Profesorius Dalius Jatužis: „Daugelis tiesiog „pramiega“ insultą“

Aigustė Tavoraitė
2016-10-27
„Daug žmonių nežino reikšmingiausių insulto simptomų, pagrindinių ligą sukeliančių priežasčių. Dar labiau stebina tai, jog net ir žinodami vieną ar kitą rizikos veiksnį, nieko nesiima“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro gydytojas prof. Dalius Jatužis (48 m.).
Profesorius Dalius Jatužis: „Daugelis tiesiog „pramiega“ insultą“
„Žmonės dažnai klaidingai mano, kad stiprus skausmas yra būtinas insulto požymis. Tačiau jis atsiranda tik plyšus smegenų kraujagyslei ir kraujui išsiliejus į smegenis, tai yra ištikus hemoraginiam insultui. Daugelis kitų insulto atvejų yra neskausmingi“, - sako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro gydytojas prof. Dalius Jatužis.

Su kokia nuotaika šiandien pasitinkate Pasaulinę insulto dieną? Vis sėkmingiau suvaldote šią sunkią ir neretai lyg iš pasalų žmogų pakertančią ligą?
Per pastaruosius trejus metus pasiekėme tikrai daug Lietuvoje organizuodami ūminio insulto gydymo sistemą. Įsteigti insulto gydymo centrai, vadinamasis insulto klasteris, nemažai pasiekta tvarkant ligonių srautus, logistiką. Žymiai daugiau atliekame moderniųjų ūminio insulto gydymo procedūrų – intraveninę trombolizę, mechaninę trombektomiją.
 
Anksčiau tokios procedūros būdavo atliekamos tik išskirtiniais atvejais, o dabar tai – insulto centrų kasdienybė. Laiku suteikta specializuota medicinos pagalba, net jau įvykus insultui, padidina tikimybę, kad pacientas beveik pasveiks, liks tik minimalūs simptomai.
 
Deja, sergamumo insultu dažnis iš esmės nėra pasikeitęs. Norint jį sumažinti pirmiausia reikėtų kalbėti apie profilaktiką. Kiekvienam žmogui gyvybiškai svarbu žinoti, kokie ženklai jau rodo gręsiantį ar jau prasidėjusį insultą. Šioje srityje kai kurios grandys dar šlubuoja. Daugelis pacientų insultą tiesiog „pramiega“. Minėtieji modernūs insulto gydymo metodai yra taikytini tik per pirmąsias 4,5–6 valandas. Taigi per šį laiką žmogus turi ne tik įtarti, suprasti, kad juntami požymiai jau gali būti insulto pradžia, bet ir atvykti į gydymo įstaigą.

 
Žmonės vis dar sunkiai atpažįsta insulto pranašus ar tiesiog numoja ranka į pavojų?
Deja, nesergančių vidutinio amžiaus žmonių apklausa Vilniuje parodė, kad tik mažoji jų dalis žino apie reikšmingiausius insulto simptomus. Daugelis apklaustųjų įvardijo tik nespecifinius požymius: galvos svaigulį, nuovargį, alpimą. Mažai žmonių paminėjo ligas, kurios gali baigtis insultu – sutrikusį širdies ritmą, dislipidemiją ir kitas. Dar labiau stebina tai, jog net ir žinodami vienokį ar kitokį rizikos veiksnį, žmonės nieko nesiima.
 
Pro akis pacientai dažnai praleidžia ir mikroinsulto požymius. Kuo rizikuojama?
Insulto pradžios simptomai – staigus veido, rankos arba kojos nusilpimas, nutirpimas, ypač vienoje pusėje, kalbos arba jos supratimo, regos, eisenos arba koordinacijos sutrikimas – gali tęstis vos keliolika minučių ir praeiti. Ir vėliau žmogui atrodo, kad jis yra sveikas. Tačiau jei tai įvyko dėl trumpalaikio galvos smegenų kraujotakos sutrikimo, rizika patirti insultą per artimiausius tris mėnesius stipriai padidėja – net iki 20 procentų tokių pacientų patiria pakartotinį galvos smegenų kraujotakos sutrikimą.
 
Jis gali būti labai sunkus ir luošinantis. Todėl kreiptis pagalbos į medikus, net jei atrodo, kad jaučiatės gerai, būtina. Be to, žmonės dažnai klaidingai mano, kad stiprus skausmas yra būtinas insulto požymis. Tačiau jis atsiranda tik plyšus smegenų kraujagyslei ir kraujui išsiliejus į smegenis, tai yra ištikus hemoraginiam insultui. Daugelis kitų insulto atvejų yra neskausmingi.
 
Tiesa, kad insultas užklumpa vis jaunesnius žmones?
Vis dažniau kalbama apie jauno amžiaus insultą, kai jis patiriamas iki penkiasdešimties metų amžiaus. Tokie žmonės aktyvesni, labiau žinomi visuomenei, todėl tokie įvykiai dažniau nušviečiami žiniasklaidos priemonėse.
 
Tačiau galbūt insultas šiek tiek ir jaunėja, nes vis anksčiau pasireiškia tradiciniai jo rizikos veiksniai – arterinė hipertenzija, aterosklerozė. Be to, įvertinkime dar vieną veiksnį – dabar geresnė diagnostika, dažniau nustatomos paveldimos kraujagyslių pažeidimo ir insultų priežastys, kraujo krešėjimo sistemos genetiniai defektai.
 

Kiek insulto grėsmę padidina piktnaudžiavimas skausmą bei uždegimą malšinančiais vaistais?
Tokie vaistai apskritai šiek tiek didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tačiau to nereikėtų dramatizuoti. Daug kas priklauso nuo vaistų vartojimo trukmės. Vienas dalykas, kai šiuos vaistus dėl lėtinio artrito tenka vartoti ilgą laiką. Kitas, kai dėl nugaros skausmo – tik savaitę.
 
Vargu ar tuomet insulto ar ūminės širdies ligos rizika ryškiai padidėtų. Tačiau įvertinti vaisto naudą ir galimą žalą yra šeimos gydytojo arba kito specialisto pareiga. Daug svarbiau, kad žmonės atkreiptų dėmesį į insulto rizikos mažinimo būdus: fizinį aktyvumą, antsvorio ir nutukimo gydymą, streso mažinimą, rūkymo atsisakymą.
 
Kokie šiandien iššūkiai išlieka neurologijoje?
Tokias ūmines ligas kaip insultą, epilepsijos priepuolius, išsėtinės sklerozės paūmėjimus, ūminės uždegiminės galvos smegenų ligą galime suvaldyti. Tačiau nepavyksta visiškai išgydyti daugelio lėtinių ligų, nors ir galime gana neblogai valdyti simptomus, sumažinti juos ir taip pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę.

 
Diagnostika šiandien neurologijoje aplenkia gydymo galimybes. Smegenys yra jautriausias žmogaus organas, suardytus ryšius tarp neuronų atkurti yra be galo sunku. Tai - iššūkis šioje srityje dirbantiems specialistas.
 
Pernai buvo padidintas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto neurologijos specialybės rezidentūros valstybės finansuojamų vietų skaičius. Pritrūkome šalyje neurologų?
Situacija išties dviprasmiška. Lietuvoje yra nemažai – beveik keturi šimtai – neurologų. Tačiau pasiskirstymas - netolygus: didesniuose miestuose jų kaip ir pakanka, tačiau regionuose jaučiamas stygius. Dėl to ir rezidentų skaičius buvo padidintas, yra tikslinės rezidentūros vietos, finansuojamos įstaigų, kurioms būtinai reikia tokio specialisto. Be to, neaplenkia bene didžiausias skaudulys – specialistų nutekėjimas į užsienį. Motyvuoti jaunus gabiausius žmones likti Lietuvoje šiandien išties yra nelengva.

 
Dosjė
1995 m. įgijo neurologo specialybę. Neurologijos ir klinikinės fiziologijos srityse stažavosi JAV, Švedijoje, Austrijoje. Mokslinio darbo sritis – galvos smegenų kraujotakos ligos; ultragarsiniai kraujotakos tyrimai.
Medicinos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos profesorius.
Lietuvos insulto asociacijos prezidentas, Šiaurės šalių insulto draugijos valdybos pirmininkas.
Vadovauja Neurologinių funkcinių tyrimų kabinetui, atlieka ultragarsinius galvos ir kaklo kraujagyslių tyrimus.



Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Nuo kitų metų ES startuos svarbus sveikatos politikos pokytis – jungtinis sveikatos technologijų vertinimas (STV). Ar tai bu...
    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...

    razinka


    Sveika šeima


    Išmanusis muilas – švarioms linksmybėms

    Kad ir kiek žalos pridarė pandemija, tikėjome, kad šio to ir išmokė: rankų higienos taisykles mintinai galėjo išpyškinti ir suaugęs, ir pradinukas. Pasibaigus pandemijai, geriems įpročiams iškilo grėsmė būti užmirštiems. Laimei, higienos įgūdžių svarbos nepamiršta Lietuvos sveikatos mo...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Dirbtinį intelektą pasitelks vaistams gaminti

    Nuo „Chat GPT“ iki virtualių asistentų – dirbtinis intelektas (DI) tampa itin svarbiu šiuolaikinio žmogaus gyvenimo atributu. Didesnę reikšmę jis įgauna ir medicinoje. Panaudojimo spektras itin platus: DI bus galima pasitelkti tiek atliekant tyrimus ar chirurgines procedūras, tiek ir gaminant vaistus.&...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Henrikas Vaitiekūnas Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Ar gudresnis valgo skaniau?
    Henrikas Vaitiekūnas Ar gudresnis valgo skaniau?
    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija

    Naujas numeris