- Slaugytojos darbas sunkus tiek fiziškai, tiek emociškai. Dirbant psichikos ligų skyriuje, įtariu, jėgų skaitliukas sukasi dvigubai... Prie nuovargio turbūt prisideda ir slogi darbo atmosfera?
- Neslėpsiu, būna ir sunku, ir baisu, ir jautiesi bejėgis, bet tai atperka gydymo rezultatai. Pamačius paciento virsmą, pasidaro gera.
Be to, skyriaus kolektyvas turi nerašytą taisyklę: jei atmosfera slogi dėl sunkios būklės pacientų, stengiamės, kad bent jau mūsų tarpusavio santykiai kurtų gerą atmosferą. Kas būtų, jei dar apsikrautume neigiamomis emocijomis dėl prasto tarpusavio santykio? Vieni kitus palaikome, išsikalbame, paremdami atsikratome neigiamų emocijų.
Beje, kai prieš trisdešimt metų Panevėžio ligoninėje pradėjau dirbti funkcinių sutrikimų skyriuje, taip ir likau. Mane sužavėjo vadovo ir darbuotojų požiūris į žmogų ir tarpusavio santykius, kolektyvo narių požiūris vienas į kitą – visi buvome ir esame lygiaverčiai. Tuometinis vedėjas Raimundas Alekna, kuris Respublikinėje Panevėžio ligoninėje skyrių ir įkūrė, mokėjo sukurti tokią atmosferą. Mes, kolegos, tai puoselėjame iki šiol, išlaikome tą pačią dvasią, nors vadovas ir pasikeitęs.
- Nesibaiminate, jei į Respublikinę Panevėžio ligoninę ateitų naujas vadovas ir sugriautų nusistovėjusią tvarką?
- Nemanau, kad tai gali kas nors sugriauti. Mūsų kolektyvo prioritetai jau per daug tvariai nusistovėję. Išlaikome didelę pagarbą vienas kitam. Nebūčiau ir pati įvertinta ministro, tai yra gavusi nusipelniusios slaugytojos vardo, jei nesulaukčiau palaikymo iš aplinkos, nebūtų pritariančių mano idėjoms.
- Daug kalbama apie pacientų smurtą prieš medikus. Jūsų ilgametėje praktikoje to turbūt irgi nepavyko išvengti?
- Yra buvę visko. Slaugytojai, dirbantys su psichikos liga sergančiais pacientais, turi turėti specialių įgūdžių ir specifinių žinių, laiku rasti tinkamą žodį. Šie gebėjimai ateina su patirtimi. Turime ir nesėkmingų, ir nemalonių situacijų, bet iš jų padarome išvadas, mokomės ir perduodame tai jaunesniems kolegoms. O paciento elgesį galima nuspėti iš jo besikeičiančios būsenos. Reikia tik laiku ją įvertinti ir priimti sprendimus, kad to išvengtume.
Pacientai yra ir grasinę slaugytojoms, ir įsiveržę į slaugytojų postą, sudaužę aparatūrą. Ūmios psichiatrijos skyriuje dirba slaugytojai vyrai. Juos pacientai yra sužeidę. Tačiau į visą tai žiūrime tolerantiškai, nes suprantame, kad tokį pacientų elgesį lemia liga. Mums gi reikia laiku suvaldyti situaciją ir suteikti jiems pagalbą.
- Sakote, kad galite nuspėti, kada ligoninėje gulinčio paciento būklė ima ūmėti. Turbūt ir gatvėje ar kokioje kitoje aplinkoje žmones, turinčius psichikos ligų, pastebite?
- Pastebime. Vis dėlto tie žmonės yra tokie pat kaip ir mes visi. Darbuotojams visuomet akcentuoju tai, jog niekada nežinai, kada tau ar tavo artimajam dėl įvairių priežasčių gali sutrikti psichika. Net dėl cukraus rodiklių svyravimo. Deja, visuomenėje psichikos ligos yra stigmatizuojamos.
Tačiau kuo depresija sergantis žmogus skiriasi nuo sergančiojo cukriniu diabetu?
- Net artimieji nusisuka nuo saviškių, nes liga nepatogi. Palieka gydymo įstaigose ar socialinės globos namuose ir tvarkykitės jūs ten...
- Jie, ko gero, būna pervargę... Vis dėlto gydymo įstaigose yra teikiama daug paslaugų, galinčių padėti pasveikti, pavyzdžiui, psichosocialinė reabilitacija.
Nuo jaunystės psichikos liga sergantys žmonės kartais neturi tam tikrų įgūdžių, yra neįgalinti, nurašyti. Neva jie vis tiek nesugebės to padaryti, nemokės. Pastebime, kad patekę į psichiatrijos skyrių ir šalia gydymo gaunantys dar ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugas, jie atgauna prarastus ar suformuoja įgūdžius, tokius kaip maisto ruoša, elementarus apsipirkimas. Artimieji vėliau nustemba ir pritaria, kad visiems būtų buvę gerokai lengviau, jei to sergantysis būtų išmokytas anksčiau.
- Psichikos ligos apipintos mitų, iš to kuriami anekdotai. Neseniai iš vienos gydymo įstaigos vadovo nugirdau frazę „mėnulio pacientai“. Esą kaip tik pilnatis – taip paūmėja psichikos sutrikimai.
- Tai daugiau sutapimai. Kaltas nebūtinai mėnulis. Pastebime, kad psichikos sutrikimų paūmėjimams įtaką daro ir karščiai ar elektromagnetinės bangos, taip pat aktyvi saulė. Pacientų padaugėja ir karščiams atslūgus. Ko gero, gamtos reiškiniai daro įtaką visiems, paūmėja ne tik psichikos ligos.
- Pacientų artimieji dažnai skundžiasi, kad gydymo įstaigose nėra vietos gydytis priklausomybių. Priklausomybių ligų centai perpildyti kenčiančiųjų nuo alkoholizmo, tad dažnai neturi galimybės laiku gauti pagalbos.
- Alkoholiniai delyrai, sunkios abstinencijos, vadinamieji balti arkliai – ūmi pagalba komplikacijų atvejais teikiama laiku. Tam yra skubi pagalba. Pacientai stacionarizuojami, vietų jiems tikrai yra.
Kai susiformuoja priklausomybė, ją išgydyti galima tik jei pats pacientas turi valios ir noro pagyti. Atsikratyti priklausomybės galima tik pačiam tvirtai nutarus. Viskas paties žmogaus valioje.
Dosjė:
• 1994 m. baigusi Panevėžio A.Domaševičiaus aukštesniąją medicinos mokyklą įgijo bendrosios praktikos slaugytojos kvalifikaciją, pradėjo dirbti Panevėžio ligoninės Psichosomatiniame skyriuje slaugytoja.
• 1999 m. paskirta Psichiatrijos skyriaus vyresniąja slaugytoja.
• 2013 m., įsteigus ligoninėje Krizių intervencijos centrą, paskirta ir jo vyresniąja slaugytoja.
• 2024 m. baigė Klaipėdos universiteto slaugos studijas ir įgijo magistro laipsnį.
• Šiuo metu V.Lukminienė dirba Respublikinės Panevėžio ligoninės Psichiatrijos skyriaus ir Krizių intervencijos centro vyresniąja slaugytoja.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: