Įprasti testai - neefektyvūs
Maisto alergijos simptomai svyruoja nuo lengvo iki sunkaus. Jie gali pasireikšti dusuliu, kosuliu, niežėjimu, vėmimu, skrandžio spazmais, tinimais, galvos svaigimu. Retais atvejais gali ištikti anafilaksija, tai - gyvybei pavojinga reakcija, kuomet vienu metu gali pasireikšti net keli simptomai. Savo ruožtu maisto netoleravimas gali sukelti tuos pačius simptomus, tik ne tokio sunkaus pobūdžio.
 
Kad nustatytų konkrečią maisto alergiją, alergologai visų pirma pradeda klausinėti pacientų apie jų simptomų istoriją. Vėliau būna atliekamas odos dūrio arba kraujo mėginio testas.
Vis dėlto daug medicinos ekspertų išreiškė susirūpinimą dėl odos dūrio ir kraujo testų tikslumo ir mano, kad tai prisideda prie per didelio alergijos sureikšminimo, verčiančio žmones visiškai atsisakyti kai kurių maisto produktų.
 
Toks nepasitikėjimas atsirado atlikus naujausius tyrimus, kurių metu paaiškėjo, jog žmonėms, kuriems atlikus odos dūrio testą buvo nustatyta alergija riešutams, neatsirasdavo jokia reakcija jų suvalgius. JAV alergologų teigimu, odos testo patikimumas siekia tik maždaug 60 proc. Todėl medikai mano, kad maisto alergijai nustatyti reiktų naujų kur kas patikimesnių testų.
 
Patikimesnis būdas
Medicinos ekspertai mano, kad nustatant alergiją reikėtų dažniau atlikti vadinamąjį maisto ragavimo iššūkio testą. Kol kas jis yra daromas tik tuo atveju, jeigu odos bei kraujo tyrimai atrodo nepatikimi. Bet dažniausiai gydytojai vengia atlikti šį testą, kadangi baiminasi, jog pacientui gali prasidėti sunki alerginė reakcija. Visgi JAV medikai mano, kad tokie testai yra tikrai saugūs, kai juos atlieka sertifikuoti bei kvalifikuoti alergologai, galintys iš karto sumažinti alerginės reakcijos poveikį. Ir tik tokių testų pagalba žmogus gali įsitikinti, alergiškas jis kuriam nors maisto produktui ar ne.
 
Naujausi duomenys rodo, kad žmonės dažniausiai tiesiog įsivaizduoja, jog turi alergiją vienam ar kitam produktui. Štai, pavyzdžiui, 2016 metais JAV Maisto ir vaistų tarnybos duomenimis daugelis tėvų, kurie augino vaikus, alergiškus kokiam nors maistui, taip pat manė ją turintys. Tačiau atlikus tyrimus paaiškėjo, kad tik 28 proc. iš jų taip pat turėjo alergiją. Tiesa, žmogui alergijos rizika padidėja, jeigu jo šeimoje kas nors ją jau turėjo. Visgi medikai pataria, įtarus alergiją ar praėjus keleriems metams nuo jos nustatymo, vėl apsilankyti pas alergologą ir pasitikrinti visais įmanomais būdais.

---

Tarp kitko
Nuo alerginių ligų kenčia daugiau nei 50 milijonų amerikiečių.
Alergija yra šešta tarp pirmaujančių lėtinių ligų JAV ir jos gydymas šalies sveikatos sistemai kasmet atsieina apie 18 milijardų dolerių.
Skirtingų tyrimų duomenimis, šienligės paplitimas Amerikoje siekia nuo 9 iki 16 proc. ir ryškiai išaugo per paskutinius 15 metų.

Atopinis dermatitas yra viena labiausiai paplitusių odos ligų, ypač tarp kūdikių ir vaikų. Jo paplitimas JAV įvairiais skaičiavimais svyruoja nuo 9 iki 30 proc. ir turi tendenciją augti.
Specialistai skaičiuoja, kad maisto alergijas patiria 6-8 proc. vaikų iki 4 m. amžiaus bei 4 proc. suaugusiųjų. Per metus apie 150 amerikiečių, dažniausiai paauglių ir jaunų suaugusiųjų, miršta nuo maisto sukeltų anafilaksinių reakcijų. 

Pačias rimčiausias su maistu susijusias alergijas sukelia žemės ir lazdyno riešutai. Šios alergijos pasireiškia maždaug 0,5 proc. JAV gyventojų.
Alergija geliančių vabzdžių nuodams (bičių, širšių ir kt.) JAV pasireiškia 3 proc. gyventojų. Oficialiais duomenimis kasmet nuo anafilaksijos, sukeltos vabzdžių įgėlimo, miršta nuo 40 iki 100 amerikiečių.
Alerginius odos bėrimus patiria apie 15 proc. visų populiacijos gyventojų vienu ar kitu gyvenimo etapu. Pusei šių žmonių simptomai tęsiasi iki 6 mėnesių.