„Nepaisant amžiaus, esu vietoje nenusėdintis žmogus, negaliu nieko neveikti: tai sodyboje reikia kokius darbus aplink namą padaryti, ką nors sukasti. Be to, mėgstu grybauti ir žvejoti. Žinau, kad senatvėj jau didelių kalnų nenuversiu, bet dar norisi kiek įmanoma nesėdėti vietoje, o ką nors veikti, eiti“, - pasakoja Stasys. Jam jau prieš gerus metus buvo nustatytas širdies vožtuvo kalkėjimas, bet, kaip sako vyriškis, metus laiko jis dar visai neblogai gyveno ir per daug nesuko galvos. Manė, kad taip nutiko dėl seniau patirtų išgyvenimų.

„Praėjusį rudenį sugalvojau pagrybauti. Einu ir jaučiu, kad sunku, dūstu, skauda krūtinę. Dusti pradėjau ir ką nors kasdamas, tvarkydamas, lipdamas laiptais. Aišku, amžius daro savo, bet seniau taip sunku nebuvo. Nutariau kreiptis į gydytoją, kad patikrintų. Gydytoja po tyrimų pasakė, kad man jau reikia operacijos, be jos nieko nebus. Gavau siuntimą į Kauno klinikas, kur nustatė, kad dar ir aorta išsiplėtusi tiek, jog gali bet kada plyšti. Truks ir viskas - liktų man 30 sekundžių gyvenimo... Net nesiginčijau, iš karto sutikau operuotis“, - prisimena Stasys ir sako, kad nebijojo, kaip tik norėjo, jog operacija būtų atlikta kuo greičiau. Pasak gydytojų, jei plyštų aorta, išgyvenimo šansai nėra dideli.
 
Po operacijos nubudęs vyriškis spėjo ir pajuokauti: „Operacija, atrodo, praėjo gerai, tik nubudęs po jos dar perbraukiau rankomis per krūtinę patikrint, ar tikrai širdis liko vietoje.“ (Juokiasi.) O kitą dieną jis jau vaikščiojo ir džiaugėsi, kad gali gyventi ramiai. „Dar praėjo nedaug laiko po operacijos, bet jau savijauta geresnė. Tiesa, dabar dienas leidžiu Kulautuvos reabilitacinėje ligoninėje, bet jau ir čia gydytojai mato, kad sveikstu. Liko tik gyjančių pjūvių kirkšnyse skausmas, bet ir tai praeis. Labai jau laukiu, kada pasveiksiu ir vėl galėsiu žvejoti, o rudenį – grybauti“, - vietoje nenustygsta Stasys.

---

 
Specialisto interviu
Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas doc. Linas Velička.
 
- Pirmą kartą Lietuvoje atlikote minimaliai invazinę perkateterinę procedūrą: aortos vožtuvo implantavimą ir pilvinės aortos aneurizmos stentavimą. Kodėl buvo palankiau daryti vieną operaciją vietoje dviejų?
- Abi pacientui diagnozuotos ligos yra pavojingos. Joms gydyti reikalingi intervenciniai gydymo metodai: chirurginė operacija arba endovaskulinė perkateterinė operacija. Operacijoms pacientai atrenkami pagal anatominį tinkamumą pažeidimo vietoje ir žmogaus sveikatos rodiklius, kurie turi atitikti minimalius reikalavimus, kad pacientas „atlaikytų“ operaciją. Pacientams, kurių bendra sveikatos būklė gera, siūlomos atviros operacijos, nes yra šiek tiek ilgaamžiškesnės. Tačiau, kai žmogus serga keliomis ligomis, tuomet pasitelkiama endovaskulinė – minimaliai invazinė chirurgija. Tai sumažina operacinę riziką.
 
Tačiau net ir atliekant tokią operaciją yra sąlyga: jeigu žmogaus būklė - kritinė, jis negali būti operuojamas. O šiuo atveju susideda dvi būsenos. Jeigu darome aortos vožtuvo implantavimo operaciją, yra rizika, kad operacijos metu aortos aneurizma gali plyšti. Kita vertus, jei norėtume pirmiausia atlikti aortos aneurizmos stentavimą, vėl susiduriame su problema, mat, operacijos metu prasidėjus gausiam kraujavimui, pacientas itin padidėja staigios mirties rizika. O galiausiai abiem šioms operacijoms reikalingi, liaudiškai sakant, tie patys bėgiai, tik vagonus iškrauname skirtingose vietose. Tad darydami dvi procedūras vienos operacijos metu pacientui sutaupome dar vieną nejautrą, jam nereikia pradurti kelis kartus šlaunies arterijų, nes per tuos pačius dūrius įvedame endovaskulinius prietaisus. Žodžiu, laimime laiko, mažesnė operacinė trauma.
Kaip ir minėjote, Lietuvoje tokia dviguba operacija perkateteriniu būdu atlikta pirmą kartą. Užsienio šalių statistika irgi rodo, kad tokios dvigubos operacijos yra retos. Atlikdami ją užtrukome apie dvi su puse valandos. Manau, tai itin geras rezultatas ir didelis laimėjimas. Tiesa, tokiai operacijai reikalingi kelių specialybių gydytojai ir hibridinė operacinė.
 
- Kada pilvinės aortos išsiplėtimas pavojingas gyvybei?
- Aneurizma yra kraujagyslės išsiplėtimas lokaliai arba per visą aortą. Dažniausiai stebimi pilvinės aortos išsiplėtimai, bet kartais pasitaiko ir periferinėse kraujagyslėse: rankų, kojų, miego arterijoje.
Išsiplėtimu vadiname tuomet, kai aorta išsiplečia 50 procentų savo normalaus dydžio. Jeigu normaliai ji yra apie dviejų centimetrų, padidėjimą iki trijų su puse jau vadiname išsiplėtimu ir diagnozuojame aneurizmą. O operacijos prireikia, kai išsiplėtimas yra penki ir daugiau centimetrų. Bet yra atvejų, kai operuojamos ir mažesnės aneurizmos, tarkime, moterims, kurių aortos ir taip yra mažesnės. Taigi, sprendimas dėl operacijos kiekvieną kartą priimamas atsižvelgiant ir nagrinėjant individualų atvejį.
 
- Pilvinės aortos aneurizma – ką ja serga dažniau?
- Tai - vyriška liga: vyrai, dažniausiai rūkantys, vyresnio nei šešiasdešimties metų amžiaus, ja serga dažniau negu moterys. Jaunesni taip pat gali susirgti, bet retai. Man yra tekę operuoti gal tik vieną penkiasdešimtmetį.
Bėda ta, jog turint aortos aneurizmą, galima gyventi gana ilgą laiką nejuntant jokių simptomų. Kai aorta išsiplečia iki gyvybei pavojingo penkių centimetrų dydžio, ji gali bet kada plyšti ir išgyvenimo šansai yra menki, apie penkiasdešimt procentų žmonių ligoninės taip ir nepasiekia, o tų, kuriuos spėjama išoperuoti, išgyvenamumas siekia nuo keturiasdešimties iki penkiasdešimties procentų. Kai operuojamas laiku diagnozuotas pacientas, rizika, jog operacija baigsis mirtimi, yra vos trys penki procentai. Tad šiuo atveju labai svarbu ligą diagnozuoti laiku. Pacientams, sulaukusiems 55 ir daugiau metų, ypač rūkantiems vyrams, primygtinai rekomenduojama pasidaryti pilvo aortos echoskopiją. Ir jeigu būnant panašaus amžiaus žmogui pilvinė aneurizma nerandama, didelė tikimybė, jog ji nesusiformuos. Nes aneurizmos yra degeneracinės, formuojasi iš lėto, per ilgą laiką.