Ginčai
Tyrėjai Oksforde, Anglijoje teigia, kad testų atlikimo pajėgumai buvo pagrindinė problema daugelyje šalių, vadinasi, atvejų yra daug daugiau, nei pranešama. Todėl bet kuris veiksnys, susijęs su oru ir padidėjusia patikrinimo tikimybe, gali parodyti, kad atvejų skaičių lėmė oro sąlygos, o padidėjęs testavimas tiesiog lemia skaičių.
Pavyzdžiui, kitos kvėpavimo takų ligos yra įprastos žiemos mėnesiais ir gali paskatinti žmones atlikti COVID-19 testą. Bus nustatyti lengvesni atvejai, kurie nebūtų paaiškėję be kito viruso kvėpavimo takų simptomų.

Be to, kitos sąlygos, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligos, labiau būdingos šaltu oru. Ligoninėje esantys pacientai yra labiau tikrinami, o tai lemia tolesnį atvejų nustatymą. Tačiau tai būtų susiję su kitomis su oru susijusiomis sąlygomis, nebūtinai COVID-19.
Jei COVID-19 yra sezoninis, ekspertai tai greičiausiai nustatys 2021 arba 2022 metais po pagrindinių pandemijos bangų. Tuo tarpu ekspertai siūlo atsižvelgti į pacientų ir visuomenės hidratacijos svarbą, įskaitant senovinę nosies drėkinimo praktiką.
 
Prieštaringi pastebėjimai
Tyrimai rodo, kad mažėjant oro temperatūrai ir drėgmei COVID-19 atvejų padaugėja. Neseniai atliktas tyrimas rodo sunkesnius atvejus šaltu ir sausu oru. Ar šie duomenys rodo, kad COVID-19 yra sezoninis? Ekspertai nesutaria.
Kai kurie tyrimai rodo, kad COVID-19 gali būti ryškesnis esant vėsesnei temperatūrai. Kodėl šie pastebėjimai yra tokie prieštaringi ir kodėl pasaulyje daugiausia atvejų buvo pastebėta per karštą ir drėgną vasarą?
 
Yra rimtų priežasčių tikėti, kad kvėpavimo takų virusas parodys sezoniškumą. Neseniai atliktoje kvėpavimo takų infekcijų sezoniškumo apžvalgoje aprašoma, kaip šaltas, sausas žiemos oras daro mus jautresnius virusams.
Atėjus vėsiems orams, mūsų nosies gleivinė išdžiūsta, o tai savo ruožtu pablogina joje esančių blakstienėlių funkciją. Jos plaka rečiau, vadinasi, gali nepavykti pašalinti viruso iš nosies. Tyrimų daroma išvada, kad 40–60 proc. santykinė oro drėgmė gali būti ideali kvėpavimo takų sveikatai. Mažesnė drėgmė padeda plisti viruso aerozoliams ir gali padaryti virusą stabilesnį.
 
Drėgmė ir krituliai
Laboratoriniai ir stebimų COVID-19 pacientų tyrimai parodė drėgmės įtaką SARS-CoV-2 virusui. Laboratorijoje sukurtas SARS-CoV-2 aerozolis buvo stabilus esant 53 proc. santykinei oro drėgmei kambario temperatūroje, 23 °C. Virusas nebuvo degeneravęs net po 16 valandų ir buvo tvirtesnis nei MERS ir SARS-CoV. Tai padeda paaišksaulėinti aukštesnį oro užkrečiamumo laipsnį.
 
Laboratoriniai tyrimai nebūtinai numato, kaip virusas veiks realiame pasaulyje. Tačiau tyrimą atlikus 17 Kinijos miestų, kuriuose buvo daugiau nei 50 COVID-19 atvejų, nustatyta, kad yra ryšys tarp drėgmės padidėjimo ir COVID-19 atvejų sumažėjimo.
Komanda matavo drėgmę kaip absoliučią drėgmę arba bendrą oro kiekį ore. Kiekvienam gramui kubiniame metre padidėjus absoliučiai drėgmei, COVID-19 atvejų sumažėjo 67 proc., praėjus 14 dienų vėlavimui tarp drėgmės padidėjimo ir atvejų skaičiaus.
 
Temperatūra
Ryšiai tarp COVID-19 atvejų ir temperatūros nėra tokie aiškūs. Kinijoje atlikti tyrimai neparodė jokio išorinės temperatūros poveikio. Australijos, Ispanijos ir Irano tyrėjai taipogi neaptiko jokios sąveikos tarp aplinkos temperatūros ir viruso plitimo.
Tačiau tyrimai atlikti Turkijoje, Meksikoje, Brazilijoje ir JAV parodė, jog yra ryšys tarp aukštesnės aplinkos temperatūros ir lėtesnio COVID-19 plitimo. Tačiau rezultatai taip pat parodo, jog yra temperatūros riba, aukščiau kurios stebimas temperatūros poveikis nebeprogresuoja.
 
Saulės ir UV šviesos valandos
Ispanijoje atliktame tyrime nustatyta, kad kuo ilgesnės saulės valandos, tuo daugiau buvo COVID-19 atvejų, praėjus penkioms paroms. Ši teigiama sąsaja atsitiko su saulės spindulių valandų ir atvejų atsilikimu nuo 8 iki 11 dienų. Nebuvo jokio ryšio tarp saulės valandų prieš užraktą ir per pirmąsias 5 dienas. Tai prieštarauja gripo tyrimų išvadoms, kurios rodo mažesnį užkrėtimą ilgesnėmis saulės valandomis.

---

 
Nuomonė
Vilniaus universiteto gyvybės mokslų centro ir medicinos fakulteto profesorė Aurelija Žvirblienė:

- Kai ateina šaltesni orai, žmonės yra labiau linkę likti uždarose patalpose bei jas vedinti, kas ženkliai padidina rizika užsikrėsti arba apkrėsti aplinkinius. Dėl šios priežasties atvejų gali padidėti žiemos metu ir sumažėti atšilus orams, tačiau dar yra gan anksti kalbėti ką nors konkretaus, liečiančio COVID-19 sezoniškumą. Turėtumėm palaukti bent jau metus, o gal ir daugiau.