„Praėjome ilgą kelią su kančia, ašaromis, tikėjimu ir džiaugsmais“, – sako plungiškė Veronika Valančienė, su vyru Vytautu susilaukusi neišnešiotų dvynukių.
„Po neišnešiotų dvynukių gimimo laukė daug išbandymų, kovų ir laimėjimų. Stebuklai vyko mūsų akyse“, – sako plungiškė Veronika Valančienė, dvynukių Viltės ir Ievos mama.
Priešlaikinis gimdymas
„Po neišnešiotų dvynukių gimimo laukė dar daug išbandymų, kovų ir laimėjimų. Stebuklai vyko mūsų akyse“, – pasakojimą pradeda dvynukių mama Veronika.
Prieš šešerius metus dvidešimt ketvirtą nėštumo savaitę Veronikai prasidėjo priešlaikinis gimdymas. Moteris pasakoja supratusi, kad jis prasidėjo, tačiau mintis apie blogąjį scenarijų, kūdikių praradimą, bandė stumti šalin.
Praėjus kelioms valandoms nuo pirmojo sąrėmio, be penkių minučių vienuoliktą valandą vakaro Veronikai gimė pirmoji mergaitė Viltė, tesvėrusi vos 500 gramų.
„Aš tik akies krašteliu pamačiau, kaip Viltę išveža iš gimdymo palatos, apsuptą didelio būrio medicinos personalo. Po dvidešimties minučių gimė Ieva, kuri irgi buvo skubiai perduota gydytojams neonatologams. Praėjus kelioms minutėms, apraizgyta vamzdeliais ir įvyniota į termoreguliacinį maišelį, ji buvo padėta man ant krūtinės, – pasakojo Veronika, prisimenanti vos girdimą dukrelės verksmą, kuris labiau buvo panašus į peliuko cypenimą.
Viltei nustatyta bronchopulmoninė displazija
Plungiškė pasakoja, kad Viltės būklė tuo metu buvo sunki Be kvėpavimo nepakankamumo, mergaitė gimė su visa „puokšte“ kitų ligų: lėtine naujagimių plaučių liga, naujagimio kvėpavimo sutrikimo sindromu, intrauterine hiposija, įgimta pneumonija, naujagimio gelta, anemija, fosforo apykaitos ir fosfostazių sutrikimai, atviras arterinis latakas, retinopatija ir tinklainės kraujagyslių pakitimai, įgimta citomegalo viruso sukelta infekcija bei kt.
„Dėl neišnešiotumo Viltės plaučiai buvo nebrandūs, todėl gydytojai atliko chirurginį atviro latako uždarymą, kuris turėjo sumažinti deguonies poreikį. Deja, įvyko komplikacija: subliuško kairysis plautukas, deguonies poreikis išaugo, prisidėjo plaučių uždegimas“, – sunkų dukrelės išgyvenimo kelią prisiminė V.Valančienė.
Veronika pasakoja, kad gydydami bronchopulmoninę displaziją gydytojai Viltei taikė visus įmanomus gydymo metodus: 52 paras buvo taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, CPAP terapija, oksigenoterapija per HF kaniules. Vėliau deguonį buvo bandoma
tiekti pro kaukę.
„Pasitarus su gydytojais, kaip galima slaugyti Viltę namuose, buvau nukreipta dėl stacionarinio deguonies aparato kompensavimo, tačiau manęs tai netenkino, nes tuomet Viltė nebūtų mobili. Vėliau radau įmonę „Deguonies sistemos“, kuri išnuomojo mobilų deguonies aparatą. Kartu su gydančia gydytoja atlikus aparato testavimą, buvome išrašytos namo“, – pasakoja plungiškė ir priduria, kad namuose deguonies poreikis Viltei išliko dar apie du mėnesius.
Pati studijavusi medicinos mokslus V.Valančienė sako negalėjusi atsistebėti Kauno klinikų Intensyviosios terapijos skyriaus personalo gydymo metodais, profesionalumu ir komandiniu darbu.
„Visada tikėjau Kauno klinikose dirbančiais gydytojais ir slaugančiu personalu. Visas savo žinias, praktikas jie taiko gydant mažuosius Lietuvos gyventojus. Iš tiesų, mūsų visų pastangos, tikėjimas, valia ir gydytojų profesionalumas padarė stebuklą!“ – įsitikinusi dvynukių Viltės ir Ievos mama Veronika.
Interviu su specialistu
VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vaikų ligų gydytoja Skaistė Pečiulienė:
- Kokiomis medicininėmis priemonėmis yra skatinamos neišnešioto naujagimio plaučių bei kvėpavimo funkcijos?
- Neišnešioto naujagimio plaučių brandinimas, esant galimybei, pradedamas dar iki gimimo. Jei priešlaikinis gimdymas neįvyksta greitai, gimdyvei yra skiriami kortikosteroidai. Jau gimus neišnešiotam naujagimiui, priklausomai nuo jo gestacijos amžiaus, dažniausiai reikalinga kvėpuojamoji terapija. Siekiant išvengti gydymo sukelto plaučių pažeidimo, stengiamasi skirti neinvazinę plaučių ventiliaciją pro specialias nosies kaniules. Jeigu neinvazinės terapijos nepakanka, taikoma kuo švelnesnė dirbtinė plaučių ventiliacija, siekiant išvengti pažeidimo slėgiu ir tūriu. Taip pat griežtai kontroliuojamas papildomai skiriamo deguonies kiekis, stebint naujagimio kraujo įsotinimą deguonimi. Dar vienas svarbus preparatas yra surfaktantas. Tai medžiaga, kuri natūraliai gaminama kiekvieno žmogaus plaučių alveolėse, neleidžianti joms subliūkšti kvėpuojant. Neišnešiotų naujagimių plaučiuose dėl nebrandumo surfaktanto nepakanka, todėl po gimimo skiriamas sintetinis surfaktantas, kuris pagerina kvėpavimo funkciją. Kitas svarbus aspektas yra pakankama mityba, užtikrinanti reikiamą baltymų ir kalorijų kiekį, todėl mamos pienu maitinamiems naujagimiams skiriamas specialus maisto papildas.
- Per kiek laiko susiformuoja neišnešioto naujagimio plaučiai ir kiek laiko trunka ambulatorinis gydymas, taikomas jau po stacionarinio? Kokių patarimų turėtumėte neišnešiotų naujagimių tėvams?
- Žmogaus plaučiai formuojasi iki 8-10 metų amžiaus, taip pat ir neišnešiotų naujagimių. Priklausomai nuo ligos sunkumo, augančiam vaikui reikalinga skirtinga pagalba. Retais atvejais naujagimiai į namus išrašomi taikant deguonies terapiją, kuomet skiriamas deguonis pro kaukę ar specialias nosies kaniules nuolat ar tik dalį dienos, pavyzdžiui, nakties miego metu. Svarbu paminėti, kad BPD sergantiems naujagimiams ir kūdikiams itin pavojingos kvėpavimo takų infekcijos, jie dažniausiai serga sunkiai, reikalingas gydymas stacionare. Todėl rekomenduojama savalaikė vakcinacija pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą, taip pat sezoninėmis vakcinomis rekomenduojama skiepytis šeimos nariams – taip sudaromas apsauginis „kokonas“. Nuo respiracinio sincitinio viruso (RSV) sukeltos infekcijos naujagimiai ir kūdikiai apsaugomi taikant imunizaciją sezono metu, lapkričio-kovo mėnesiais.
Įvairūs kvėpavimo funkcijos sutrikimai gali tęstis visą gyvenimą. Vaikystėje, paauglystėje ir net suaugus didesnė kvėpavimo takų obstrukcijos (švokštimo), bronchų astmos rizika, pacientai dažniau nei bendraamžiai blogai toleruoja fizinį krūvį, serga arterine hipertenzija, taip pat gali susirgti plautine hipertenzija, kuomet sutrinka kvėpavimo ir širdies funkcija. Kad besivystantys sutrikimai būtų pastebėti laiku svarbi daugiadisciplininė specialistų priežiūra, naujagimis ir augantis vaikas stebimas gydytojo neonatologo ir vaikų ligų gydytojo, pulmonologo, kardiologo.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: