„Suvalgykite dar šaukštelį“
Koronavirusas Ritai sukėlė giliųjų venų trombozę. „Dviejų mėnesių ligoninėje iš vis beveik neatsimenu, jie man dingę iš gyvenimo. Atsigavusi žiūrėjau į savo didelę mėlyną koją ir negalėjau patikėti tuo, ką matau“, – pasakoja Rita, kurios kova su klastingu virusu baigėsi laimingai – moteris sveiksta.
 
„Per tą laiką labai nusilpau, nes visiškai negalėjau valgyti. Prisimenu, seselė man kaip mažam vaikui sakydavo: „Suvalgykite bent šaukštelį“. Kai pradėjau atsistoti, išlipusi iš lovos pasilaikydama vos galėdavau nueiti iki jos galo“, – prisimena apie 20 kilogramų kūno masės netekusi pacientė.
 
Visiškas abejingumas
Grįžusi namo Rita suprato, kad liga dar nepaleido. Viena gyvenanti moteris visiškai negalėjo savimi pasirūpinti. Per kambarį eidavo laikydamasi už sienų, silpnumas nesitraukė.
 
„Kankino nemiga. Valgyti tai jau, aišku, niekada nenori, bet nenori ir nieko daryt, nieko paimt į rankas. Nei žiūrėti televizoriaus, nei skaityti – absoliučiai nieko. Tiktai sėdi ar prigulęs žiūri į lubas ir mąstai, baigsis tai kada nors ar ne? Galėtų prasidėti tvanas, o aš toliau sėdėčiau abejinga pasauliui. Neišgyvenau, nei kad vaikams kas bloga nenutiktų, nei dėl ko kito. Nesuvokiau savęs“, – prisimena iki tol gyvenime nepatirtą būseną pašnekovė.
 
Patarė kreiptis į psichiatrą
„Užeidavo tokie momentai, kad, atrodo, labai silpna. Ant krūtinės sunkumas, kurį norisi įkvėpti ir iškvėpti. Pradėjo atrodyti, kad dūstu, tuoj nukrisiu, neapsakomai svaigo galva. Iškviečiau greitąją. Mane paguldė į nervų skyrių, paskui paleido, vėl kviečiau greitąją dėl tokių pat priežasčių, vėl paguldė. Iš viso aš ten praleidau dar pora mėnesių, tačiau situacija negerėjo. Galiausiai gydytoja pasakė, kad ji man niekuo negali padėti ir patarė eiti pas psichikos ligų specialistą“, – prisimena Rita.
 
Iš pradžių moteris nustebo ir negalėjo suprasti tokio pasiūlymo. Tačiau aplinkiniai ją įkalbėjo ir Rita pasiryžo nueiti pas psichiatrą. „Pasakiau: „Padėkit, nesusitvarkau.“ Specialistas mane padrąsino, pagyrė, kad kreipiausi. Jau kitą dieną giminaičiai nuvežė į Jurbarko ligoninę ir buvau paguldyta į Psichosomatinį skyrių“, – prisimena šakiškė.
 

L.S. skaičius
20
- Oksfordo universiteto mokslininkų duomenimis, apie tiek proc. persirgusiųjų COVID-19 pasireiškia psichikos sutrikimai.

 
Padėjo antidepresantai
„Man paskyrė antidepresantus. Juos pavyko gerai atitaikyti. Labai staigiai, jau po trijų dienų, pajutau pirmuosius pokyčius. Po truputį pradėjau užmigti, paskui šiek tiek valgyti, o dar po kurio laiko maisto visiškai užsimaniau. Tai suteikė vilčių, kad tikrai išsivaduosiu iš tos baisios būsenos. Kartu su manimi palatoje buvo ir dar dvi moterys, persirgusios koronavirusu. Jos irgi pasakojo patyrusios tą patį kaip ir aš. Palatos kaimynės ramino, kad tikrai pasveiksiu. Matyt, ta psichologinė pagalba, palaikymas ir vaistų kombinacija davė tokį greitą rezultatą“, – mano Rita.
 
Jau mėnuo moteris geria paskirtus antidepresantus. „Dabar ir nuotaika atsirado, ir norisi feisbuke dainų paklausyti, ir visokio humoro pažiūrėti. Vėl ima jaudinti tie patys dalykai kaip prieš ligą“, – sakė Rita.
Gyvenimo skonį atgavusi šakietė pasakoja, kad jau spėjo patarti ir panašius simptomus patiriančiai pažįstamai kuo skubiau kreiptis pagalbos. „Žmonės mano, kad užtenka susiimti, negalvoti ir nugalėti. Tu nieko pats nepadarysi ir nieko pats nenugalėsi be medikų pagalbos“, – įsitikinusi pašnekovė.

---

 
Gydytojo komentaras

Jurbarko ligoninės Psichosomatinio skyriaus psichiatrė Tautvilė Sakalauskaitė teigia, kad vasario-kovo mėnesiais pradėjo daugėti koronovirusu persirgusių pacientų, kuriems pasireiškė nerimo, depresijos simptomai.
 
Būdingi panašūs nusiskundimai
Jau imama kalbėti apie nemigą ir kitus psichikos sutrikimus kaip pandemiją pandemijoje, kadangi nuo koronaviruso pasveikę žmonės vėliau turi nugalėti ir palydinčius psichosomatinius negalavimus. Psichiatrė T.Sakalauskaitė teigia, kad į ligoninę besikreipiančių pacientų nusiskundimai įvairiausi: tai ir dėmesio, atminties sutrikimai, silpnumas, galvos svaigimas, apetito praradimas.
 
Gydytoja pastebi, kad pokovidiniams pacientams būdingi galvos skausmai, nenoras valgyti, dėmesio sutrikimai. „Pastebiu, kad šie žmonės skundžiasi plataus spektro sutrikimais, kurie nėra būdingi vienai konkrečiai būklei. Nors dažnai skiriame antidepresantus, yra dalis simptomų, kurie paprastai nepriskiriami prie pagrindinių, lydinčių depresiją. Pavyzdžiui, galvos skausmai labiau būdingi nerimo sutrikimams, lėtinei įtampai“, – kalbėjo gydytoja.
Kiekvienas atvejis yra nagrinėjamas atskirai ir vaistai parenkami pagal pagrindinį negalavimą.
 
Gydymo rezultatai geri
Psichiatrė teigia, kad paskyrus reikalingą gydymą apetito netekimas, miego sutrikimai pradeda lengvėti jau po kelių dienų. Nuotaikai pasitaisyti gali prireikti mėnesio, tačiau kartais geriau pasijuntama ir po dviejų savaičių. Ligoniai dar pusę metų stebimi, vartoja antidepresantus.
 
Anot T.Sakalauskaitės, ilgalaikes sveikimo prognozes daryti anksti – tokie pokovidiniai psichiatrinių simptomų turintys pacientai pradėti gydyti gana neseniai. Vis dėlto optimistinių lūkesčių suteikia greitas teigiamas atsakas į gydymą.
„Pastebėjau, kad žmonės kreiptis pagalbos delsia. Viena priežasčių – šie asmenys nėra iki tol buvę psichiatrų pacientais, nėra vartoję psichiką veikiančių vaistų. Jie laukia tikėdamiesi, kad bloga būsena praeis. Tačiau verčiau kreiptis į specialistą greičiau, tuomet ir pagerėjimo teks laukti trumpiau“, – kalbėjo T.Sakalauskaitė.
 
Prie antidepresantų nepriprantama
Teiginį, kad prie antidepresantų priprantama, T.Sakalauskaitė vadina mitu: „Jų vartojimo terminas nėra trumpas, nes tai lėto poveikio vaistai. Be to, siekiama užtikrinti, kad kuo ilgesnį laiką simptomai nepasikartotų. Tačiau abstinencijos sindromo antidepresantų nutraukimas nesukelia.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!