1980 metų Majamis
Antverpeno valdžios institucijos šiemet konfiskavo 88 t kokaino, gabenamo konteineriuose iš Lotynų Amerikos. Sulaikytas kiekis beveik dešimt kartų didesnis nei 2014 m. (tuo metu konfiskuota mažiau nei 10 t) ir lenkia bet kurį kitą Europos miestą. Narkotikų kontrolės administracijos teigimu, nelegalūs prekeiviai taip užtvindė Europą, kad narkotikų rinka čia pastaruoju metu gali būti didesnė nei JAV.
 
Iš prekybos gauta grynųjų pinigų injekcija iškreipė miesto ekonomiką, įplieskė įtampą visuomenėje. Vien konfiskuota kokaino dalis buvo verta beveik milijardo eurų, be to, tikėtina, kad nemažas kiekis narkotikų galėjo būti nesulaikytas. Net policijos, muitinės ar ligoninės darbuotojai buvo suimti už tai, kad per šifruotas programėles teikė informaciją prekybos kokainu tinklams.
„Tai – narkotikų ekonomika. Viskas kartojasi kaip 1980 metų Majamyje“, – teigia Kovos su narkotikais valdybos viršininko pavaduotojas Europoje Kevin Daniels.
 
Nusikalstamos gaujos, dažniausiai iš Maroko ir Albanijos, per ryšius uostuose gabenančios kokainą, per pastaruosius metus sustiprino savo įtaką. Garsūs narkotikų prekiautojai nuomojasi prabangius automobilius ir vilioja jaunuolius, kurie tik ir trokšta greitai uždirbamų pinigų. O miesto gatvės virto gaujų santykių aiškinimosi vieta... Restoranai ir gyvenamieji namai nukentėjo nuo granatų ir kulkų. Tokių išpuolių žinutė – įspėjimas konkuruojančioms gaujoms ar net spaudimas uosto pareigūnams padėti gaujai.
 
Pinigų plovimas
Pareigūnų nuomone, grynųjų pinigų cunamis iškraipo Antverpeno ekonomiką: padidėjo nekilnojamojo turto ir esamo verslo kainos. „Blogi pinigai išstumia gerus... Jie išvys sąžiningai dirbančius žmones“, – nuogąstauja Antverpeno meras Bart De Wever. Jam pritaria ir miesto federalinės teisminės policijos direktorius Yve Driesen, teigdamas, kad kai kurios įmonės – nuo restoranų iki prabangių automobilių salonų – yra naudojamos pinigams plauti.
 
Prekeiviai narkotikais įsigyja restoranus ar parduotuves, siekdami sudaryti įspūdį, kad jų turtas kilęs iš legalios prekybos. Pavyzdžiui, transporto įmonė, kuri gabena kokainą iš uosto, taip pat užsiima ir legalia kitų produktų vežimo veikla. „Jie laimi sutartis, nes jų kainos mažesnės nei konkurentų“, – konstatuoja Y.Driesen.
 
Priklausomi nuo prekeivių
Nusikaltėliams aptarnauti atsirado ir kitos įmonės. Pareigūnų teigimu, šifruotų telefonų pardavėjai priklauso nuo narkotikų gaujų, kurios vienintelės gali sau leisti sudaryti tūkstančius dolerių per mėnesį kainuojančias sutartis. „Jie gali egzistuoti tik dėl vietinių nusikaltėlių pinigų“, – pasakoja Y.Driesen.
 
Pareigūnų teigimu, norėdami per uostą gabenti kokainą prekeiviai moka kelių mėnesių algai prilygstančius pinigus jo darbuotojams. Muitinės darbuotojai papirkinėjami, kad būtų išvengta patikrų. „Kiekvienas visuomenės sluoksnis tarsi užkrėstas“, – teigia miesto meras bei priduria, kad pasekmių galima ir nepastebėti, jei nėra atkreipiamas dėmesys į problemą.
 
Didžiuliai pinigai plūsta į skurdesnius rajonus, kuriuose gyvena imigrantų šeimos ir iš kur kilusi nemaža dalis vietinių nusikaltėlių. Pareigūnai pasakoja, kad gaujos skiria pinigus įvairioms organizacijoms, pavyzdžiui, jaunimo futbolo komandai siekdamos pagerinti reputaciją. Taip prekeiviai įgyja paauglių pasitikėjimą. Įtraukti į nusikalstamą aplinką, jaunuoliai gali judėti maisto grandinėje ir įgaudami daugiau pasitikėjimo uždirbti tūkstančius.
 
Pareigūnai vilties nepraranda
Valdžios institucijos visomis išgalėmis bando kovoti, telkdamos išteklius ir informaciją tarp policijos, prokuratūros, muitinės ir kitų tarnybų. Teisėsauga naudojasi įvairiomis galiomis, siekdama uždaryti užkandines, kurios turi sąsajų su kokaino prekeiviais. O uosto įmonių ir jos darbuotojų asociacijos įkūrė karštąsias linijas, skirtas anonimiškai pranešti apie įtartiną elgesį.
 
Praėjusiais metais pareigūnų infiltruotos žinučių sistemos pagalba, policija atsisiuntė apie milijardą pranešimų, kurių dėka buvo suimta šimtai nusikaltėlių. Tai paskatino tolesnius tyrimus ir buvo suduotas nemenkas smūgis narkotikų gaujoms. Tačiau pareigūnai pripažįsta, kad jie kovoja su negailestingu priešu. „Tai – lyg katės ir pelės žaidimas. Po kelių mėnesių jų vietą užims kiti žmonės... Bet įgyta patirtis padeda mums kurti naujas strategijas“, – viltingai kalba Antverpeno vyriausiasis prokuroras Franky De Keyzer.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!