tinkluose.
 
„Rusijos valdžios per šį vizitą siunčiama žinutė patvirtina, kad jie vis tolsta nuo Europos. Panašu, kad Rusija demokratines vertybes vertina kaip egzistencinę grėsmę“, - grįždamas į Briuselį tinklaraštyje rašė politikas.
Jis teigė, kad kelionė jam sukėlė „didelį susirūpinimą dėl Rusijos politinių tendencijų visuomenėje, o taip pat dėl šalies geostrateginių pasirinkimų“, o ES diplomatų atšaukimas iš šalies, anot J.Borello, rodo, kad Rusijos valdžia nenorėjo pasinaudoti šia galimybe konstruktyviam dialogui.
 
Vienas esminių bendrijos iššūkių artimiausioje perspektyvoje bus įveikti didžiulį susiskaldymą tarp jos narių dėl to, kaip toliau bendrauti su problematiška kaimyne. ES ekonominė sunkiasvorė Vokietija turi didelių interesų, ypač „NordStream 2“ povandeninio dujotiekio projekto klausimais, dėl ko šalies atstovai neskuba pasinerti į sankcijinį konfliktą tarp Rusijos ir Vokietijos.
Nepaisant raginimų imtis visų prieinamų baudžiamųjų priemonių, ypač tarp posovietinės erdvės valstybių Rusijos pašonėje, J.Borrellas penktadienį sakė, kad nė viena šalis oficialiai nepateikė jokių pasiūlymų, kam ar kokioms organizacijoms taikyti sankcijas.
 
J.Borellui rūpėjo ne A.Navalnas
Kai kurie ES įstatymų leidėjai sukritikavo J.Borrellą už tai, kad jis nereikalavo aplankyti A.Navalno. Tiesa, politikas tikino per S.Lavrovą bandęs surengti susitikimą su opozicijos lyderiu kalėjime, tačiau jam buvo rekomenduota kreiptis į Rusijos teisėsaugą.
 
Tačiau panašu, jog vizitas visgi ir nebuvo siejamas su A.Navalnu. Rusija išlieka viena pagrindinių ES prekybos partnerių ir bendrija taip pat vis dar priklauso nuo šalies gamtinių dujų. Ji taip pat yra pagrindinis žaidėjas derybose dėl Irano branduolinių ambicijų pažabojimo ir vaidina svarbų vaidmenį konfliktuose, kurie daro įtaką Europos interesams, pavyzdžiui, Sirijoje ir Ukrainoje.
 
Protestai pereina į pasyvią fazę
Nuo sausio 23 iki vasario 4 dienos rusai rinkosi į plačiausio masto demonstracijas nuo 2017 m. Dešimtys tūkstančių Maskvoje ir Sankt Peterburge ir tūkstančiai mažesniuose miestuose, įskaitant Jekaterinburgą, Novosibirską, Tomską, Omską ir Ramiojo vandenyno uostą Vladivostoką. Susirinkusieji reikalavo paleisti opozicionierių A.Navalną.

Vasario 4 d. A.Navalno štabo viršininkas Leonidas Volkovas paskelbė, kad protestai bus sustabdyti bent iki pavasario, siekiant sutelkti dėmesį į rudenį vyksiančius parlamento rinkimus. Jis sakė: „Jei mes eisime į gatves kas savaitę, bus sulaikyti dar tūkstančiai žmonių, o dar šimtai sumušti. Regiono būstinės darbas bus paralyžiuotas ir bus neįmanoma dirbti rinkimų metu. Tai nėra tai, ko nori Aleksejus. Aleksejus paprašė mūsų susitelkti į šį rudenį.“

 
Jis taip pat sakė, kad komanda stengsis išlaisvinti A.Navalną iš kalėjimo, naudodama „užsienio politikos metodus“, taip pat sieks užtikrinti, kad užsienio lyderiai darytų spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo vyriausybei.
Šį antradienį, vasario 9 d., L.Volkovas paskelbė naujo formato protesto akcijas, kurios, jo teigimu, padės išvengti tiesioginių susidūrimų su policija. Jis ragina A.Navalno rėmėjus vakarais susirinkti į daugiabučių namų kiemus ir kartu vienu metu iškelti telefonus su įjungtu žibintuvėliu.
„Šimtai tūkstančių žmonių išėjo į Rusijos gatves sausio dienomis. Atsakymas į tai buvo precedento neturinti smurto ir represijų banga. Turime rasti būdą tai įveikti ir surengti renginį, kuriam riaušių policija negalėtų užkirsti kelio ir kuriame visi galėtų saugiai dalyvauti“, - sakė L.Volkovas.

---

 
Tarp kitko
Dar kai buvo kalinamas Maskvos izoliatoriuje „Matrosskaja tišina“ A.Navalnas per advokatus perdavė žinią: jo psichologinė ir fizinė būklė – gera, jis neketina atimti sau gyvybės.
Jis dėkojo už palaikymą ir džiaugėsi, kad naujausias jo komandos filmas apie slaptą Vladimiro Putino dvarą buvo peržiūrėtas 40 mln. kartų.
„Todėl, dėl viso pikto, pareiškiu. Neplanuoju pasikarti ant kameros palangės ar persirėžti venų ar gerklės nuaštrintu šaukštu. Lipu laiptais labai atsargiai. Kasdien matuojamas mano kraujospūdis, jis – kaip astronauto ir staigus širdies smūgis yra atmestinas. Negeriu samanės ir nepersivalgau saldainių. Mano psichologinė būklė tikrai stabili“, – tokią žinią perduoda A.Navalnas.

---

 
Mirė „netikėtai“
Omsko ligoninės vyr. gydytojo pavaduotojas anestezijai ir reanimacijai Sergejus Maksimišinas netikėtai mirė „nuo širdies smūgio“. Rugpjūtį šio mediko vadovaujamame intensyvios terapijos skyriuje buvo gydomas „Novičiok“ apnuodytas opozicionierius Aleksejus Navalnas, praneša „Radio Free Europe/Radio Liberty“. Ligoninė išplatintame pareiškime pažymėjo, kad 55-erių medikas mirė „netikėtai“. S.Maksimišinas nekomentavo A.Navalno gydymo, kai rugpjūtį opozicionierius pateko į ligoninę, pasijutęs blogai skrydžio metu. A. Navalnui buvo sukelta dirbtinė koma, tada leista jį išgabenti gydyti į Berlyną. S.Maksimišinas ligoninėje dirbo 28 metus.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!