Žmogaus reakciją į karantiną gali lemti net ir jo prosenelių patirtos traumos

www.lsveikata.lt
2020-03-30
Karantinui įsibėgėjant galime pastebėti skirtingas žmonių reakcijas į susidariusią situaciją. Dalis iš jų perka didžiulius kiekius negendančių produktų ir klusniai sėdi namuose, o kiti susidariusiai situacijai neleidžia keisti jų kasdienių įpročių: toliau susitinka su draugais, piktinasi vis griežtėjančiais judėjimo apribojimais. „Asmens sveikatos klinikos“ (VšĮ Vilniaus psichoanalizės ir psichoterapijos centras) psichiatras Jonas Fugalis išskiria tris pagrindinius veiksnius, lemiančius skirtingas žmonių reakcijas. Tai – dabartinė socialinė aplinka, ankstyvosios vaikystės patirtis ir istorinės, iš kartos į kartą perduodamos traumos.
Žmogaus reakciją į karantiną gali lemti net ir jo prosenelių patirtos traumos
J.Fugalis

Socialinės aplinkos įtaka nerimui
„Aplinka, kurioje žmogus yra, diktuoja skirtingas reakcijas į tuos pačius įvykius. Pavyzdžiui, jei miesto komanda laimi krepšinio čempionatą, vienaip žmogus reaguos stebėdamas varžybas vienas namie, o kitaip – būdamas stadione tarp kitų komandos gerbėjų. Analogiškai yra ir susidūrus su pandemija, kai žmogus susiduria su begale kitų individų reakcijų“, – sako „Asmens sveikatos klinikos“ psichiatras.

Anot jo, dabar lengva pajusti nerimą, kuris nebūtinai turi aiškią priežastį. Dabar vieno žmogaus nerimas sniego gniūžtės efektu imu veikti kitus: jis pasiekia kitą žmogų, kuris šią „sniego gniūžtę“ papildo savomis baimėmis ir paleidžia toliau. Galų gale įvyksta griūtis, kuri kiekvienam iš mūsų kainuoja daugiau negu pradinis nerimas dėl susidariusios situacijos.

Kiekvienas žmogus su šiuo krūviu tvarkosi skirtingai. Vieni šluoja maisto prekių parduotuvių lentynas, kiti burnoja ant atsakingų institucijų, treti vysto konspiracijos teorijas apie dirbtinai sukurtą virusą, skirtą pasipelnyti arba į kapus nuvaryti silpnesnės sveikatos žmones.
 
Pasitelkiame vaikystėje išmoktus būdus
Šias individualias reakcijas nulemia tai, ką prieš tai žmogus yra patyręs gyvenime. Šį elgesį, anot J.Fugalio, būtų galima aiškinti atsispiriant nuo prieraišumo teorijos, kuri teigia, kad jei mama yra nerimastinga, jos vaikas turės mažiau galimybių išvystyti savęs nuraminimo funkciją, kuri reikalinga įvairiais gyvenimo tarpsniais.

„Nerimaujantys žmonės girdi įvairius komentarus: „ko tu čia jaudiniesi, viskas praeis“,„nusiramink, nieko čia neįvyko“,„pastresuosi ir praeis“. Bėda ta, kad nepraeina. Susidūrus su sudėtingomis situacijomis įsijungia dar vaikystėje išmoktas nerimastingas reagavimo būdas. Žmogus pradeda stipriai nerimauti, nors aiškiai supranta, kad tam nėra stipraus nerimo. Tokius žmones galima pavadinti fobiškais,“ – sako „Asmens sveikatos klinikos“ psichiatras.
Kita jo išskiriama grupė – kontrafobiški žmonės. Tuomet, kai vieni ruošiasi blogiausiam ir iš parduotuvių nešasi kruopas ir konservus, kontrafobiški žmonės linkę neigti kylančias grėsmes ir kartais net patys sąmoningai keliauja tiesiai į pavojaus nasrus. Vasario gale jie keliavo į Šiaurės Italiją ar kitus COVID-19 židinius, dabar drąsiai juda mieste ir leidžia savo vaikus į bendras žaidimų aikšteles. Dažnai jie sako: „nebijau viruso“, „turiu stiprų imunitetą, man nebaisu“,„čia masinė psichozė, o ne pandemija“,„kam čia tas karantinas, vis tiek į viešumą eisiu“. Tokių žmonių aplaidumas kitiems gali kainuoti gyvybę.
Anot J. Fugalio, psichoterapija tokiu sudėtingu metu tiek fobiškiems, tiek kontrafobiškiems žmonėms gali padėti pamatyti realybę – atrasti pilką, o ne tik juodą ar baltą spalvas.

 
Kolektyviniai išgyvenimai
Tam, kaip šiandien reaguojame į COVID-19 grėsmę, įtakos turi ir mūsų tautos kolektyviniai išgyvenimai. „Nustatyta, kad trauminės patirtys yra perduodamos iš kartos į kartą. Jei mūsų seneliai patyrė itin sudėtingus išgyvenimus, ši patirtis – nori to ar nenori – darys įtaką ir mūsų gyvenimui. Reikia, kad praeitų bent kelios kartos tam, kad kolektyvinės praeities traumos nebedarytų stiprios įtakos bendrai visuomenės psichologinei sveikatai,“ – sako J.Fugalis.
Lietuviai dar palyginti nesenoje istorijoje patyrė daug sukrėtimų: išgyveno okupacijas, karus, trėmimus, iš arti matė genocidą bei jame dalyvavo. Tai paliko randą ne tik šias patirtis tiesiogiai išgyvenusiems, bet atsiliepė ir visos tautos psichinei sveikatai. J. Fugalis atkreipia dėmesį, kad tai gali paaiškinti, dėl ko šlavėme parduotuvių lentynas ar vaistinių atsargas, nors dar neturėjome nei vieno patvirtinto COVID-19 atvejo.


Su šia reakcija – nieko blogo, tačiau, anot psichikos sveikatos specialisto, turėtume pasisaugoti, būti sąmoningi vis didėjančios panikos, augančios nerimo sniego gniūžtės akivaizdoje. Kaip tauta patyrėme daug sunkumų, dėl to tokioms patirtims esame itin jautrūs.
Visgi psichiatras atkreipia dėmesį, kad kiekvienas žmogus turi ribotą emocinį rezervą. Į jį telpa ribotas kiekis nerimo, pykčio ant atsakingų asmenų, vaistinių ar paties Aukščiausiojo. „Tikrai gali būti, kad šiam laikotarpiui užsitęsus, atsiras nuovargis, nuo kurio galima pailsėti. Tačiau persipildžius emociniams rezervams, ateina perdegimas, nuo kurio pailsėti jau nebeįmanoma – tuomet tokį pervargimą reiktų gydyti kreipiantis į psichikos sveikatos specialistus,“ – sako J.Fugalis.
„Asmens sveikatos klinika“ (VŠĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras) – teikia nuotolines psichologų, psichiatrų ir psichoterapeutų konsultacijas internetu. Ši licencijuota psichologijos ir psichiatrijos klinika Lietuvoje veikia nuo 2002 metų. Patyrę psichoterapeutai ir psichiatrai čia konsultuoja vaikus, paauglius bei suaugusiuosius, veda grupinius užsiėmimus, šeimos ar porų terapiją, tėvystės įgūdžių lavinimo grupes. Klinikoje veikia ir vaiko raidos centras.
Registracija į nuotolinę konsultaciją: https://asklinika.lt/registracija/


 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    „Eurovaistinės“ specialistai pataria: 5 žingsniai, kaip įveikti peršalimą

    „Eurovaistinės“ specialistai pataria: 5 žingsniai, kaip įveikti peršalimą

    Šaltuoju metu dažniau sergama peršalimo ligomis, pagrindinio šalies vaistinių tinklo „Eurovaistinė&ldqu...
    Vaistinės skambina pavojaus varpais: regionuose trūksta daugiau nei 140-ties kvalifikuotų vaistininkų

    Vaistinės skambina pavojaus varpais: regionuose trūksta daugiau nei 140-ties kvalifikuotų vaistininkų

    Pasaulyje ir Lietuvoje siaučiant COVID-19 pandemijai, į papildomas fronto linijas kartu su medikais stojančių vaistininkų ima krit...

    Sveika šeima


    Spa namuose. Pradėkite nuo kūno žemėlapio

    Užkardą grožio centrams uždėjęs kranktinas, SPA ritualus verčia susikurti namuose. Jei skirtingos veido zonos daugeliui ne naujiena, kūno odos žemėlapis, ko gero, pažįstamas tik grožio specialistams.

    Sveikatos horoskopas


    Lapkričio 23 - 29 d.

    Avi­nas
    Pir­ma­die­nį ri­bo­ki­te ka­vos ir juo­do­sios ar­ba­tos kie­kį, dau­giau ger­ki­te van­dens. Ant­ra­die­nį jau­si­tės žva­lūs ir ku­pi­ni tei­gia­mų emo­ci­jų. Penk­ta­die­nį bus jaut­rūs re­gos or­ga­nai. Savaitgalį stiprinkite imuninę sistemą.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kinija: pandemija plinta per šaldytą produkciją?

    Nuo pandemijos pradžios Kinija kaip įmanydama mėgina eliminuoti koronavirusą iš šalies, tačiau nedidelių židinių vis dar pasitaiko. Pastaruoju metu - dažniausiai įmonėse, kurios importuoja šaldyto maisto produkciją iš užsienio. Kinijos mokslininkai kelia versiją, kad koronavirusas gali plisti per ša...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ar nauja valdžia ištaisys senas PSDF biudžeto klaidas?
    Agnė Gaižauskienė Ar nauja valdžia ištaisys senas PSDF biudžeto klaidas?
    Kiekvienam teks nuvykti...
    Henrikas Vaitiekūnas Kiekvienam teks nuvykti...
    Leonardas Cohenas ir jausmai
    Palmira Rudalevičienė Leonardas Cohenas ir jausmai

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica