Suvaldžiusi epilepsiją svajotų apie vairuotojo teises

Aigustė Tavoraitė
2019-02-14
Jau dvidešimt metų su epilepsijos diagnoze gyvenanti 25-erių Rasa (vardas žinomas ir pakeistas, – red. past.) džiaugiasi sužibusia viltimi pažaboti šią sudėtingą ligą. Mergina atvira – nors su epilepsija susigyventi įmanoma, visuomenėje ja sergančiuosius vis dar lydi stereotipai.
Suvaldžiusi epilepsiją svajotų apie vairuotojo teises
Jei atlikus tyrimus epilepsija sergančiojo smegenyse randamas židinys, kuris atsakingas už tą audros ar žaibo iškrovą, jį galima išoperuoti. Sėkminga operacija leidžia žmonėms pasveikti, jų nebekamuoja priepuoliai.

Stimuliatorius išvaduoja nuo priepuolių
Epilepsija Rasai buvo diagnozuota vaikystėje, tad ligos pradžios ji sako nelabai prisimenanti. Pasakodama apie pirmuosius priepuolius mergina grįžta tik į paauglystę. „Iš pradžių jie atsirasdavo tik kelis kartus per mėnesį, dažniau naktį. Tačiau kažkur nuo devyniolikos metų priepuolių stipriai padaugėjo – net iki penkiolikos per parą“, – sakė Rasa.
Ilgus metus prie vaistų pririšta mergina šiandien gyvena džiugiomis nuotaikomis. Dar metų pabaigoje implantuotas klajoklio nervo stimuliatorius suteikia vilties suvaldyti ligą ir pagerinti gyvenimo kokybę. „Jau spėjau pajusti skirtumą – dalis priepuolių, ypač dieniniai, sustabdyti. Aišku, dar reikia laiko, turėtų pagerėti dar labiau. Toliau reguliariai važinėju pas gydytoją, padidinamas stimuliacijos lygis“, – pasakojo pašnekovė. Tačiau ir vaistus gerti vis dar tenka – derinti du tris medikamentus.
 
Svajoja vairuoti automobilį

Nors visuomenėje sergantieji epilepsija vis dar stipriai stigmatizuojami, mergina tikino nesulaukianti neigiamos aplinkinių reakcijos. „Turiu patikrintų draugų ratelį, vaikiną. Mane priima tokią, kokia esu. Tad liga tikrai nėra problema. Jei ne priepuoliai, sergantysis epilepsija niekuo nesiskirtų nuo sveiko žmogaus“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasakodama apie tai, kaip pati jaučia priepuolį, Rasa paneigia vieną mitų, kad žmogus tuo metu tampa nevaldomas, krenta ant žemės tampomas traukulių. „Prieš priepuolį tiesiog pajaučiu tam tikrą virpuliuką kakle ar rankoje. Tai – tik kelias minutes trunkantis vidinis pojūtis, kitas žmogus nė neįtartų, kad man kažkas yra“, – sakė ji.
Vis dėlto pernai pabaigusi universitetą, vėliau išvykusi į Erasmus podiplominę praktiką, šiuo metu mergina niekur nedirba. Karti tiesa ta, kad daugelis darbdavių nepageidauja šia liga sergančiųjų. „Ne kartą dėl to nebuvau priima į darbą“, – apgailestavo Rasa. Vis dėlto kalbėdama apie ateitį mergina nestokoja optimizmo ir, jei pavyktų išgyti nuo epilepsijos, svajoja išsilaikyti vairuotojo teises.

 
Interviu 
VUL Santaros klinikų koordinacinio Epilepsijos centro vadovė, Lietuvos epileptologijos draugijos prezidentė prof. dr. Rūta Mameniškienė:
 
Į Lietuvą atėjus klajoklio nervo stimuliacijoms bus užtikrinta geresnė pagalba epilepsija sergantiems pacientams?
Džiaugiamės, kad nors ir dvidešimt metų vėluodamos, šios procedūros pasiekė mūsų šalį. Tai – vienas iš alternatyvių gydymo metodų, kai chirurginis epilepsijos gydymas yra negalimas, o priepuoliai kartojasi dažnai ir jų nepavyksta koreguoti jokiais vaistų nuo epilepsijos deriniais.
Mūsų klinikose atliktos septynios tokios operacijos – visi stimuliatoriai implantuoti per vieną mėnesį, laukia ilga pacientų eilė, kuriems stimuliatorius bus implantuotas, gavus iš valstybinės ligonių kasos tam skirtų lėšų.
 

Neseniai nuskambėjo istorija, kuomet pasikeitus vaistų kompensavimo tvarkai pigiausią vaistą turėjusi įsigyti pacientė pablogėjus būklei atsidūrė per plauką nuo mirties. Ši problema aktuali daugeliui sergančiųjų?
Deja, kalbant apie epilepsijos gydymą, situacija nėra gera - nauji vaistai į rinką neateina, originalių vaistų beveik neliko, o generiniai pacientams keičiami kas tris mėnesius. Pagal esamą tvarką vaistininkui išdavus kitu pavadinimu vaistus, nei iki šiol, pacientams gali pablogėti sveikata – jiems svaigsta galva, kamuoja dažnesni priepuoliai. Dalis pacientų, pasikeitus kompensavimo tvarkai, važiavo į Lenkiją pirkti vartotų jiems priepuolius nuslopinančių vaistų, tačiau nuo Naujųjų metų ir Lenkijoje vaistų nebeparduoda su lietuviškais receptais. Epilepsija sergantiems pacientams nerekomenduojama keisti vaistų, ypač jei jie padeda. O tokių yra net 70 procentų sergančiųjų. Todėl mes rekomenduojame nekaitalioti nei vaisto, jo gamintojo, nei jo dozės, tabletės spalvos. Kitą kartą būklė pablogėja ne dėl to, kad vaistas pakeistas kitu, bet dėl to, kad gavęs krūvą naujų tablečių žmogus nebesugeba jų vartoti taip, kaip reikėtų. Nesiekiame, kad ligoniai būtų gydomi tik originaliais preparatais, tačiau pageidaujame, kad pacientas galėtų tęsti gydymą vaistu, kuris jam padeda, kurio pagalba žmogus gali gyventi visavertį gyvenimą. Didžiausia rizika – priepuolių sugrįžimas, jeigu jų nebuvo.

Kas leistų įtarti, kad sergama epilepsija?
Kai žmogus nukrenta ir prasideda traukuliai, tada daugeliui būna akivaizdu, kad žmogus serga. Tačiau visuomenė vis po truputį ugdosi atveža artimąjį ar draugą pastebėję neįprastus simptomus ar kontakto su kitu žmogumi nebuvimą. Tą pastebi ir aplinkiniai arba pats žmogus jaučia keistus, pasikartojančius jutimus. Epilepsija – trečia pagal dažnumą neurologinė liga, Lietuvoje ja serga apie 28 tūkstančiai. Bet kuriuo savo gyvenimo periodu epilepsija suserga vienas iš 26 žmonių. Tai – ganėtinai didelis skaičius. Ir daugiau nei pusei jų nėra nustatoma aiški priežastis.

 
Kaip padėti priepuolio ištiktam žmogui?
Pirmiausiai reikėtų pačiam nusiraminti – įkvėpti ir iškvėpti, suvokti, kad žmogui tikrai neskauda. Toliau svarbu objektyviai fiksuoti laiką, kiek trunka priepuolis, ir prižiūrėti, kad žmogus nesusižalotų. Jei per dvi minutes traukuliai nesibaigia, kviesti greitąją medicinos pagalbą. Kurie patys sergantieji jaučia prasidedantį priepuolį, gali apie tai pasakyti, pasiruošti – pasitraukti į šalį, atsigulti, nusiimti akinius ir panašiai.

 
Komentaras
Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė:

- Suprantame, kad kai kurie pacientai yra įpratę gydytis konkretaus gamintojo vaistais. Vis dėlto svarbu žinoti, kad gydo vaisto veiklioji medžiaga, o ne pakuotė ar tabletės spalva. Pagrindinis Sveikatos apsaugos ministerijos prioritetas visuomet yra pacientas, dėl to yra dirbama ir stengiamasi. Nei viena veiklioji medžiaga iš Kompensuojamųjų vaistų kainyno nebuvo išbraukta, priešingai, į jį nuolatos įtraukiamos naujos veikliosios medžiagos, kad vis daugiau pacientų turėtų galimybę gauti jiems reikiamą gydymą. Jeigu vaistą gamina keletas gamintojų, į Kainyną įtraukiami tie, kurie laimi kainos konkursą ir pasiūlo mažiausią kainą. Praktika rodo, kad šį kainos konkursą gali laimėti tiek pasibaigusio patento, tiek generiniai vaistai ir atvejų yra įvairių. Be to, visi vaistai, tiek generiniai, tiek pasibaigusio patento yra gaminami jiems keliant aukščiausius kokybės standartus, tad visi į Lietuvą tiekiami vaistai yra vienodai kokybiški.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

    Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

    Nuo rugsėjo 21 dienos Radviliškio gyventojai gyvena kitu ritmu. Dėl didelio patvirtintų COVID-19 atvejų skaičiaus at&scaron...
    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...

    Sveika šeima


    Jei gali vaikščioti – gali ir šokti

    Kas sakė, kad baletas tik jaunoms nendrėms? Choreografė Neringa Kirklienė, vedanti šias šokių pamokas suaugusiems ir senjorams, įsitikinusi – šokti baletą niekada ne per vėlu. Elegancijos ir gracijos mokytis gali bet kokio amžiaus ir bet kokio kūno sudėjimo žmonės.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Vakcinų nuo COVID-19 lenktynės. Kas laimi?

    Šaltojo karo metais turėjome ginklavimosi varžybas, o šiemet – kuo tikriausias vakcinų lenktynes. Pagrindiniai žaidėjai tie patys – Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija. Tik šį kartą tikslas iš pirmo žvilgsnio atrodo kilnus – kuo greičiau sustabdyti koronaviruso plitimą.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica