Pacientai nusivylę
Naujienų portalas „BBC news“ pradėjęs tyrimą aptiko šokiruojančių detalių. Tiriami atvejai apima tiek laukimą, kol brigados pasieks pacientus, tiek vėlavimus, kai greitosios medicinos pagalbos automobiliai atvykę prie priimamojo skyriaus kelias valandas praleidžia eilėse lauke, nes ligoninė yra perpildyta.
 
82 metų Margaret Root patyrusi insultą, greitosios pagalbos namuose laukė šešias valandas ir dar tris – prie ligoninės. Kai gydytojai pagaliau galėjo priimti pacientę, jos giminėms buvo pasakyta, kad vaistai insulto padarinių nepanaikins. Per vėlai buvo imtasi veiksmų. Moters anūkė Christina White-Smith duodama interviu teigė, nekaltinanti greitosios darbuotojų, nes jie buvo paslaugūs, kai atvyko pas močiutę, tačiau sakė esanti pikta, kad Nacionalinė sveikatos tarnyba neužtikrina reikiamos pagalbos. „Nemanau, kad tie žmonės suvokia situacijos rimtumą“, – teigė moteris.
 
Tokios situacijos šiuo metu Anglijoje yra kasdienybė. Išaiškėjo ir daugiau istorijų. Vienas 66 metų vyras pradurtu plaučiu keturias valandas gulėjo nukritęs namuose ant grindų, kol sulaukė paramedikų pagalbos. Kitas insulto ištiktas vyras jos laukė devynias valandas. Šeima bandė šešis kartus išsikviesti greitąją pagalbą, tačiau prisiskambino tik kitą rytą. Yra ir pradėti tyrimai, kai asmuo, nesulaukęs pagalbos, mirė. Rytų Anglijoje valandą neprisiskambinus greitajai užgeso žmogaus gyvybė.
 
Verčiasi per galvą
Paramedikų asociacijos atstovas spaudai Richardas Webberis sutinka, kad toks ilgas laukimas yra nepriimtinas. „Turime narių, kurie paramedikais dirba jau trisdešimt metų ir dar niekada nėra matę tokios situacijos. Kiekvieną dieną tarnybos sulaukia šimtų skambučių numeriu 999, tačiau nėra ko išsiųsti, kad būtų suteikta pagalba. Pacientai atsiduria pavojuje, nes nesulaukia tinkamos pagalbos“, – nusivylimo neslepia paramedikas ir priduria, kad per dvylikos valandų pamainą viena brigada gali nuvykti tik pas du ar tris pacientus, kai seniau vykdavo pas šešis aštuonis.
 
R. Webberio žodžius patvirtina ir statistika. Naujausi spalio duomenys rodo, kad Anglijoje sustojus žmogaus širdžiai greituoju pagalbos numeriu prisiskambinama vidutiniškai per devynias minutes. Ši būklė priskiriama prie pirmos kategorijos, pavojingų gyvybei atvejų. Susisiekimas turėtų būti ne ilgesnis nei septynios minutės, nes tyrimai rodo, kad kiekviena papildoma vėlavimo minutė tikimybę išgyventi sumažina 10 proc. Antros kategorijos atvejai apima ekstremalias situacijas, tokias kaip infarktas ar insultas. Žmogus susisiekti su greitąją pagalba turėtų per 18 minučių, tačiau realybėje viskas užtrunka vidutiniškai 54 minutes.
 
Reagavimo į pagalbos prašymus tikslai nepasiekiami ne tik Anglijoje, bet ir kitose Didžiosios Britanijos žemėse. Velse Sveikatos priežiūros inspekcija neseniai perspėjo, kad delsimas kelia pavojų pacientams. Netrukus greitosios medicinos pagalbos tarnyba paprašė kariuomenės pagalbos.
 
Perkrauta sveikatos priežiūros sistema
Pasak paramedikų, už šios problemos slypi daug priežasčių. Yra požymių, kad dėl pandemijos ir jos sukeltų sveikatos priežiūros ir kasdienio gyvenimo sutrikimų, pablogėjo silpnesnių ir labiau pažeidžiamų žmonių sveikata. Paslaugų paklausa išaugo. Greitosios medicinos pagalbos iškvietimų skaičius padidėjo ketvirtadaliu, palyginti su priešpandeminiu laikotarpiu.
 
Ligoninės taip pat praneša, kad negali išrašyti pacientų, kurie neturi rimtų sveikatos problemų, nes už ligoninės ribų nėra tinkamos socialinės priežiūros. Tad gydytojai negali laiku priimti naujų pacientų į palatas, o ir greitosios pagalbos ekipažai dažnai vėluoja.
 
Škotijos greitosios medicinos pagalbos tarnybos vadovė Pauline Howie neseniai atsiprašė visuomenės, apibūdindama patiriamą spaudimą kaip „beprecedentinį“. Organizacijos „NHS Providers“, kuri atstovauja tiek greitosios pagalbos, tiek ligonių vadovams Anglijoje, atstovas Chrisas Hopsonas teigia, kad sistema yra perkrauta: „Labiausiai jaudina tai, kad neprasidėjus žiemai, sveikatos priežiūros sistema pasiekė savo ribas. Šis spaudimas gali dar didėti.“
 
Savo ruožtu Anglijos nacionalinės sveikatos tarnybos direktorius profesorius Spehenas Powisas gyrė ligoninių personalo darbą, sakydamas, kad jie dirba „viršydami limitus“. Jis atkreipė dėmesį, kad per pastarąjį mėnesį buvo sulauktas rekordiškas skambučių į pagalbos centrą skaičius, o didžiųjų ligonių priėmimo skyriai išgyveno patį intensyviausią spalio mėnesį. „Be jokios abejonės, spaudimas sveikatos priežiūros įstaigoms išlieka neįtikėtinai didelis“, – pridūrė jis.

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!