Faktas
2 tipo cukrinis diabetas lėtinė kardio-metabolinė progresuojanti liga. Lietuvoje diabetu serga apie 120 tūkst. žmonių. Tiesa, dar tiek pat apie ligą kol kas nieko nežino. Apie 90 proc. pacientų serga 2 tipo cukriniu diabetu, kuriam būdinga hiperglikemija, insulino rezistentiškumas, reliatyvus insulino deficitas.

---

 
Tinkama gydymo taktika
Tyrimai rodo, jog cukrinis diabetas širdies ir kraujagyslių ligų riziką didina 2-3 kartus. Lietuvoje pagal mirtingumo rodiklius daugiau nei 50 proc. žmonių miršta ne nuo ko kito, o nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Sutapimas? O gal vis dėlto vienas pavyzdžių, kad kai gydymas skiriamas pagal prieš dešimtmetį galiojusias rekomendacijas, šiandien jis nebėra toks veiksmingas?
Gydytojų teigimu, širdies ir kraujagyslių ligos - pagrindinė mirties priežastis sergant diabetu, todėl tinkamos gydymo taktikos parinkimas gali padėti pakeisti gydymo išeitis ir kartu sutaupyti lėšų diabeto gydymui.

Gydymo išlaidos

Europos šalių diabeto gydymo išlaidų analizė parodė, kad tiesioginės išlaidos medikamentams sudaro tik 7 proc. visų išlaidų, kita jų dalis – 93 proc. - tenka diabeto komplikacijoms gydyti. Naujausių antidiabetinių medikamentų klinikinių tyrimų rezultatai rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligų rizika sumažėja iki 26 proc. Komplikacijų prevencija – efektyviausias būdas mažinti išlaidas diabeto gydymui.

Ilgą laiką gydant diabetą dominavo cukraus kiekio kraujyje mažinimo strategija: mažesnis cukraus kiekis kraujyje – mažiau komplikacijų. Tačiau paskutiniųjų metų tyrimai parodė, kad tam tikrais medikamentais mažinant cukraus kiekį kraujyje, didėja sergamumas miokardo infarktu bei mirtingumo rizika. Todėl Amerikos ir Europos vaistų agentūros rekomenduoja atlikti naujų antidiabetinių medikamentų kardiovaskulinio saugumo klinikinius tyrimus, idant būtų įrodyta, jog naujieji vaistai nedidina širdies ir kraujagyslių ligų rizikos.
 
Keičiasi ligos supratimas
Medikų teigimu, šiuo metu vyksta tikras diabeto gydymo perversmas. Keičiasi tiek supratimas apie ligą, tiek vaistų skyrimo kriterijai ir eiliškumas, gydymo tikslai. Dabar ligai kontroliuoti naudojami 10 skirtingų grupių vaistai. Didžioji dalis naujų medikamentų buvo sukurti per paskutinius du dešimtmečius. Deja, Lietuvos pacientams nelabai yra ko džiūgauti. Mat šalyje galiojantis diabeto gydymo aprašas, patvirtintas prieš 7 metus, šiandien neatitinka naujausių ADA ir EASD rekomendacijų, todėl pacientai jiems tinkamiausio gydymo negauna laiku.

Pavyzdžiui, šiandien Lietuvoje užregistruoti 3 GLP-1 receptorių agonistų klasės vaistai. Du iš jų turi įrodymus, kad gali papildomai apsaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų. Lietuvos endokrinologų draugijos prezidentė profesorė Birutė Žilaitienė išreiškė susirūpinimą, kad abu Lietuvoje kompensuojamus ir ADA/EASD rekomenduojamus GLP-1 receptorių agonistų grupės preparatus galima skirti tik tęstiniam gydymui. Ką tai reiškia? Šių vaistų skyrimo ribojimas prieštarauja 2 tipo diabeto gydymo tikslui mažinti ne tik cukraus kiekį kraujyje, bet ir mirštamumą nuo širdies bei kraujagyslių ligų, mažinti lėtinės inkstų ligos riziką, prieštarauja ADA/EASD naujausioms rekomendacijoms ir klinikiniais tyrimais pagrįstos medicinos praktikai.
 
Kardiologo požiūris
Pasak profesorės kardiologės J.Plisienės, kardiologai jau daug metų skirdami kardiologinius vaistus atsižvelgia į klinikinių tyrimų rezultatus, prioritetą teikdami tiems vaistams, kurie turi geriausius įrodymus mirtingumo mažinimui, simptomų gerinimui. Kardiologės teigimu, nemažai jos konsultuojamų  pacientų serga ir diabetu, todėl bendradarbiavimas tarp kardiologo ir endokrinologo būtinas, nes dažniausiai diabetu sergantys pacientai miršta būtent nuo kardiovaskulinių ligų. Profesorė akcentuoja, kad rekomenduojant vaistus sergantiems diabetu ir širdies ligomis būtina atsižvelgti į medikamentų klinikinių tyrimų įrodymus, reikia keisti mąstymą parenkant gydymą – svarbiausia gerinti paciento prognozę, tai yra mažinti mirtingumą, stabdyti kardiovaskulinių ligų progresavimą, apsaugoti nuo miokardo infarkto, o ne tik mažinti cukraus kiekį kraujyje.
 

„Dažniausiai diabetu sergantys pacientai miršta būtent nuo kardiovaskulinių ligų. Reikia keisti mąstymą parenkant gydymą nuo cukrinio diabeto – svarbiausia gerinti paciento prognozę“, - sako prof. Jurgita Plisienė.

 
Tarptautiniai ekspertai įvardino vaistų grupes 
Pagal Amerikos ir Europos diabeto ekspertų sutarimą pagrindinis kriterijus parenkant gydymą – reikia atsižvelgti, pacientas serga ar ne aterosklerotine širdies ir kraujagyslių liga, širdies nepakankamumu ar lėtine inkstų liga. Sergantiemsiems šiomis ligomis jau antrame gydymo etape (kada gydymas vienu medikamentu tampa neefektyvus) skiriami medikamentai, kurių kardiovaskulinio saugumo klinikiniai tyrimai įrodė, kad juos vartojant mažėja rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
 
Paskelbtame dokumente tokius įrodymus turi 5 medikamentai, priklausantys dviem skirtingoms vaistų grupėms: natrio-gliukozės kotransporterio-2 (SGLT2) inhibitoriai ir į gliukagoną panašaus peptido-1 (GLP-1) receptorių agonistai. Šis sutarimas išskirtinis ir tuo, kad ekspertai ne tik reitingavo vaistų grupes, bet ir, remdamiesi klinikiniais tyrimais, įvardijo, kurie grupės atstovai yra pranašesni už kitus. Renkantis GLP-1 receptorių agonistų grupės vaistą, ADA/ EASD rekomenduoja pirmiausia rinktis vaistus, kurie turi tvirtus įrodymus iš LEADER, SUSTAIN 6 ir EXSCEL klinikinių tyrimų.

Nefrologo požiūris

„Tinkamas antidiabetinio gydymo parinkimas padeda išvengti ar atitolinti pakaitinės inkstų terapijos pradžią“, - sako prof. Marius Miglinas.

 
Gydytojo nefrologo prof. Mariaus Miglino nuomone, gydant diabetą ypač svarbu kiek galima anksčiau skirti medikamentus, kurie stabdo lėtinės inkstų ligos progresavimą. Pasak gydytojo, tarp dializuojamų pacientų labai daug sergančiųjų diabetu, tad tinkamas vaisto nuo diabeto parinkimas padeda išvengti ar atitolinti pakaitinės inkstų terapijos pradžią. Progresuojant diabetinei nefropatijai ir mažėjant inkstų funkcijai, keičiasi daugelio medikamentų farmakokinetika bei farmakodinamika, todėl reikia keisti medikamentų dozes arba nutraukti kai kurių vaistų skyrimą. Tik kai kurių GLP-1 receptorių agonistų dozių koreguoti nereikia iki terminalinio inkstų funkcijos sutrikimo, nes šie medikamentai nėra metabolizuojami inkstuose. Pasak profesoriaus, tai - labai svarbu parenkant medikamentus.

---

 
Ar yra sprendimas? 
Sprendimas yra – dviratis jau išrastas. 2018 m. Amerikos ir Europos diabetologijos ekspertai paskelbė bendrą sutarimą, kaip gydyti 2 tipo cukrinį diabetą.
Prof. B.Žilaitienė sako turinti vilties, kad rengiamas naujasis Diabeto gydymo algoritmas Lietuvoje atitiks ADA ir EASD gydymo rekomendacijas ir mūsų pacientams bus prieinamas įrodymais pagrįstas gydymas.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!