Skaičiai, kurių negalima ignoruoti
 
Naujausi tyrimai, atlikti Savižudybių tyrimų ir prevencijos instituto (IPPES), atskleidžia nerimą keliančią tendenciją. Nuo 2018 iki 2023 m. Brazilijoje nusižudė per tūkstantį – 821 darbinio ir 226 pensinio amžiaus – teisėsaugos pareigūnų. „Vidutiniškai kas dvi dienas vienas pareigūnas atima sau gyvybę“, – skelbiama dienraštyje „El Pais“.
 
Itin dramatiški skaičiai fiksuoti pernai: šalyje nusižudė net 118 pareigūnų, o tai yra ketvirtadaliu daugiau nei 2022 m. Šis skaičius penkis kartus viršija bendrą šalies savižudybių vidurkį. Palyginimui, tais pačiais metais tarnybos metu žuvo 53 pareigūnai, o ne darbo valandomis – 73. Taigi, savižudybė tapo pagrindine mirties priežastimi tarp Brazilijos teisėsaugos pareigūnų, aplenkdama žūtis susišaudymuose ar nusikaltėlių išpuoliuose.
 
Kas slypi už statistikos?
 
Ekspertų teigimu, šalies policininkams trūksta psichologų, o ypač psichiatrų pagalbos. Pavyzdžiui, Rio de Žaneiro karo policijoje yra 43 tūkst. aktyvių agentų, tačiau nė vieno paslaugas pareigūnams teikiančio psichiatro. O juk būtent šių specialistų misija yra nustatyti, kada agentas negali nešiotis ginklo gatvėje.
 
„Daugelis policijos pareigūnų, patyrusių panikos priepuolį ar depresiją, nesikreipia pagalbos“, – rašoma „El Pais“.
O su psichologiniais sunkumais susiduria daugelis pareigūnų. „Visų pirma pareigūnai kasdien patiria didžiulį stresą, dalyvaudami pavojingose situacijose ir matydami smurtą. Nuolatinis pavojaus jausmas, traumuojančios patirtys ir baimė dėl savo ir artimųjų saugumo ilgainiui gali sukelti rimtų psichologinių problemų“, – konstatuoja psichologai.
 
Kitomis prastos emocinės sveikatos priežastimis ekspertai įvardija blogas darbo sąlygas ir mažus atlyginimus. „Daugelis jaunų policininkų dirba už atlyginimus, vos siekiančius 900 dolerių per mėnesį, nors kasdien rizikuoja gyvybe. Tai ne tik kelia finansinį stresą, bet ir mažina pareigūnų motyvaciją bei savigarbą“, – teigiama dienraštyje.
 
Trukdo mentalitetas
 
Problemą skatina ir policijos institucijose vyraujanti toksiško vyriškumo kultūra, kur rodyti emocijas – silpnumo ženklas. Tai apsunkina vyrų policininkų, kurie sudaro 86 proc. visų savižudybių aukų tarp pareigūnų, galimybes ieškoti pagalbos ir atvirai kalbėti apie problemas.
 
„Be to, policijos struktūra, pagrįsta griežta hierarchija ir disciplina, neskatina jokio atvirumo ir empatijos. Pareigūnai, patiriantys sunkumų, dažnai bijo, kad atvirumas gali pakenkti jų karjerai ar reputacijai“, – rašoma „El Pais“.
 
Situaciją aštrina ir Brazilijos policijos veiklos filosofija – „karas su nusikalstamumu“. Pernai Brazilijos policininkai nužudė 6,4 tūkst. žmonių ir yra laikomi vienais žiauriausių pareigūnų pasaulyje. Tokia agresyvi pozicija ne tik didina smurto lygį gatvėse, bet ir palieka gilų psichologinį pėdsaką pareigūnams, kurie nuolat jaučiasi esantys „karo zonoje“.
 
Laužo tabu
 
Pareigūnų savižudybių tema Brazilijoje ilgą laiką buvo ignoruojama, tačiau po daugiau nei tūkstančio mirčių per pastaruosius šešerius metus šalis pagaliau imasi pirmųjų žingsnių problemai spręsti. Rio de Žaneire diegiama nauja psichikos sveikatos programa, kurią koordinuoja buvusi civilinės policijos pareigūnė Meire Cristine Ferreira. Jos asmeninė patirtis – dvejų metų nedarbingumas dėl panikos priepuolių – leidžia jai geriau suprasti kolegų problemas ir įgyti jų pasitikėjimą.
 
Programa apima įvairias iniciatyvas: konferencijas, seminarus apie humanišką valdymą ir mokymus apie suicidinio elgesio valdymą. Taip pat organizuojamos grupinės terapijos sesijos ir individualios konsultacijos. Programa siekia ne tik padėti jau turintiems problemų, bet ir užkirsti kelią būsimoms krizėms: pareigūnai mokomi atpažinti streso požymius ir valdyti emocijas.
 
Taip pat pasirašyta sutartis su privačia ligonine, leidžianti pareigūnams gauti nemokamas psichologo konsultacijas. „Tai ypač svarbu, nes daugelis pareigūnų negali sau leisti privataus gydymo, o valstybinėse įstaigose bijo susidurti su buvusiais nusikaltėliais“, – rašoma dienraščio publikacijoje.
 
Priduriama, kad kai kurios institucijos, pavyzdžiui, Rio de Žaneiro karinė policija, ilgai vengė pripažinti problemą. Tik neseniai, kai situacijos tapo nebeįmanoma ignoruoti, institucija prisijungė prie prevencinių programų.
 
Anot ekspertų, problemai spręsti reikalingas kompleksinis požiūris: greta psichologinės pagalbos būtina gerinti darbo sąlygas, didinti atlyginimus ir keisti institucinę kultūrą. Taip pat svarbu skirti dėmesio ir pareigūnų šeimos nariams: per pastaruosius šešerius metus užfiksuoti 62 atvejai, kai policininkai nusižudė iš pradžių gyvybę atėmę antrajai pusei. Tai rodo, jog psichologinės problemos dažnai persikelia į šeimos aplinką ir gali turėti tragiškas pasekmes.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!