Išdavė kosulys
Prieš porą metų Giedrius pirmą kartą gyvenime išgirdo apie jam naują ligą - sarkoidozę. „Žiemą susirgau, kaip ir dauguma. Bet gana greitai pasveikau, o sausas kosulys liko. Jis tęsėsi mėnesį, gal net kiek ilgiau, tad nutariau kreiptis į gydytojus ir ieškoti priežasties. Šeimos gydytoja nusprendė padaryti rentgenogramą ir pamatė pakitimus plaučiuose. Pradžioje įtarė tuberkuliozę, nes, pasak gydytojos, plaučių vaizdas yra panašus, todėl reikalingi išsamesni tyrimai. Po jų diagnozė atmesta“, - prisimena Giedrius.
 
Atlikta kompiuterinė tomografija patvirtino sarkoidozę. „Atrodė keista, mat be kosulio, nejutau jokių kitų simptomų. Tačiau pradėjau kapstytis atmintyje, sekti savijautą ir supratau, kad man tikrai darosi sunku kvėpuoti. Iš prigimties esu greitakalbis, o kurį laiką iki diagnozuojant sarkoidozę jau jutau, kad kalbėdamas pritrūkstu oro, greičiau reikia atsikvėpti“, - sako vyriškis. Kitų ligą lydinčių simptomų jis tikina nejutęs dar gerą pusmetį.
 
Gydo sarkoidozę – pažeidžia kitus organus
Pasak jonaviškio, po kurio laiko jis pastebėjo, jog ėmė kristi svoris, po darbo dienos greičiau aplankydavo nuovargio jausmas ir norėjosi tik miegoti. „Esu gana stambaus kūno sudėjimo, bet kai nukrito dešimt kilogramų, sunerimau. Nesilaikau dietos, nesu labai aktyvus ir sportuojantis. Gydytojai sako, jog svoris galėjo pradėti kristi dėl organizme vykstančių uždegiminių procesų“, - pasakoja vyras.
 
Paskirtus imunosupresinius vaistus Giedriui teko vartoti metus ir atrodė, jog situacija taisosi. Tačiau vos nutraukus gydymą ir atlikus tyrimus paaiškėjo, jog plaučiuose atsiradę granuliomų (uždegiminiai mazginiai dariniai), pažeista širdis, prasidėję uždegiminiai procesai kaklo, kirkšnių limfmazgiuose. Tuomet vyrui buvo koreguojamas gydymas, paskirti kiti vaistai, tačiau jų šalutiniai poveikiai gyvenimo nelengvina. Giedrius sako, jog labiausiai trukdo tai, kad gydant sarkoidozę, dėl šalutinių vaistų poveikių tenka kovoti su naujai atsiradusiais bėrimais, padidėjusiu kraujo spaudimu, kūne pradėjo kauptis skysčiai, atsirado nagų grybelis. „Jaučiu, kad norint išgydyti vieną ligą, organizmas silpsta ir turiu papildomai kovoti su kitomis ligomis, kurių iki tol niekada gyvenime neturėjau. Taip pat gydytoja liepė itin saugotis, kad neužsikrėsčiau koronavirusu, nes esant pažeistiems plaučiams gali būti didesnės komplikacijos ir sunkesnė ligos eiga“, - pasakoja Giedrius. Vyriškis tikisi, kad ligą galiausiai pavyks suvaldyti ir nereikės nuolat būti priklausomam nuo gliukokortikoidų vartojimo.

---

 
Interviu su specialistu
LSMU ligoninės Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos, Plaučių kraujagyslių ir difuzinių ligų sektoriaus vadovė, gydytoja pulmonologė doc. Kristina Biekšienė:
 
- Sarkoidozę dažniausiai gydo pulmonologai, tačiau ši liga gali pažeisti ne tik plaučius... 
- Tai neaiškios etiologijos granuliominė liga, galinti pažeisti bet kurį organą, tačiau dažniausiai pažeidžianti plaučius ir krūtinės ląstos limfmazgius. Sergant sarkoidoze susidariusios granuliomos dažniausiai išnyksta, tačiau jų vietoje gali susidaryti jungiamasis audinys, atsiranda fibrozė. Ligos simptomus sukelia granuliomų gaminamos biologiškai aktyvios medžiagos, o pačios granuliomos - atitinkamo organo pažeidimą.
 
- Liga gali būti ir besimptomė. Kaip ją laiku diagnozuoti?
- Gali būti be simptomų arba pasireikšti bendrais simptomais: kosuliu, dusuliu, krūtinės skausmu, švokštimu, silpnumu, svorio kritimu, blogu apetitu, nuovargiu, karščiavimu.
Tiesą sakant, nemaža dalis pacientų pas pulmonologus dėl įtariamos sarkoidozės patenka, kuomet tikrinant sveikatą atlikus krūtinės ląstos rentgenogramą randami padidėję krūtinės ląstos limfmazgiai. Ligos ištyrimą sunkina tai, kad nesant specifinių simptomų pirmiausia tenka atmesti kitas diagnozes: tuberkuliozę, limfomą ir panašiai. Sarkoidozė diagnozuojama paimant biopsiją dažniausiai iš plaučių ar padidėjusių krūtinės ląstos limfmazgių ar kitų pažeistų organų.
 
- Gydymas komplikuotas, tačiau reikalingas ne visiems, tiesa?
Nemažai daliai pacientų (apie pusei) nereikia jokio, o ypač ilgalaikio gydymo ir liga praeina savaime, visiškai pasveikstama. Tačiau likusiai daliai, kai simptomai ryškūs, sutrikusi kvėpavimo funkcija, esant kelių organų sarkoidozei, kaip Giedriaus atveju, reikalingas ilgalaikis gydymas. Vieniems jis taikomas metus, o kitiems vaistus tenka vartoti ilgą laiką. Beje, net jeigu šia liga persergama gana lengva forma, nejuntant simptomų ir be kitų organų pažeidimų, ji gali atsinaujinti. Dėl to šie pacientai kartą per metus turi apsilankyti pas gydytoją pulmonologą, atliekama plaučių rentgenograma, kvėpavimo funkcijos tyrimai.
Ilgalaikiam sarkoidozės gydymui skiriami imunosupresiniai vaistai, gliukokortikoidai. Jie sukelia nemažai šalutinių poveikių, tad itin svarbu tinkamai parinkti vaisto dozes pacientams ir su laiku jas koreguoti taip, kad ligai suvaldyti užtektų kuo mažesnės efektyvios dozės.
Nustačius plaučių ar krūtinės limfmazgių sarkoidozę būtina tirti, ar nėra pažeisti kiti organai: širdis, akys, kepenys, centrinė nervų sistema. Esant kelių organų pažeidimui reikalingas ilgalaikis gydymas sisteminiais gliukokortioidais, idant būtų išvengta šių organų funkcijos sutrikimo. Labai retai pacientai patenka jau esant negrįžtamiems pakitimams plaučiuose, išsivysčius plaučių fibrozei, esant kvėpavimo funkcijos nepakankamumui. Tuomet reikalinga nuolatinė deguonies terapija, labai pažengusiais atvejais sprendžiama plaučių transplantacijos galimybė.
 
- Sergantieji sarkoidoze pandemijos metu priskiriami rizikos grupei?
- Pacientai, sergantys sarkoidoze ir gydomi imunosupresiniais vaistais, turi padidėjusį imlumą infekcijai, taigi ir COVID-19 infekcijai. Sergantiesiems šia liga užsikrėtimas koronavirusu yra itin pavojingas, nes COVID-19 infekcijai komplikavusis stipriai pažeidžiami plaučiai, paaštrinamos jau turimos lėtinės gretutinės ligos. Todėl šie pacientai priklauso rizikos grupei ir turi ypač saugotis, laikytis visų gerai žinomų apsaugos reikalavimų.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!