Persekiojo polistireno kvapas
Šiandien vienas Jono inkstas beveik nefunkcionuoja, tačiau vyriškis jaučiasi gerai ir nenustoja geruoju minėti Vilniaus medikų už operatyvią laiku suteiktą pagalbą.
 
Pirmuosius ligos ženklus amatininku dirbantis vyras pajuto prieš ketverius metus. Pradėjo kamuoti silpnumas, apetito stoka, prasta savijauta. „Dabar net sunku įvardinti kaip jaučiausi, bet aiškiai supratau – kažkas su manimi ne taip. Keisčiausia, kad namuose ėmiau užuosti silpną, polistireną primenantį kvapą“, – prisimena Jonas.
Nuskubėjęs pas medikus Jonas sužinojo, kad jam sutrikusi inkstų veikla. Tai rodė kraujo tyrimai, buvo padidėję uždegiminiai rodikliai.
 
Išgelbėjo gydytojo akylumas
Echoskopinės apžiūros metu medikas pranešė pritrenkiamą žinią: esą Jono pilve yra 20 centimetrų dydžio cista. Jis pasakė, esą šlapimo pūslė tuščia. Kadangi kraujo ir šlapimo tyrimai rodė sutrikusią inkstų funkciją, Jonas nusiųstas pas nefrologą.
 
„Pasitaręs su darbdaviu ir pažįstamais nusprendžiau regioninėje ligoninėje laimės daugiau nebandyti. Užsiregistravau į Medicininės diagnostikos ir gydymo centrą Vilniuje. Ten patekau pas amžiną atilsį gydytoją Narimantą Balčiūną, urologijos ir echoskopinių tyrimų profesionalą. Vos pradėjęs tirti jis nusistebėjo: „Pala pala! Kas ten parašyta išvadose?“ Dar kartą užmetęs akį į ankstesnio gydytojo diagnozę jis paaiškino: mano pilve visai ne cista. Tas didžiulis darinys, kuris jau rėmėsi į diafragmą, buvo mano šlapimo pūslė“, – prisiminė šokiruojančią žinią pašnekovas.
 
Vyrui ir šiandien akyse stovi vaizdas, kai supratęs, kas yra jo pacientui, N.Balčiūnas čiupo telefono ragelį ir skubiai kreipėsi pagalbos į urologą Edmundą Štarolį. Po valandos Jonas jau gulėjo ant procedūrinio stalo Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. Iš vyriškio šlapimo pūslės skubiai pašalinta apie 5 litrus susikaupusio šlapimo.
 
Išgirdo ir apie vėžį
Kadangi išvešėjusi prostata trukdė pasišalinti šlapimui, jis pamažu kaupėsi nuodydamas organizmą. Vienas inkstas jau nedirbo, laimei, kitas funkcionavo už abu.
Tačiau Jono išbandymai nesibaigė – laukė prostatos operacija, o po jos sekė dar viena netikėta diagnozė. Šįkart vyriškį išgąsdino vėžinės ligos grėsmė.
 
„Iki operacijos vaikščiojau su įvestu kateteriu ir maišeliu šlapimui nubėgti. Mėnesį nieko tokio. Jeigu reikėtų visą gyvenimą, tada jau būtų nelabai įdomu“, – kad liga buvo pagaliau nustatyta, džiaugėsi Jonas.
Po mėnesio E.Štarolis lazeriu atliko išvešėjusios prostatos operaciją. „Neliko randų, nejaučiau skausmo nei per operaciją, nei po jos“, – sakė Jonas.
 
Tačiau laboratorijoje ištyrus prostatos audinių mėginius buvo rasta vėžinių ląstelių. Nuvykęs į Nacionalinį vėžio centrą vyriškis atliko tyrimus, kad sužinotų, ar serga šia liga. Buvo atliktas PSA (prostatos specifinio antigeno) tyrimas, kurio atsakymas buvo 0,16. Magnetinis rezonansas taip pat nerodė jokių nerimą keliančių ženklų.
 
„Visą gyvenimą jausiu dėkingumą amžiną atilsį gydytojui Balčiūnui ir gydytojui Štaroliui už jų kompetenciją, norą padėti ir nepriekaištingai atliktą operaciją“, – sakė Jonas, kuris šiandien užsiima mėgstama veikla, sodininkauja, augina anūkus, o ligos baigtį vadina laimingu loterijos bilietu.

---

 
Pokyčiai, paliečiantys visus vyrus
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės urologas Edmundas Štarolis teigia, kad Jono atvejis susijęs su tolimomis prostatos hiperplazijos komplikacijomis.
 
„Dėl su amžiumi vykstančių hormoninių pokyčių sumažėjusi testosterono gamyba organizme kompensuojama kita testosterono frakcija – dihidrotestosteronu. Dihidrotestosteronas sukelia prostatos struktūros pakitimus: liaukinį audinį keičia jungiamasis, padidėjusi prostata užspaudžia pradinę šlapimtakio dalį, prasideda šlapinimosi obstrukcija. Šlapimo srovė tampa silpna. Jei tai vyksta po truputį, žmogus gali ir nepajusti“, – įspėjo E.Štarolis.
 
Anot gydytojo, šlapimo pūslėje liekančio šlapimo kiekis pamažu dramatiškai didėja ir formuojasi lėtinis šlapimo susilaikymas. Dėl to pradeda kentėti inkstai. „Atsiranda inkstų nepakankamumo reiškiniai, organizmas apnuodijamas metabolikais. Intoksikuotas asmuo gali tapti neadekvatus, netgi euforiškas, priminti apgirtusį. Susikaupę penki litrai šlapimo iš tiesų yra daug, problemų sukelia ir kur kas mažesni jo kiekiai“, – sakė E.Štarolis.
 
Pirmoji pagalba – drenuoti šlapimo pūslę ir inkstus. „Kartais jų funkcijos atkuriama, o kartais pakitimai negrįžtami“, – pastebi E.Štarolis.
Ar verta vartoti vaistus dėl prostatos hiperplazijos? Gydytojas teigė, kad vaistai turi šalutinių poveikių, todėl pacientas dėl jų vartojimo turi pasitarti su gydytoju.
Operacijoms taikomos absoliučios ir reliatyvios indikacijos. „Jei yra kraujavimas, šlapimo pūslės akmenligė, divertikulai, tuomet operacija būtina. Reliatyvios indikacijos priklauso nuo kiekvieno paciento. Vienas keliasi šlapintis triskart per naktį ir užtrunka penkias minutes, tačiau nejaučia diskomforto, o kitam gyvenimo kokybę stipriai blogina ir du kėlimaisi per naktį“, – atkreipė dėmesį gydytojas.
 
Pasak jo, kad maži prostatos vėžio židinukai neturėtų bauginti: „Kuo vyresnis žmogus, tuo dažniau jie randami. Tačiau ne visada šie židinukai yra kliniškai reikšmingi. Jei jie nedidelio progresavimo potencialo, tai žmogus gyvens laimingai ir mirs su vėžiu, bet ne nuo vėžio.“
Ar galima kaip nors sulėtinti ar užkirsti kelią prostatos hiperplazijai? Moksliniai tyrimai parodė, jog prostatos išvešėjimą stabdo nuolatinis fizinis aktyvumas, palaikoma normali kūno masė, teigė E Štarolis.
 
Kada kreiptis į specialistą?
1. Susilpnėjusi šlapimo srovė, ilgesnė šlapinimosi trukmė, poreikio stangintis ir nepilno išsišlapinimo jausmas.
2. Naktinis šlapinimasis (nesukeltas medikamentų vartojimo ar kitų ligų).
3. Kraujas šlapime (šis požymis yra labai svarbus).
4. Skausmas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!