Jo­kių simp­to­mų
 
Pir­muo­sius žen­klus, kad ber­niu­kas ne­ga­luo­ja, tė­vai pa­ste­bė­jo, kai Jo­nui bu­vo dve­ji. „Ant odos pa­ma­tė­me vie­ną keis­tą dė­me­lę. Iš pra­džių ne­su­reikš­mi­no­me: ka­dan­gi vai­kas bu­vo aler­giš­kas bal­ty­mui, pa­dau­gi­nus bal­ty­mi­nių pro­duk­tų, jį iš­ber­da­vo. Ta­čiau dė­mė il­gai ne­din­go. Tai mums su­kė­lė įta­ri­mų, kad ga­li bū­ti ir ki­tų pro­ble­mų“, – pa­sa­ko­ja ma­ma Val­da.
 
Nu­vy­kus į me­di­ci­nos įstai­gą, Jo­nui bu­vo at­lik­tas odos lo­po ty­ri­mas. Jis pa­ro­dė, jog ber­niu­kas yra aler­giš­kas ber­žams. „Me­di­kai tuo­met pa­sa­kė, kad ty­ri­mas ga­li ro­dy­ti „ne­są­mo­nes“. Ne­va, vai­kas per­ne­lyg ma­žas, tuoj vis­ką iš­augs“, – pri­si­me­na Val­da ir ti­ki­na tuo­met me­di­kais pa­ti­kė­ju­si: ber­niu­kas ne­slo­ga­vo, ne­čiau­dė­jo, ne­tu­rė­jo ir jo­kių ki­tų aler­gi­jos simp­to­mų.
 
Gal­vo­jo, kad už­si­kre­čia
 
Di­des­nės pro­ble­mos pra­si­dė­jo at­šven­tus ket­vir­tą Jo­no gim­ta­die­nį. „Tik jis nu­ei­na į dar­že­lį iš kar­to pra­si­de­da slo­ga. Nei ma­no, nei vy­ro gi­mi­nė­je nė­ra aler­giš­kų žmo­nių, to­dėl gal­vo­jo­me, kad vai­kas tie­siog už­si­kre­čia, „su­si­ren­ka“ dar­že­lio drau­gų vi­ru­sus“, – sa­ko Jo­no ma­ma.
 
Gy­dy­to­jai šei­mą taip pat ti­ki­no, kad sirg­ti slo­ga lan­kant dar­že­lį – nor­ma­lu ir įpras­ta, to­dėl Val­dos pra­šy­mus at­lik­ti pa­pil­do­mus aler­go­lo­gi­nius ty­ri­mus ig­no­ra­vo.
 
„Įdo­miau­sia tai, kad Jo­ną pa­li­kus na­muo­se po­rai die­nų, slo­ga iš­kart ding­da­vo. Pro­ble­mos ne­bū­da­vo ir tuo­met, kai vai­ką pa­si­im­da­vau iki pie­tų mie­go. Vė­liau pa­aiš­kė­jo, kad Jo­nas bu­vo aler­giš­kas dul­kių er­ku­tėms. Kai tik mie­go­da­vo dar­že­ly­je, tuoj pa­si­reikš­da­vo aler­gi­jos simp­to­mai. O mes dve­jus me­tus kal­tę ver­tė­me dar­že­ly­je siau­čian­tiems vi­ru­sams“, – šian­dien ap­gai­les­tau­ja Val­da.
 
Ten­ka sė­dė­ti na­mie
 
Simp­to­mams vis stip­rė­jant, ne­tru­kus šei­ma iš­si­aiš­ki­no, kad čiau­du­lį, akių aša­ro­ji­mą, rau­do­na­vi­mą, už­gu­lu­sią ir bė­gan­čią no­sį le­mia ir aler­gi­ja žie­da­dul­kėms. Jo­nui pra­dė­jus lan­ky­ti prieš­mo­kyk­li­nę kla­sę, mo­ky­to­jai ste­bė­da­vo­si: ko­dėl vai­kas į mo­kyk­lą nuo­lat at­ei­na ser­gan­tis? „Te­ko aiš­kin­tis, kad tai dėl aler­gi­jos. Da­bar pa­ti mo­ky­to­ja pa­ste­bi, kad su kla­se iš­ėjus į lau­ką, Jo­no akys pa­rau­do­nuo­ja, pra­de­da traiš­ka­no­ti. O pa­lik­ti jį vie­ną kla­sė­je – gai­la. Žo­džiu, si­tu­a­ci­ja su­dė­tin­ga“, – sa­ko ber­niu­ko ma­ma.
 
Mo­ters tei­gi­mu, vai­ko svei­ka­ta pra­de­da šlu­buo­ti jau sau­sio mė­ne­sį, kai ore ima sklan­dy­ti alks­nio žie­da­dul­kės. „Nau­do­ja­mės spe­cia­lia pro­gra­mė­le, kad ži­no­tu­me, ka­da ge­riau pa­si­sau­go­ti ir nei­ti į lau­ką. Bet taip gy­ven­ti ga­li­ma žie­mą, anks­ty­vą pa­va­sa­rį. Pas­kui žie­da­dul­kių ly­gis yra per­ne­lyg aukš­tas. Kiek ga­li iš­sė­dė­ti na­muo­se?“ – klau­sia Val­da.
 
Iš­vyks­ta iš Lie­tu­vos
 
Ber­niu­ką su­si­rū­pi­nę tė­vai ve­dė pas skir­tin­gus aler­go­lo­gus. „Pir­miau­siai Jo­nui pra­dė­jo tai­ky­ti imu­no­te­ra­pi­ją, iš­mė­gi­no­me įvai­riau­sius vais­tus, bet nie­kaip ne­pa­vy­ko su­val­dy­ti aler­gi­jos. Ga­liau­siai nu­si­pir­ko­me bi­lie­tus ir iš­skri­do­me į Is­pa­ni­ją. Ta­me kraš­te vi­sus simp­to­mus kaip ran­ka nu­ė­mė“, – pa­sa­ko­ja Val­da.
 
Anks­ty­vą pa­va­sa­rį ke­liems mė­ne­siams į už­sie­nį šei­ma iš­vyks­ta jau dve­jus me­tus. „Ten vai­kas sa­ko: „Ma­ma, aš vis­ką užuo­džiu, ga­liu leng­vai kvė­puo­ti!“ Ir su vai­kais žai­džia, jo­kios li­gos prie jo ne­kim­ba. Na, o rug­pjū­tį, kai jau dings­ta vi­sos žie­da­dul­kės, ga­li­me grįž­ti ir į Lie­tu­vą, tuo­met aler­gi­ją ga­li­me kon­tro­liuo­ti vais­tais.“

---

 
Interviu su specialistu:
 
Aler­go­lo­gė, kli­ni­ki­nė imu­no­lo­gė prof. med. dr. Vio­le­ta Kve­da­rie­nė:
 
- Sa­ko­ma, kas dėl aler­gi­jos žie­da­dul­kėms kas­met ken­čia vis dau­giau žmo­nių. Ar tai tie­sa?
 
- Taip, tai iš tik­rų­jų vie­na ži­no­miau­sių aler­gi­jų. Skai­čiuo­ja­ma, kad ji bū­din­ga penk­ta­da­liui vi­sų gy­ven­to­jų.
 
- Ką rei­kė­tų ži­no­ti, tu­rint aler­gi­ją žie­da­dul­kėms?
 
- Tiems, ku­rie yra jaut­rūs žie­da­dul­kėms, ver­tė­tų ži­no­ti, kad eg­zis­tuo­ja ir kryž­mi­nės re­ak­ci­jos tarp žie­da­dul­kių bei mais­to pro­duk­tų. To­kiu at­ve­ju ga­li pa­si­reikš­ti ne tik slo­ga, aša­ro­ji­mas ar čiau­du­lys. Su­val­gius pro­duk­tą, ku­rio da­le­lė pa­na­ši į žie­da­dul­kės da­le­lę, ga­li kil­ti stip­ri, net ir ana­fi­lak­si­nė aler­gi­nė re­ak­ci­ja. Žmo­gus ima dus­ti, jį be­ria, skau­da pil­vą, la­bai re­tais at­ve­jais jį ga­li iš­tik­ti mir­tis.
 
- Ar ši aler­gi­ja iš­gy­do­ma ar tik kon­tro­liuo­ja­ma?
 
- Pir­miau­sia kiek­vie­ną aler­gi­ją rei­kia iš­si­aiš­kin­ti tiks­liais pa­tvir­tin­tais te­stais. Jei­gu mes ži­no­me, ko­kiai kon­kre­čiai žie­da­dul­kės da­le­lei žmo­gus aler­giš­kas, – o tą moks­las šian­dien lei­džia, – tai eg­zis­tuo­ja efek­ty­vus gy­dy­mas pa­čiais žie­da­dul­kių aler­ge­nais. Tai yra spe­ci­fi­nė imu­no­te­ra­pi­ja. Ji efek­ty­vi 80-90 pro­cen­tų. To­kio gy­dy­mo tiks­las – per­for­muo­ti ser­gan­čio­jo imu­ni­nę sis­te­mą, kad or­ga­niz­mas ge­bė­tų pa­si­ga­min­ti pa­kan­ka­mą kie­kį T-lim­fo­ci­tų, slo­pi­nan­čių aler­gi­nę re­ak­ci­ją.

Tiems, ku­rie yra jaut­rūs žie­da­dul­kėms, ver­tė­tų ži­no­ti, kad eg­zis­tuo­ja ir kryž­mi­nės re­ak­ci­jos tarp žie­da­dul­kių bei mais­to pro­duk­tų. Su­val­gius pro­duk­tą, ku­rio da­le­lė pa­na­ši į žie­da­dul­kės da­le­lę, ga­li kil­ti stip­ri, net ir ana­fi­lak­si­nė aler­gi­nė re­ak­ci­ja.

Leng­vos šien­li­gės at­ve­ju ski­ria­mos prie­ša­ler­gi­nės tab­le­tės. Šiais lai­kais ski­ria­mos ne­mig­dan­čios tab­le­tės, ku­rių do­zę ga­li­ma di­din­ti ir ke­tu­ris kar­tus. Kai ka­da var­to­ja­mi gy­do­mie­ji vais­tai į no­sį. Juos, prie­šin­gai nei ki­tus no­sies glei­vi­nę su­trau­kian­čius vais­tus, ga­li­ma nau­do­ti il­gą lai­ko­tar­pį.
Jei­gu simp­to­mai ypač stip­rūs, rei­kia dar ir juos slo­pi­nan­čių la­šiu­kų į akis.
 
- Kaip ži­no­ti, ko­kius ty­ri­mus at­lik­ti, kad pa­cien­tai ne­iš­mes­tų pi­ni­gų į ba­lą?
 
- Pir­miau­siai rei­ka­lin­ga gy­dy­to­jo spe­cia­lis­to kon­sul­ta­ci­ja. An­tra – odos aler­gi­niai mė­gi­niai, ku­rie nu­sta­to fak­tą: ar tai aler­gi­ja žie­da­dul­kėms, ar dul­kių er­kėms, ar ka­tėms ir pan. Tre­čia – ALEX ty­ri­mas – mo­le­ku­li­nė kom­po­nen­ti­nė diag­nos­ti­ka, pa­tvir­tin­ta moks­lu. Ty­ri­mo me­tu nu­sta­to­mas įsi­jaut­ri­ni­mas be­veik trims šim­tams spe­ci­fi­nių aler­ge­nų. Ta­čiau be gy­dy­to­jo kon­sul­ta­ci­jos ne­re­ko­men­duo­ju at­lik­ti šio ty­ri­mo, nes tarp tų kom­po­nen­tų eg­zis­tuo­ja ir kryž­mi­nės re­ak­ci­jos.
 
- Ar pro­gra­mė­lės, skir­tos aler­gi­nės slo­gos ste­bė­ji­mui, – veiks­min­gos?
 
- Lie­tu­vo­je yra dvi to­kios pro­gra­mė­lės. La­biau­siai moks­li­niais įro­dy­mais pa­tvir­tin­ta pro­gra­mė­lė „Mask-air“. Ji yra iš­vers­ta į 30 pa­sau­lio kal­bų ir jau tu­ri per 60 moks­lo pa­tvir­tin­tų pub­li­ka­ci­jų. Va­di­na­si, ja ti­kė­ti ga­li­ma.
Įsi­jun­gę pro­gra­mė­lę, ga­li­me ži­no­ti žie­da­dul­kių kon­cen­tra­ci­ją, tar­šos si­tu­a­ci­ją duo­tuo­ju mo­men­tu – ten, kur tas žmo­gus yra. Taip pat ga­li­ma ži­no­ti, ar žie­da­dul­kių su­kel­ta aler­gi­nė slo­ga kon­tro­liuo­ja­ma ar ne. Tuo pat me­tu pro­gra­mė­lės in­for­ma­ci­ja yra ir do­ku­men­tas gy­dy­to­jui. Čia jis ga­li ste­bė­ti, ka­da simp­to­mai bu­vo stip­riau­si.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!