Iš pradžių įtarė vėžį
Aistei PKS buvo diagnozuotas maždaug prieš 15 metų. „Mano mėnesinės niekada nebuvo reguliarios, – prisimena ji, – ciklo, galima sakyti, nebuvo niekada. Kai sukako dvidešimt, dėl nereguliarių mėnesinių pradėjau aiškintis, kas yra. Poliklinikoje darė tyrimus, įtarė smegenų auglį. Bet nieko ypatingo nerado ir tik patraukė pečiais.“
 
Įtardama, kad visko priežastys slypi hormonuose, Aistė kreipėsi į endokrinologę, kuri preliminarią diagnozę pasakė vos tik pacientę nužvelgusi: „Pasirodo, yra standartiniai išoriniai padidėjusio testosterono požymiai, nors mano jie nebuvo itin ryškūs: tai ir auganti barzda su ūsais, ir antsvoris, ir padidėjęs kūno plaukuotumas... Su magnetinio rezonanso kiaušidžių tyrimo rezultatais grįžau pas specialistę. O, kaip gerai, sako endokrinologė, tau – policistinės kiaušidės. Kodėl gerai, klausiu. Na, antroji galima diagnozė buvo kiaušidžių vėžys, sako ji. Tada jau ir aš apsidžiaugiau.“


 
Ciklą veikė stresas
„Kadangi vaikų nesiruošiau turėti, – pasakoja Aistė, – pagrindinis ligos trūkumas, negalėjimas pastoti, man visiškai netrukdo“. Kita vertus, jos tyrimai parodė, kad ne viskas taip jau blogai: panorėjusi, ji pastoti ir išnešioti vaiką galėtų, ypač jei palūkėtų šiek tiek – anot specialistų, vėlyvajam nėštumui PKS nelabai tetrukdo.
 
„Kitas dalykas, nuo kurio kenčiau ir aš, ir aplinkiniai, – prisipažįsta moteris, – tragiški, nekontroliuojami priešmenstruaciniai sindromai. Jie būdingi, kai turi policistines kiaušides. Neišvengiau ir aš. Nuo hormonų persitvarkymo būdavau be galo agresyvi, o jau kaip traukdavo ant saldėsių, tai negaliu apsakyti.“
 
Paprastai PKS pacientėms ciklą reguliuoti padeda kontraceptikai, tačiau mūsų pašnekovė nusprendė jų nevartoti. „Jaunystėje buvau tų kontraceptikų privartojusi, mano organizmas į juos reaguoja prastai, – pasakoja ji, – todėl tiesiog pradėjau save stebėti ir atradau, kad jei gyvenime turiu mažai streso, ciklas normalizuojasi. O tik pastresuoju – iškart mėnesinių galiu nelaukti.“ Todėl dabar ji dėkinga savo išrinktajam, su kuriuo sukūrė antrąją santuoką: komfortiška ir rami namų atmosfera išganingai veikia jos savijautą.
 
Keitė mitybą
Kadangi tarp PKS pasekmių dažnai minimas diabetas, Aistei, siekusiai išvengti hiperinsulinemijos, teko peržiūrėti ir mitybą. Jai pagelbėjo dieta, ribojanti greitųjų angliavandenių vartojimą. „Iš pradžių tiesiog atsisakiau tų klasikinių greitųjų angliavandenių: konditerijos gaminių, medaus, parduotuvinių sulčių, saldžių pyragų, kvietinės duonos ir makaronų, – vardija ji, – juos pamažu pakeičiau mažą glikeminį indeksą turinčiais produktais. Ir pamačiau, kad man geriau!“
 
Greitųjų angliavandenių atsisakymas nors ir ne iškart, bet su laiku teigiamai paveikė ir menstruacijų ciklą: priešmenstruaciniai sindromai tapo mažiau skausmingi, o ir pačios menstruacijos tapo ne tokios gausios. Vėliau Aistė dar išbandė ir keto dietą. „Angliavandenių sumažinau iki paties minimalaus minimumo, – giriasi ji, – ir opa! Pasijutau kur kas geriau! Net svorį pradėjau mesti, nors valgiau ir daug, ir sočiai. Grįžau prie savo senų gerų 60 kilogramų. Bet ne, negalėčiau visiems rekomenduoti tokio eksperimento – tai be galo individualu ir tai, kas pritiko man, gali netikti kitam.“

---

 
Interviu su specialistu
VU Santaros klinikų gydytoja akušerė ginekologė Brigita Vaigauskaitė:

‑ Kas gi tas paslaptingasis PKS?
‑ Policistinių kiaušidžių sindromas – tai hormoninis sutrikimas, diagnozuojamas įvairaus reprodukcinio amžiaus moterims. Jis gali pasireikšti įvairiais klinikiniais simptomais, susijusiais su mėnesinių ciklų sutrikimu, nevaisingumu, odos problemomis ir daugeliu kitų.
Dažniausiai šią diagnozę pacientės išgirsta, ieškodamos atsakymų į klausimus: kodėl mano mėnesinių ciklas nereguliarus? Kodėl mane vargina riebi oda ir didelis plaukuotumas? Kodėl negaliu pastoti? Kodėl turiu antsvorio, kurį sunku koreguoti?
Reiktų suprasti, kad PKS yra individuali diagnozė, kiekvienai moteriai ji gali pasireikšti nuo vieno iki visų simptomų.
Taip pat noriu akcentuoti, kad šis sindromas susijęs su gliukozės apykaitos sutrikimais kūne, todėl negydomas gali lemti kitų ligų išsivystymą: cukrinį diabetą, širdies ir kraujagyslių sistemos ligas (insultą, padidėjusį arterinį kraujospūdį, cholesterolio kiekio padidėjimą).
 
‑ Ar tiesa, kad PKS – ne visai apie cistas ir kiaušides, o labiau apie hormonų disbalansą moters organizme? Kokios gali būti tokio disbalanso priežastys?
‑ Tikra tiesa, kad PKS pasireiškia hormonų disbalansu. Šiuo sindromu sergančių moterų organizme pagaminama per daug androgenų – vyriškų lytinių hormonų (natūraliai jo moterų kūne yra žymiai mažiau). Manoma, kad šis perteklius yra vienas pagrindinių sindromo atsiradimo priežasčių. Nors PKS kilmė nėra aiški, manoma, kad jo išsivystymui įtakos turi daugelis veiksnių: genetinis polinkis, gyvenimo būdo įpročiai (mažas fizinis aktyvumas, nesubalansuota mityba), nutukimas. Pastebėta, kad PKS dažniau pasireiškia moterims, kurių šeimoje jau yra buvę šio sindromo atvejų, deja, konkretaus geno, jį lemiančio, dar nerasta.
 
‑ Yra mitybos specialistų, teigiančių, kad su PKS galima susidoroti pakeitus mitybą: sumažinus angliavandenių kiekį pagal žemo glikeminio indekso dietą. Ką apie tai manote? Ar esate savo praktikoje susidūrusi su tokiais atvejais?
‑ Išties daug pasaulinių rekomendacijų dažnai pabrėžia, kad svarbiausia gydant PKS yra fizinis aktyvumas ir sveika mityba – derinant šiuos metodus yra pasiekiama gliukozės apykaitos kontrolė, mažinama sindromo sukeliamų ligų išsivystymo tikimybė, mėnesinių ciklas gali tapti reguliarus. Iš tiesų bendradarbiavimas su mitybos specialistais, mano nuomone, yra ypač svarbus. Dažnai pacientėms sunku pačioms koreguoti nutukimą, todėl specialisto pagalba kartais būtina. Tačiau turiu atvejų, kad net ir normalaus kūno masės indekso pacientėms (kurioms buvo nustatytas PKS) koreguojant tik mitybą, pavyko pasiekti puikių rezultatų – pagerėjo odos būklė, susireguliavo mėnesinių ciklas.
 
‑ Daugeliui moterų mūsų dienomis diagnozuojama PKS. Ko norėtumėte joms palinkėti?
‑ Mano žinutė moterims, sergančioms policistinių kiaušidžių sindromu, manau, būtų tokia: išgirdus šią diagnozę galima ją priimti kaip paskatą keisti gyvenimo būdą, kas atneša tik geresnę ir sveikesnę savijautą, bei nebijoti ieškoti pagalbos iškilus sunkumams.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!