Argentina tokiu atveju sektų Jungtinėmis Valstijomis, kurios praėjusį mėnesį paskelbė apie pasitraukimą iš šios Jungtinių Tautų (JT) agentūros, pėdomis.
 
Prezidento Javiero Milei sprendimą lėmė „gilūs nesutarimai dėl sveikatos apsaugos valdymo, ypač pandemijos metu“, žurnalistams sakė atstovas spaudai Manuelis Adorni  ir pridūrė, kad Argentina „neleis tarptautinei institucijai kištis į mūsų suverenitetą“.
 
Pasak M. Adorni, išstojimas iš PSO suteiks Argentinai „daugiau lankstumo įgyvendinant jos aplinkybėms pritaikytą politiką“ ir užtikrins „didesnį išteklių prieinamumą“. 
 
2023 metų lapkritį rinkimus laimėjęs „anarchokapitalistu“ pasiskelbęs J. Milei yra JAV prezidento gerbėjas. Jis buvo pirmasis užsienio lyderis, apsilankęs D. Trumpo rezidencijoje „Mar-a-Lago“ Floridoje po jo pergalės prezidento rinkimuose. 
Pats D. Trumpas ne kartą kritikavo PSO dėl jos atsako į COVID-19 pandemiją. 
 
2024–2025 metais JAV yra didžiausia PSO donorė, skirianti 988 mln. dolerių (965,6 mlrd. eurų) – maždaug 14 proc. iš viso 6,9 mlrd. dolerių (6.7 mlrd. eurų) organizacijos biudžeto.
Jungtinių Valstijų pasitraukimas iš PSO gali jai sukelti rimtų finansinių problemų. 
 
J. Milei į Argentinos prezidento postą atėjo žadėdamas sumažinti didžiulę valstybės skolą iki nulio.
Jis pradėjo vykdyti taupymo programą, pagal kurią vyriausybė ženkliai apkarpė subsidijas transportui, degalams ir energijai. Tačiau jis taip pat garsėja savo kontroversiškomis pastabomis.