Virusas kerta du kartus

Ringailė Gvildė
2021-07-15
Vienas didžiausių šių dienų mitų, klaidingų įsitikinimų, jog vėjaraupiai – tai vaikų liga. Deja, kai kurie net vaikšto į vėjaraupių vakarėlius, siekdami užkrėsti savo vaiką, kad šis persirgtų kuo greičiau. Tačiau „Affidea“ įmonių grupės medicinos klinikos „Endemik“ infekcinių ligų specialistė doc. dr. Daiva Radzišauskienė įspėja, virusas yra vienas, o ligos – dvi.
Virusas kerta du kartus
Juosiančioji pūslelinė yra sunki, varginanti žmogų liga. Vienas pirmųjų jos simptomų – skausmas pagal nervų eigą. Po kelių dienų atsiranda bėrimas pagal nervų eigą vienoje kūno pusėje.

Viena liga vaikams, kita – suaugusiems
Varicella zoster viruso (VZV) sukeliama pirminė VZV infekcija, t. y. kai šiuo virusu žmogus užsikrečia pirmą kartą, yra vėjaraupiai. Užsikrečiama aerozoliniu būdu, pro kvėpavimo takus, akių gleivines, tiesiogiai per seiles, kartais sąlyčio su pūslelėmis būdu.
 

„Persirgus vėjaraupiais įgyjamas imunitetas ir asmuo po kontakto su sergančiuoju vėjaraupiais ar juostine pūsleline vėjaraupiais pakartotinai nesuserga. Tačiau virusas išlieka sensoriniuose nugaros ir galvos smegenų ganglijuose visą gyvenimą ir, esant imunosupresijai, stresui, reaktyvuojasi. Tada susergama juostine (juosiančiąja) pūsleline“, – sako doc. dr. Daiva Radzišauskienė. 

 

Nuo paprastosios pūslelinės juosiančioji skiriasi tuo, kad išberia pagal nervų eigą, o ne lūpų, burnos ar lytinių organų gleivines. Virusas aktyvuojasi ir sukelia infekcijos recidyvą, pasireiškiantį ganglioneuritu, pažeidžiančiu galvos ir tarpslankstelinių nervų ganglijus bei stuburo smegenų užpakalines šakneles. Tai gana dažna vyresnio amžiaus žmonių infekcinė liga: išsivysto ketvirtadaliui vyresnių nei 50 - 60 metų amžiaus asmenų ir kiekvieną tolesnį amžiaus dešimtmetį galimybė susirgti nuolat didėja.
 
„Pagrindiniai rizikos veiksniai yra vyresnis amžius, imunodeficitinės būklės, tai yra kai dėl įvairių priežasčių susilpnėja žmogaus imunitetas: sergant AIDS, po organų persodinimo, sergant onkologinėmis ligomis, po chemoterapijos, radioterapijos kursų, autoimuninių ligų metu, kai reikia vartoti imunosupresinius vaistus. Taip pat susergama po nudegimų, didelio streso, persikaitinus saulėje“, – pasakoja gydytoja. 
 
Galima sirgti arba skiepytis
Juosiančioji pūslelinė yra sunki, varginanti žmogų liga. Pasak infekcinių ligų gydytojos, vienas pirmųjų ligos simptomų – skausmas pagal nervų eigą. „Skausmas būna labai stiprus, varginantis. Po kelių dienų atsiranda bėrimas pagal nervų eigą vienoje kūno pusėje. Išberia smulkiomis grupėmis išsidėsčiusiomis pūslelėmis. Dažniausia šios ligos komplikacija yra poherpetinė neuralgija. Pacientą vargina stiprūs skausmai buvusių bėrimų vietoje. Neuralgija gali trukti net kelerius metus. Skausmas išsekina organizmą, reikia vartoti daug vaistų, kai kada reikia atlikti net nervo blokadas.
 

Kita dažna komplikacija bakterinės odos infekcijos. Ypač bakterinės infekcijos pavojingos imunosupresiniams asmenims, nes iš odos bakterijos gali patekti į kraują ir sukelti gyvybei pavojingą sepsį. Jeigu išberia kaktos srityje apie akį, pasireiškia akių pūslelinė, būna tokios komplikacijos kaip konjunktyvitas, uveitas, iridociklitas, chorioretinitas, regimojo (optinio) nervo uždegimas. Akių komplikacijos trunka ilgai , pablogėja regėjimas, o dėl optinio nervo uždegimo galima apakti“, – sako gydytoja ir primena, jog tarsi dar būtų maža, sergant juostine pūsleline dažnos nervų sistemos komplikacijos: meningitas, encefalitas, mielitas (nugaros smegenų uždegimas).
 
Sergant encefalitu, mielitu gali sutrikti sąmonė, atsirasti paralyžiai, traukuliai, pakisti elgesys, sutrikti eisena, koordinacija, judesiai, pablogėti atmintis, orientacija. VZV pažeidžia smegenų kraujagysles, tad šis virusas yra viena smegenų infarkto priežasčių.
 
Tačiau „Affidea“ įmonių grupės medicinos klinikos „Endemik“ infekcinių ligų specialistė doc. dr. D.Radzišauskienė tikina, jog būdas išvengti ligos net ir tuo atveju, jei vaikystėje tėvai jums padarė meškos paslaugą leisdami tiesiog persirgti vėjaraupiais, yra. Tai – skiepai nuo juosiančiosios pūslelinės. Jie jau ne vienerius metus yra populiarūs Jungtinėse Amerikos Valstijose, mat tie, kurie turi artimojo aplinkoje sirgusiųjų juosiančiąja pūsleline, savo kailiu to patirti nenori. „Vyresniems nei šešiasdešimt metų žmonėms rekomenduojama pasiskiepyti nuo šios ligos, nepriklausomai nuo to, ar asmuo sirgo juostine pūsleline ar ne. Skiepai sumažintų sergamumą šia liga ir komplikacijų, kurios gali būti net pavojingos gyvybei, dažnį“, – teigia gydytoja ir priduria, jog šia vakcina užtenka pasiskiepyti vieną kartą, tačiau to pakaks apsaugoti savo sveikatą, o gal net ir išsaugoti gyvybę.

 
Svarbu
Pasiskiepyti nuo juostinės pūslelinės galima „Affidea“ įmonių grupės medicinos klinikos „Endemik“ klinikose.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

    Budinti vaistinė


    Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

    Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

    Pasibaigus pandemijai daugelis šalių susidūrė su vaistų trūkumu. Ir nors pamažu galima atsikvėpti, nes gamybai susireguliuo...
    Vaistininkai: receptus galime pratęsti ir patys

    Vaistininkai: receptus galime pratęsti ir patys

    Gydytojai išrašydami receptus daro daug klaidų, pratęsti receptą poliklinikoje pacientui nepatogu. Vaistininkai siūl...

    razinka


    Sveika šeima


    Soliariumai – žalinga atgyvena?

    „Ruda oda nėra sveika. Tai oda, kuri gamino daug melanino, nes bandė apsisaugoti nuo daromos žalos“, – soliariumų mėgėjus perspėja gydytoja dermatovenerologė Justė Kantauskaitė. Kaip saugiai patamsinti po žiemos išblyškusią odą ir ko svarbu pasiteirauti, apsilankius soliariume, pataria specialistai.

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    E.Muskas – dar viena ketaminui neabejinga įžymybė

    Apie tai, kad pasaulis atsidūrė psichinės sveikatos krizėje, kalbama vis garsiau. Tai iliustruoja itin prasta depresijos ir nerimo sutrikimų statistika, sparčiai auganti psichologų ir psichoterapeutų paklausa. Ieškant naujų problemų įveikos būdų, imamasi įvairių priemonių. Viena tokių – vakarėlių narkotiku vadinamas keta...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kas galėtų paneigti?
    Henrikas Vaitiekūnas Kas galėtų paneigti?
    Savigrauža. Širdgėla. Susikrimtimas
    Henrikas Vaitiekūnas Savigrauža. Širdgėla. Susikrimtimas
    Ir turtuoliai verkia
    Henrikas Vaitiekūnas Ir turtuoliai verkia

    Naujas numeris