Švedai siurrealizmo pasaulyje
Øresund tiltas – inžinerinis stebuklas, jungiantis Švedijos miestą Malmę su Danijos sostine Kopenhaga. Įprastai juo kasdien naudojasi 70 tūkst. žmonių, tačiau šiandien čia tylu. Danija dėl koronaviruso užsidarė bei nustatė griežtą sienų kontrolę. Švedai - atviri.
„Atrodo, kad Švedija šiuo metu yra siurraeliame pasaulyje“, - rašo Derek Robertson, „The Guardian“ korespondentas iš Malmės. - Dirbdamas vietinėje kavinėje „Twitter“ paržiūriu žinutes, vaizdus, kaip miestai virto negyvenamais, kariniai sunkvežimiai Italijoje transportuoja mirusiuosius... Visa tai stebiu apsuptas smagiai besišnekučiuojančių paauglių, mamų su kūdikiais ir frelacer‘ių. Lauke porelės meiliai susikibusios už rankų mėgaujasi pavasarine saule. Pastarosiomis dienomis prekyba Malmės kavinių terasose pagyvėjo. Šį savaitgalį paplūdimyje, parke prie Sibbarp rengiamas piknikas. Skateparkas ir aplinkinės žaidimų aikštelės užgrūstos. Niekas nedėvi kaukių.
Pasaulinė pandemija uždarė Europos ekonomiką ir milijonus žmonių kontinente įkalino namuose. O čia, Švedijoje, mokyklos, sporto klubai ir parduotuvės dirba. Barai, restoranai aptarnauja klientus, traukiniai, autobusai kursuoja įprastu grafiku. Gali, jei nori, net nueiti į kiną.



Paragino neskleisti panikos
Švedijos ministras pirmininkas Stefan Löfven perspėjo tautiečius elgtis kaip „suaugusius žmones“ ir neskleisti „panikos ar gandų“. Tačiau panika yra tai, ką ima jausti daugelis švedų mokslininkų ir medikų. Praėjusią savaitę daugiau nei 2 tūkst. gydytojų, mokslininkų, profesorių, įsitaikant ir Nobelio premijos fondo pirmininką prof. Carl-Henrik Heldin, pasirašė peticiją, kuria kviečia Vyriausybę imtis kur kas griežtesnių priemonių. „Mes neatliekame pakankamai testų, neidentifikuojame užsikrėtusiųjų ir jų kontaktų, neizoliuojame sergančiųjų, vadinasi, neužkertame kelio virusui. Tai mus veda į katastrofą“, - sako prof. Cecilia Söderberg-Nauclér, Karolinskos universiteto imunologė.
300 metų kurta skaidri viešojo sektoriaus administravimo sistema, pasitikėjimas ekspertais ir valstybės vadovais duoda savo. Visuomenė linkusi tikėti tuo, kas yra oficialiai sakoma ir tikisi, jog Vyriausybė maksimaliai gina visuomenės interesus. „Pasitikiu medikais, kurie dirba kartu su Vyriausybe. Tikiu, kad jie žino, ką daro. Todėl manau, kad esame pasiruošę tiek, kiek galime. Manau, kad isterija, kurią kuria žiniasklaida, yra kur kas pavojingesnė nei pats virusas“, - sako penkiasdešimtmetis Robert Andersson, informacinių technologijų pardavimų vadybininkas, gyvenantis Södermalm, Stokholme. Su šia mintimi sutinka ir trisdešimtmetis Simon Strand, verslo konsultantas iš Östermalm rajono, Stokholme: „Nėra jokių priežasčių netikėti autoritetais.“  
 
Leidžia lengvai plisti
Švedijos vyriausiasis epidemiologas Anders Tegnell, kuris vadovauja Vyriausybės valdymo krizei, palaiko švelnias priemones dėl plintančios pandemijos. Jo teigimu, reikia leisti virusui lėtai plisti, kad sveikatos apsaugos sistemai vienu metu netektų didelis srautas pacientų ir nesiimti drakoniškų priemonių sustabdant visą šalies gyvenimą. Po pažertos kritikos, kad Švedijai prastai sekasi suvaldyti COVID-19, bei nuolat užduodamo klausimo, ar dėl augančio sergamumo nereikėtų bent Stokholmui taikyti kur kas griežtesnių karantino sąlygų, A.Tegnell praėjusią savaitę įvairiems medijos kanalams kartojo tą pačią frazę: „Taip sergamumas paskutinėmis dienomis išaugo, tačiau kol kas tai nėra katastrofa. Žinoma, mes artėjame prie situacijos, kai atvejų skaičius ženkliai išaugs ir tai nutiks per artimiausias porą savaičių, kaip ir kiekvienoje kitoje šalyje. Nė viena šalis net ir ėmusis griežtų priemonių nesugebėjo sulėtinti ligos plitimo.“
Pirmadienį Švedijoje diagnozuota 3700 COVID-19 atvejų ir 110 mirčių. Artimiausios kaimynės - Danija, Suomija ir Norvegija – užsidarė. „Problema ta, kad tokiu sprendimu degini visą valstybės sistemą. Negali būtų užsidaręs mėnesiais, tai tiesiog neįmanoma“, - sako A.Tegnell.



Nėra įrodymų 
Tačiau tokia situacija gali tapti neišvengiama. „Vyriausybė mano, kad jie negali sustabdyti viruso, taigi nusprendė leisti žmonėms tiesiog numirti. Jie nenori klausyti mokslininkų pateikiamų duomenų. Jie aklai klauso Visuomenės sveikatos agentūros (Folkhälsomyndigheten), tačiau jų turimi duomenys gėdingai silpni. Mes matome požymius, su kuriais netrukus susidurs Stokholmas, tačiau tuomet jau bus per vėlu imtis veiksmų. Ir tai labai pavojinga“, - teigia imunologė Cecilia Söderberg-Nauclér.
Į tokią kritiką A.Tegnell atsako trumpai: „Nėra jokių įrodymų, kad darant daugiau šioje situacijoje pasiekiama kokių nors pokyčių. Daug geriau imtis ribojimų pamažu, tam tikrais intervalais, kad jie veiktų kuo trumpesnį laiką. Ėmėmės visų šiuo metu reikiamų priemonių. Žinoma, ateityje mums gali tekti jas griežtinti.“
Panašu, kad kol kas švedai tiki A.Tegnell. Vyriausybė pasirinko kryptį ir kol kas sunku abejoti jų nuoširdumu. Tačiau likusios Europos veiksmai ir pastangos suvaldyti virusą ne vieno švedo galvoje kelia klausimą: „Ar visi kiti yra kvaili ir paranojiški? Ar vis dėlto Švedija eina neteisingu keliu?“