Gydėsi namuose
„Dar pačioje kovo pradžioje peršalau skersvėjyje ir dar tą patį vakarą jaučiau, kad griebs liga. Ypač krūtinę ir gerklę. Antrąją dieną sukilo temperatūra iki trisdešimt devynių laipsnių. Atrodė tipiškas peršalimas, tad nusprendžiau pagalbon pasitelkti garstyčių trauklapius ir tikėjausi pagerėjimo“, – pasakoja Ingrida.
Tačiau vėlesnėmis dienomis temperatūra laikėsi, prasidėjo sloga. Moteris nusprendė imtis atsargos priemonių ir pasitikrinti dėl COVID-19 mobiliajame punkte. Anksčiau nei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai apie teigiamą COVID-19 atsakymą pacientę skambučiu informavo jos šeimos gydytoja Daiva Puškoriūtė.    
 
„Jau pirmuoju skambučiu gydytoja išklausinėjo visų simptomų, žinojo, kad sergu retai, esu gana stipri, priminė apie saviizoliacijos laikymosi svarbą. Gydytoja išsamiai papasakojo, kaip turėčiau stebėti sveikatos būklę, simptomus, kada ir kokius vaistus vartoti dėl aukšto karščiavimo, vartoti daug skysčių ir ilsėtis gydantis namuose“, – pamena moteris.
Temperatūra, net ir vartojant vaistus, nekrito žemiau trisdešimt aštuonių laipsnių karščio, tačiau po savaitės nustojo kilusi. Vis dėlto ir toliau buvo sunku rasti jėgų dirbti nuotoliniu būdu, pasireiškė sausas kosulys vos pamėginus įkvėpti daugiau oro: „Kaskart įkvėpusi giliau pradėdavau sausai kosėti ir tas vargino, teko išmokti ir priprasti kvėpuoti trumpais įkvėpimais. Rodėsi, jog gerklė ir krūtinė tiesiog dega iš vidaus.“ Nors pora savaičių moteriai buvo gana sunkios, hospitalizacijos neprireikė.
Pacientė įtaria, kad lengvesnę ligos baigtį lėmė jos vartotas meškinis česnakas ir atidus gydytojos nurodymų paisymas.
 
Įtarė pokovidinį sindromą
Pasibaigus saviizoliacijos laikui ir nebejuntant jokių kitų simptomų, išskyrus kosulį, pacientei vėl paskambino šeimos gydytoja, norėdama išsiaiškinti Ingridos būklę persirgus COVID-19. „Kadangi jėgos ir aktyvumas, mano fizinė būsena tokia, kokia buvo iki užsikrečiant koronavirusu, negrįžo. Dar kurį laiką jutau silpnumą. Tad gydytoja patarė atlikti tam tikrus tyrimus, kurie leistų patvirtinti arba atmesti pokovidinio sindromo galimybę“, – pasakoja Ingrida.
 
Pacientei buvo atlikti išsamūs kraujo tyrimai, tarp jų ir krešumo rodikliai, tikrinti kepenų fermentai ir kita. Pamačius tam tikus pakitimus pacientei gydytoja nustatė pokovidinį sindromą dėl neženkliai, tačiau padidėjusio kraujo krešumo bei pakitusių kepenų fermentų ir ilgą laiką išlikusio silpnumo.
 
Ingridai paskirta dviejų savaičių reabilitacija su druskų kambariais bei kvėpavimo mankšta, kad sustiprėtų krūtinės raumenys, sugrįžtų galimybė įkvėpti giliai. „Ši reabilitacija pastatė mane ant kojų jau po kelių dienų procedūrų, tad esu dėkinga gydytojai, kad nepasižiūrėjo atmestinai ir užtikrino organizmo atsigavimą po persirgimo COVID-19. Norėčiau visus persirgusius koronavirusu paskatinti nenumoti ranka į laiką po ligos, išsitirti organizmą, apsidrausti ir žinoti, yra dar kokių pakenkimų ar ne, ir jeigu yra, laiku juos pašalinti“, – ragina pašnekovė. 

---

 
Specialisto komentaras
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės poliklinikos Vidaus ligų skyriaus vedėja šeimos gydytoja Daiva Puškoriūtė:

- Kas indikavo, kad pacientei persirgus gana lengva COVID-19 forma reikia platesnio organizmo ištyrimo?
- Pacientė sirgo gana lengva COVID-19 ligos forma, tad jai pakako gydytis namuose ir palaikyti ryšį su manimi. Tačiau po persirgimo, matydami, kad kosulys vis dar tęsiasi ir jį provokuoja gilesni įkvėpimai, taip pat pacientė skundėsi silpnumo jausmu, negrįžtančia iki tol buvusia energija, nusprendėme ištirti organizmą, mat turėjome įtarimų dėl galimo pokovidinio sindromo. Atlikome išsamius kraujo tyrimus, patikrinome krešumo rodiklius, taip pat buvo paskirta krūtinės ląstos rentgenograma bei kepenų fermentai. Atlikus krūtinės ląstos rentgenogramą pamatėme, jog yra besibaigianti pneumonija, sveikimo procesas. Greičiausiai tai ir sąlygojo gana aukštą pacientės temperatūrą pirmąją ligos savaitę.
 
- Ar vienas pokovidinio sindromo signalų gali būti paaštrėjusi lėtinė liga? Kokie būdingiausi pokovidinio sindromo simptomai?
- COVID-19 pavojinga tuo, kad gali pažeisti multifunkcines organizmo sistemas: virškinimo, šlapimo takų, kraujodaros, kvėpavimo ir panašiai. Šiuo atveju pacientei vienas pokovidinį sindromo požymių buvo padidėję kepenų fermentai ir šiek tiek pakitę kraujo krešumo rodikliai. Persirgusiems ar dabar sergantiems koronavirusu derėtų stebėti savijautą ligai ir saviizoliacijos laikui pasibaigus. Ypač jeigu juntamas ilgai išliekantis silpnumo jausmas, nuovargis, kosulys, jeigu paūmėja turimos lėtinės ligos arba, trumpai tariant, – silpnosios vietos. Tai gali būti ir apie save vis primenantis sąnarių, raumenų skausmas, dėmesio koncentracijos stoka, migrenos priepuoliai, aukštesnė nei įprasta temperatūra. Tokiais atvejais derėtų kreiptis į šeimos gydytoją dėl platesnio ištyrimo bei reabilitacijos galimybių, kad būtų kaip įmanoma greičiau grįžti į sau įprastą gyvenimo ritmą.
Ingridai reabilitacija buvo skirta dviem savaitėms: kineziterapija salėje, krūtinės ląstos masažas, gerinantis kvėpavimo raumenų darbą, haloterapija druskų kambaryje.
 
- Vis dar norima tikėti, kad ne tik skiepai, bet ir sveikas gyvenimo būdas gali apsaugoti nuo sunkios COVID-19 ligos formos...
- Pneumonijos neįsibėgėjimas ir lengva ligos forma gali būti sąlygota ganėtinai jauno šios pacientės amžiaus, sveiko ir aktyvaus gyvenimo būdo bei to, kad iki šiolei ji niekuomet neturėjo jokių lėtinių, gretutinių ligų. Nepaisant to, koronavirusinė infekcija yra pavojinga ir patikrinti organizmo rodiklius persirgus verta daugeliui, o skiepai neabejotinai tam ir sukurti, kad padėtų apsisaugoti tiek nuo mirties, tiek nuo sunkios ligos formos ir hospitalizacijos.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!