Ruošėsi finansiškai
Šiandien Viktorija džiaugiasi pasiektu tikslu, dėl kurio sėkmės nė nebuvo abejonių. Mama pasakoja, kad žinią, jog negalės natūraliu keliu susilaukti vaikelio sužinojo po kelerių metų bandymo pastoti.
„Kreipėmės į vaisingumo kliniką, kurioje abu išsityrę iškart sužinojome priežastį – vaisingumo bėdų turėjo vyras. Nors buvome girdėję apie pagalbines apvaisinimo galimybes, iškart tam nesiryžome. Reikėjo susidėlioti gyvenimą ir, ką čia slėpti, pasiruošti finansiškai“, - atvirauja mama. Viktorija įsitikinusi, kad vos vienetams pasiseka pastoti per pirmas dvi procedūras, kurias kompensuoja Valstybinė ligonių kasa. Be to, ir šioms reikia turėti paruoštą pluoštelį pinigų – už papildomų embrionų auginimą ir šaldymą tenka sumokėti patiems.
 
Užsibrėžė tikslą
Moteris pasakoja, kad iš viso kreipėsi į tris klinikas, o radusi gydytoją, su kuriuo sutapo energetinis laukas, sulaukė ir ilgai laukto rezultato.
„Pirmus keturis kartus nepavykus pastoti natūraliai norėjosi pakeisti gydytoją, ieškoti kitų kelių. Taigi išnaršiusi forumus internete radau gydytoją, kuris ne tik suteikė pasitikėjimo, bet ir parodė profesionalumą“, - sako Viktorija.
Ką tik mama tapusi moteris pripažįsta, kad einant į paskutiniąją procedūrą apėmė pesimizmas: buvo nusiteikusi, kad tai - tik dar vienas bandymas. Laimei, jis tapo lemtingas. Nors Viktorija tikina apvaisinimo procedūras atlaikiusi puikiai, skausmo patyrė nemažai.
„Vaistus teko leistis į pilvo raumenis, procedūra išties skausminga. O kur dar didžiuliai hormonų kiekiai, kuriuos pumpuoji ryte vakare. Be to, kiekviena pagalbinio apvaisinimo procedūra su narkoze, taigi vos per ketverius metus tiek jų atlaikyti reikia sveikatos. Viską kantriai tvėriau, nes buvau susikoncentravusi ir pozityviai nusiteikusi“, - prisimena Viktorija.
 
Antram - jau per vėlu
Nors kantrybės, noro ir finansų pakaktų, dar kartą nueiti tokio kelio antram vaikeliui susilaukti moteris teigia nebepasiryžtų. Mat jau ir amžius, ir sveikata nebeleistų.
„Gimdymo metu atliko cezario pjūvį, o po jo moteriai tenka dvejus metus atsigauti, tada jau skaičiuočiau 45-erius metus. O kur dar ilgas pastojimo kelias... Taigi jaunos moterys turi nusiteikti, kad svajonės tapti mama išsipildymas gali užtrukti. O jei neturi lėšų, viskas - gali pamojuot ranka motinystei“, - liūdną tiesą atskleidžia pagalbinio apvaisinimo kelią nuėjusi moteris.

---

 
Tarp kitko
Skiriami pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje etapai:
Kiaušidžių stimuliacija (skiriami į poodį leidžiami vaistai, kuriuos moteris leidžiasi kiekvieną dieną namuose).
Kiaušidžių punkcija (šios operacijos metu moteris miega, tai yra punkcija atliekama narkozėje) ir moters lytinių ląstelių (kiaušialąsčių) surinkimas.
Spermos paruošimas apvaisinimui.
Kiaušialąsčių apvaisinimas ir embrionų auginimas.
Embrionų perkėlimas į gimdą.

---

 
Interviu su specialistu 
VUL Santaros klinikų gydytoja akušerė-ginekologė Andrė Amšiejienė:

- Po kiek laiko bandant natūraliai pastoti pora yra laikoma nevaisinga?
- Pagal PSO, jei pora negali pastoti per vienerius metus, tačiau ištyrimas ir nevaisingumo gydymas gali būti pradedamas ir anksčiau, jei yra žinomos nevaisingumą galinčios sukelti priežastys, pavyzdžiui, kiaušidžių ar sėklidžių funkcijos sutrikimai, traumos, anksčiau taikytas chemoterapinis ar spindulinis gydymas.
 
- Kokios dažniausiai pasitaikančios nevaisingumo priežastys? 
- Ovuliacijos sutrikimai (20-30 proc.), vyro organizmo priežastys (15-25 proc.), kiaušintakių pažeidimai (15-30 proc.) ir neaiškios kilmės nevaisingumas (15-25 proc.)
- Ar daug moterų pastoja jau per pirmą antrą pagalbinio apvaisinimo procedūrą? Iš kelinto karto dažniausiai pavyksta pasiekti tikslą?
- Po pagalbinio apvaisinimo procedūros pastoja apie 50-60 procentų moterų, tačiau kiekvienos poros istorija skirtinga. Dažniausiai pavyksta pastoti po pirmosios, antrosios ar trečiosios procedūros, tačiau kartais kelias iki sėkmingo nėštumo būna gerokai ilgesnis.
 
- Pagalbinis atvaisinimas turbūt ne vienintelis nevaisingumo gydymas? Kokie būdai dar yra taikomi? 
- Pagalbinio apvaisinimo procedūra yra atliekama tik tada, kai kiti nevaisingumo gydymo metodai yra neefektyvūs. Su ovuliacijos sutrikimais susijęs nevaisingumas gali būti gydomas medikamentais, o kiaušintakių pakenkimai, gimdos miomos ar gimdos anatomijos pakitimai, endometriozė koreguojami operacijos metu.
- Koks galimas šalutinis poveikis atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūras?
- Pagalbinio apvaisinimo procedūra yra saugus gydymo metodas. Viena dažniausių komplikacijų yra kiaušidžių perstimuliavimo sindromas, kurio dažnis yra apie 0,3 procento.
 
- Pastojus pagalbinio apvaisinimo keliu padidėja persileidimo rizika? 
- Persileidimo rizika pastojus po pagalbinio apvaisinimo procedūros yra panaši kaip ir pastojus natūraliai. Deja, bet ne visi nėštumai baigiasi gimdymu. Persileidimo rizika didėja su moters amžiumi. 
- Kokiu intervalu galima kartoti pagalbinio apvaisinimo procedūrą?
- Rekomenduojama, kad tarp pagalbinio apvaisinimo procedūrų būtų bent trijų mėnesių pertrauka.
 
- Procedūra skausminga?
- Kiaušidžių punkcija yra skausminga procedūra, todėl ji atliekama taikant narkozę. Kasdienis vaistų leidimas kai kurioms moteris taip pat atrodo bauginamai, tačiau skiriami vaistai yra leidžiami naudojant nedideles, plonas adatas, todėl tai nėra itin skausminga.
- Ar moteriai reikia pasiruošti procedūroms iš anksto?
- Planuojant nėštumą, taip pat ir ruošiantis pagalbinio apvaisinimo procedūrai rekomenduojama vartoti folio rūgštį. Jei moteris serga lėtinėmis ligomis, ruošiantis procedūrai reikia pasikonsultuoti su tų sričių specialistais, nes gali reikėti pakeisti vartojamus vaistus.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!