Pagal naujausias apklausas, septyni iš dešimties gydytojų ginekologų Italijoje atsisako daryti abortus. Nuo 2005-ųjų iki 2013-ųjų persileidimo atvejų šalyje padaugėjo nuo 59 iki 70 procentų. Kai kurie gydytojai sako, jog tai susiję su Vyriausybės sprendimu uždrausti abortus, nes nėščiosioms tokias procedūras klinikose ginekologai daro nelegaliai ir neprofesionaliai. Kita versija – moterys pačios kelia ranką prieš vaisių, kad persileistų.
Bandant pažaboti nelegalių abortų proveržį, moterys, kurios įtariamos atlikusios nelegalų abortą, baudžiamos didesne nei 10 tūkst. eurų bauda. Anksčiau už tokį nusikaltimą buvo skiriama simbolinė suma – 51 euras.
Specialistų trūkumas
„Didelis skaičius besilaukiančiųjų atvyksta į mūsų kliniką išgėrusios tam tikrų medikamentų, nors apie tai dažniausiai nutyli. Tokiais atvejais suprantame, kad bandyta atlikti nelegalų abortą“, - pasakoja ginekologė iš Romos Silvana Agatone.
Italijos sveikatos departamento surinkti duomenys rodo, kad didžioji dalis ginekologų (per 90 proc.) kai kuriuose regionuose atsisako daryti abortus. Daugiausia tokių medikų, kurie prieštarauja abortams, skaičius Molizėje ir Bazilikatoje per pastaruosius trejus metus padvigubėjo.
Abortų mažėja – persileidimų daugėja
Užfiksuoti duomenys rodo, kad per tris pastaruosius dešimtmečius Italijoje abortų skaičius sumažėjo dvigubai – 1983-aisiais buvo atlikti 233,976 abortai, 2013-aisiais – 102,760. Tačiau nepaisant šio fakto, per tą patį laikotarpį padaugėjo persileidimų – nuo 93,2 tūkst. iki 138,5.
Paviešinus statistiką, buvo išsakytos įvairios nuomonės. Katalikų universiteto Šventosios Širdies sveikatos apsaugos observatorija, analizuodama gautus duomenis, teigė esą išaugęs persileidimų skaičius atspindi tai, jog moterys susilaukia vaikų vyresniame amžiuje.
Daryti abortą – ne prestižas?
Šiais metais pasaulinei tyrimų bendrovei „Ipsos poll“ atlikus tyrimus Italijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, D.Britanijoje ir Ispanijoje paaiškėjo, kad italai, išskyrus lenkus, labiausiai prieštarauja abortų įteisinimui, nebent grėstų pavojus moters gyvybei.
Nepaisant to, kai kurie gydytojai sako atsisakantys daryti abortus ne dėl religinių ar teisinių dalykų, bet dėl profesinio autoriteto bei pajamų.
Duodamas interviu užsienio žurnalistams vienas italų ginekologų atviravo, kad pacientė, kuriai jis padarytų abortą, vengs pas jį lankytis, mat medikas kels neigiamas asociacijas ir nemalonius prisiminimus. Taigi gydytojai tokiu atveju nukentėtų finansiškai.
„Jeigu esate asmuo, kuris daro abortus, medikų rate nebūsite vertinamas kaip geras specialistas. Abortai vis dar laikomi nepriimtina procedūra. Aplinkiniai mediką, darantį abortus, laiko prastu specialistu, nepajėgiančiu užsidirbti be šios veiklos“, - kalbėjo Katalikų ligoninėje dirbanti gydytoja.
Vyriausybė problemos nemato
Abortai Italijoje buvo legalizuoti 1978-aisiais. Pagal įstatymus chirurginiu arba medikamentiniu būdu legaliai atlikti abortą gydytojai gali moteriai, besilaukiančiai iki 90 dienų. Vėliau legali procedūra galima tik su viena sąlyga – įrodžius rimtą vaisiaus patologiją arba pavojų motinos fizinei ar psichinei sveikatai.
„Moterys iki šiol pačios imasi įvairiausių būdų nėštumui nutraukti, o tai ypač kenkia jų sveikatai. Joms reikia padėti. Į mane kreipiasi daug nėščiųjų, maldaujančių gelbėti. Mano atsakymas visuomet būna teigiamas“, - atviravo 63-ejų metų gydytoja Giovanna Scassellati, atliekanti ypač sudėtingus abortus po 90 dienų nėštumo.
S.Agatone teigimu, didžiausia problema atliekant tokius sudėtingus abortus – specialistų trūkumas. Pati medikė yra vos viena iš septynių ginekologų, atliekančių šią procedūrą Lacijuje, centriniame Italijos regione, kuriame gyvena beveik 6 mln. žmonių. Gydytojos teigimu, kai kurie medikai aborto procedūrai atlikti moteris siunčia net į užsienio šalis.
„Vyriausybė sako, kad galimybė atlikti abortus yra suteikta 60 proc. ligoninių Italijoje, tačiau kokie abortai ten atliekami? Vyriausybė nekalba apie sudėtingus abortų atvejus, todėl imu nerimauti, nes galimai tokio sudėtingumo procedūros visai išnyks“, - sako medikė S.Agatone.
Problemą tramdys baudomis
Bandant pažaboti nelegalių abortų proveržį, moterys, kurios įtariamos atlikusios nelegalų abortą, baudžiamos didesne nei 10 tūkst. eurų bauda. Anksčiau už tokį nusikaltimą buvo skiriama simbolinė suma – 51 euras.
„Tokios baudos kelia dar vieną problemą. Moterys, kurios namuose savavališkai imsis veiksmų norėdamos nutraukti nėštumą, prireikus skubaus gydymo, bijos kreiptis į medikus ir liks namuose. Tai labai pavojinga jų sveikatai“, - aiškina S.Agatone.
Abortų skaičius Europos šalyse per metus 1000 moterų (15–44 m.)
Vokietijoje – 6,1
Lietuvoje – 9,8
Danijoje – 12,1
Latvijoje – 15,6
Prancūzijoje – 17,4
Švedijoje – 20,8
.jpg)
Komentuoti: