- Iš sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio Nusipelniusios medikės vardo apdovanojimas – svarbus profesinis įvertinimas. Tačiau medikai dažnai linkę kuklintis...
 
- Padėkų esu gavusi ir anksčiau, tačiau šis apdovanojimas netikėtas ir vertingas. Atvirai pasakysiu: dar neatsigaunu nuo sveikinimų gausos. Kita vertus, kai susimąstai, ką esi nuveikęs, supranti, jog už gražias akis niekas neapdovanoja.
Atsimenu tądien sulaukiau skambučio iš Odontologų rūmų tarybos pirmininkės Vilmos Brukienės. Jei jau skambina pirmininkė, turi būti kas nors svarbaus! Sveikina! Mane! Tačiau įvertinimas ne tik asmeninis, bet visos bendruomenės. Visi atlikti darbai, kurie gerina paciento burnos sveikatą, yra atlikti bendruomenės – tai susiję su Odontologų rūmų veikla. O ji jau skaičiuoja dvidešimt metų. Lygiai prieš tiek buvau išrinkta į rūmų tarybą – tuo metu buvau viena jauniausių narių.
 
- Viena jūsų veiklų – 2016-aisiais kurta Nacionalinė burnos sveikatos programa. Kaip šiandien mes, pacientai, tai apčiuopiame?
 
- Informacijos apie ją nėra daug, bet atsakingai galiu pasakyti, kad programos dėka vaikų burnos sveikatos patikros tapo privalomos. Visose sveikatos priežiūros įstaigose buvo įdarbinti burnos higienistai, kurie vykdydami burnos ligų prevenciją ir švietėjiškąją veiklą, palengvino darbą gydytojams odontologams.
Programos dėka atsirado dėmesys burnos vėžio profilaktikai. Šiuo metu programa atnaujinama, plėtojamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas – rezultatus pamatysime jau artimiausiu metu.
 
- Aktyviai vykdote švietėjiškąją veiklą. Nedaug kam žinoma, jog rūpinotės Panevėžio vaikų globos namų gyventojų, taip pat nuteistųjų burnos sveikata. Visa tai darėte savo iniciatyva?
 
- Profilaktiką diegti pradėjau atėjusi į pirmąją darbovietę – akcinę bendrovę „Ekranas“. Tuo metu ten buvo viena geriausių odontologinių įrangų. Pamačiusi dantų apnašų ir akmenų skanerį, kas prieš trisdešimt metų buvo naujovė, aktyviai ėmiausi burnos higienos – pacientams dantis gydydavau tik nuvaliusi apnašas. Jiems buvo neįprasta, kad pirma atskaitydavau paskaitą, parinkdavau dantų šepetėlį, pastą, o tik tada – prie gydymo. Tokio darbo principo laikausi iki šiol. Esu tikra, kad galima užauginti kartą ir be dantų ėduonies. Puikus pavyzdys – sūnaus darželio, klasės draugai. Diegti profilaktiką jiems ėmiausi dar nuo darželio. Kiekvieną rugsėjo mėnesį vaikai pasiimdavo dantų šepetuką, pastos ir ant dantų muliažų mokindavosi, kaip taisyklingai valyti dantis, laikyti dantų šepetėlį. Vaikai noriai leisdavosi apžiūrėti dantukus su veidrodėliu. Jei rasdavau pakitimų, tėvams prašydavau rekomendaciją nuvesti pas dantų gydytoją. Taip visa vaikų laida užaugo beveik be ėduonies. Savo pavyzdžiu užkrėčiau kelis sūnaus klasės draugus, kurie vėliau pasirinko odontologijos studijas.
 
- Bendradarbiaujate ir su Panevėžio miesto visuomenės sveikatos biuru. Kokias programas siūlote gyventojams?
 
- Viena vykdytų programų – ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kita – sveikatos stiprinimo miesto moksleiviams. Programos skirtingos, nes bendrauti su paaugliais, kurie bręsta, turi savo nuomonę, pradeda įsimylėti, rasti būdą jiems sudominti – nemenka užduotis. Jie sako: „Ai, mes viską mokam, valomės.“ Paduodi tokiems „aktyvistams“ sučiulpti specialią tabletę, kuri parodo apnašas, nudažydama jas ryškia spalva, ir nusileidžia sparnai.
 
- Dosjė eilutėje – ir darbas kolegijoje...
 
- Per gausybę darbų neberandu tam laiko. Panevėžio kolegijoje dėsčiau infekcijų kontrolės praktikinius darbus. Ši sritis man imponuoja – visada siekiau, kad teikiamos paslaugos pacientams visų pirma būtų saugios.
Prieš dvidešimt metų buvau įtraukta į kuriamos medicinos higienos normos darbo grupę. Sugebėjau gauti svarbios informacijos iš Amerikos odontologų asociacijos, kad kiekvienas indikatorius rodo skirtingus parametrus ir jų negalima vienu metu dėti į autoklavą. Tuo metu vienas indikatorius kainavo apie šimtą litų. Mes gi juos kiekvieną rytą tuščiai „sudegindavome“. Vieno posėdžio metu ministerijoje supažindinau, kaip turi būti apibrėžiamas tokių indikatorių naudojimas. Nors buvo norinčių pasipriešinti, mano diegiama naujovė pasiteisino.
 
- Jūsų įstaigai, kuri yra vienintelė odontologijos poliklinika šalyje, ne kartą teko įrodinėti valdžiai, kad galite dirbti savarankiškai. Sunku buvo atsilaikyti sveikatos įstaigų reformų lauke?
 
- Teko pakovoti, kad galėtume dirbti kaip atskiras struktūrinis vienetas. Buvo įvairių ketinimų mus prijungti prie kitos gydymo įstaigos. Džiaugiamės, kad likome savarankiški.
 
- Sveikatos apsaugos ministerija turi lūkestį diegti mobiliąją odontologiją. Gal jums būtų logiška patikėti tai kuruoti?

- Šiame projekte dar ne viskas išgryninta. Man, kaip įstaigos vadovei, dar daug klausimų, kaip judėtume iki paciento? Su kokia įranga? Iš kokių lėšų? Koks gydytojams numatytas darbo užmokestis, kurie vyksta pas sunkios būklės pacientus? Ar numatomas ligų sąrašas, kuris apibrėš, kam konkrečiai bus reikalingas toks gydymas namuose? Juk yra tokių pacientų, kurių nei transportuoti galima, nei didelių manipuliacijų namuose padarysi. Skausmą numalšinti, apnašas nuvalyti, namiškius apmokyti, kaip prižiūrėti sunkios būklės ligonio burną ir dantis, tikrai galėtume.

---

 
Dosjė
1994 – Kauno medicinos akademija, bendrosios praktikos gydytoja odontologė.
1994-09 – 2000-02 – AB ,,Ekranas“ gydytoja odontologė.
1996-03 – 2000-01 – Panevėžio sporto mokyklos ,,Olimpas“ gydytoja odontologė.
2013-07 iki 2018-01 LR SAM Panevėžio krašto odontologijos srities vyriausioji specialistė.
2016-09 – 2021-02 – Panevėžio kolegijos lektorė.
1996-07 – 2019-02 - UAB ,,BPG centras“ gydytoja odontologė.
2008-11 – 2009-02 ir 2009-07 – 2019-05 – VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos direktoriaus pavaduotoja odontologijai, gydytoja odontologė.
2019-05 – iki dabar ir nuo 2009-02 – 2009-07 – VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos direktoriaus pavaduotoja odontologijai, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas, gydytoja odontologė.
2020-02- iki dabar – LR SAM gyd. odontologė, ekspertė.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!