Nuo metų pradžios sumažinus maksimalų burnos higienisto aptarnaujamų pacientų skaičių, paslaugas gyventojai gaus greičiau, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pokyčius odontologai vertina teigiamai, tačiau koją kiša keletas „bet“.
Iki šiol vienam burnos higienistui tekdavo aptarnauti beveik 15 tūkst. pacientų. Dabar pacientų skaičius mažinamas iki 10 tūkst.
Mažėja eilės
„Priimti pakeitimai padės pacientams greičiau patekti pas burnos higienistą, o gydymo įstaigos už šias paslaugas gaus daugiau lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Matydamos poreikį, įstaigos galės priimti į darbą papildomus specialistus, kad užtikrintų savalaikes ir kokybiškas paslaugas pacientams“, – pokyčius komentuoja sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.
Iki šiol vienam burnos higienistui tekdavo aptarnauti beveik 15 tūkst. pacientų. Dabar pacientų skaičius mažinamas iki 10 tūkst. „Jeigu gydytojas aptarnauja daugiau pacientų, eilė jo paslaugoms būna ilgesnė, pacientams tenka laukti ilgiau. Mažinant gydytojo aptarnaujamų pacientų skaičių, eilės trumpėja“, – aiškina SAM Komunikacijos skyriaus patarėjas Julijanas Gališanskis.
Anot pašnekovo, įsigaliojus naujam reikalavimui, kai kurios gydymo įstaigos turės ieškoti daugiau specialistų: „Tokiu būdu pacientų srautus bus galima perskirstyti ir užtikrinti trumpesnį laukimo laiką.“
Įstaigoms didėja įkainis
Gydymo įstaigoms padidintas įkainis už burnos higienisto, aptarnaujančio ne daugiau kaip 10 tūkst. pacientų, paslaugas. „Gydymo įstaigos už suteiktas paslaugas gaus daugiau lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Taip pat priims daugiau kvalifikuotų specialistų“, – teigia J.Gališanskis.
Ministerija primena, kad PSDF biudžeto lėšomis yra apmokamas burnos higienos specialisto darbas, o pats pacientas turi sumokėti už naudojamas medžiagas – vaistus, plombines ar kitas odontologines medžiagas, vienkartines priemones, – atsižvelgiant į sunaudotų medžiagų, priemonių kiekį ir jų įsigijimo kainą. Išimtis taikoma vaikams, moksleiviams, besimokantiems dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau, nei jiems sukanka 24 metai. Taip pat mokėti už medžiagas nereikia ir socialiai remtiniems asmenims. Jie medicinos įstaigai turi pateikti gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyriaus pažymą.
Ne tik prižiūri, bet ir apmoko
Burnos sveikata neatsiejama nuo bendros organizmo sveikatos, todėl ypač svarbu užtikrinti burnos ligų profilaktiką. Burnos higienistas yra vienas pagrindinių asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuris užtikrina burnos ligų profilaktiką suaugusiems ir vaikams. Burnos higienistas apsilankymo metu apžiūri, ar dantys nėra pažeisti dantų ėduonies, ar burnos gleivinėje nėra pakitimų, atlieka profesionalią burnos higieną bei taiko tokias profilaktines procedūras, kaip dantų paviršių dengimas fluoridų preparatais ar vaikų krūminių dantų dengimas silantinėmis medžiagomis.
Šie specialistai taip pat atlieka individualios burnos higienos mokymą, tai yra ne tik parenka individualiai tinkančias burnos priežiūros priemones, bet ir parodo, kaip tinkamai jomis naudotis, siekiant palaikyti burnos sveikatą.
„Burnos ligos tiesiogiai siejamos su gyventojų gyvenimo kokybe, kadangi jos turi įtakos lėtinėms ligoms ir jų komplikacijoms bei yra didelė finansinė našta gyventojams. Periodiškai atliekama profesionali burnos higiena ir tinkama priežiūra namuose padeda sumažinti dantų ėduonies bei periodonto ligų riziką. Periodiniai, profilaktiniai patikrinimai užtikrina ankstyvą diagnostiką, todėl pacientai išvengia didelių, skausmingų bei brangių procedūrų ateityje“, – sako J.Gališanskis.
Užsiregistruoti burnos higienisto paslaugoms pacientai gali savo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
Kyla klausimų
„Sprendimas yra sveikintinas. Jei gairės apims daugiau pačios pažeidžiamiausios grupės atstovų – vaikų, tikrai galima daug problemų išspręsti, padedant burnos higienistams, – sako vaikų odontologė, Vilniaus miesto tarybos narė Rasa Račienė. – Tačiau čia kalbame tik apie valstybinį sektorių, kuris potencialiai apima mažą dalį visos teikiamos odontologinės pagalbos Lietuvoje. 90 proc. odontologijos sektorius yra privatus.“
Šeškinės poliklinikos Odontologijos skyriaus vedėjos Kristinos Žiedas teigimu, poliklinikos atlikti skaičiavimai rodo, jog numatytas pacientų skaičius vis dar per didelis: „Kad burnos higienisto profilaktinė paslauga – burnos higiena ir burnos sveikatą stiprinančios elgsenos mokymai – būtų suteikti bent pusei prisiregistravusių prie poliklinikos pacientų, burnos higienistas turėtų aptarnauti apie 3,5 tūkst. pacientų. Idealus ir siektinas, kitų šalių gerąja patirtimi paremtas, santykis – vieno gydytojo odontologo aptarnaujamus pacientus aptarnauja 1,5-2 burnos higienistai“, – sako K.Žiedas.
Vedėja atkreipia dėmesį į dar vieną aspektą: „Gyventojai, prisiregistravę prie poliklinikos, moka už paslaugoms atlikti sunaudotas odontologines medžiagas ir vienkartines priemones. Besimokantys vaikai ir jaunuoliai bei socialiai remtini asmenys už priemones nemoka. Tokių pacientų Šeškinės poliklinikoje – ketvirtadalis. Vidutinė odontologinių medžiagų ir vienkartinių priemonių kaina pacientui – apie 20 eurų, o taikant pažangias burnos higienos atlikimo technologijas – dar ir daugiau. Nėra numatyta, kas padengia šias įstaigos išlaidas: numatytas įkainis prisiregistravusiam gyventojui iki 17 m. už pirminės ambulatorinės odontologinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompleksą yra tik 4,67 euro didesnis nei numatytas prisiregistravusiam gyventojui nuo 18 m. Įvertinus odontologinių medžiagų savikainą ir tai, kad šios grupės pacientai išskirtinai renkasi paslaugas atlikti poliklinikose, įkainis už šiuos gyventojus turėtų būti didesnis ir visiškai kompensuoti medžiagų savikainą.“ K.Žiedas nuomone, būtų racionalu, jei SAM numatytų šių priemonių finansavimo šaltinį arba nustatytų, kad už odontologines medžiagas bei vienkartines priemones visais atvejais moka pacientas.
Anot pašnekovės, sumažinti maksimalų pacientų, prisiregistravusių burnos higienos paslaugai gauti, skaičių – dar ne viskas: „Pakitęs aptarnaujamų pacientų skaičius reiškia naujų darbo vietų poreikį. Vertinsime mūsų galimybes papildomai investuoti ir turimus plotus, kad burnos higienistams būtų sukurtos papildomos darbo vietos, kaip ir galimybę išnaudoti efektyviau dabartinę, jau sukurtą, infrastruktūrą, kad patenkintume vis didėjantį šių paslaugų poreikį. Be abejo, stengsimės išnaudoti atsiradusį potencialą pacientų labui.“
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: