Ne­ap­si­ken­tė li­gų: te­ko bėg­ti į Is­pa­ni­ją

Rasa Kasperavičiūtė - Martusevičienė
2024-07-18
Va­sa­ra vai­kams – sma­giau­sias šėl­smo me­tas. Ta­čiau sep­ty­ne­rių Jo­nui šis me­tų lai­kas ke­lia di­džiau­sią pa­vo­jų svei­ka­tai. Ber­niu­kui ne­se­niai nu­sta­ty­ta stip­ri aler­gi­ja žie­da­dul­kėms, o aša­ro­jan­čios akys, už­gu­lu­si ir bė­gan­ti no­sis, čiau­du­lys bei au­sų už­de­gi­mai – nuo­la­ti­niai jo pa­ly­do­vai. Kad ne­tap­tų na­mų įkai­tais, šei­mos na­riai kas­met va­sa­ro­ti skren­da į Is­pa­ni­ją.
Ne­ap­si­ken­tė li­gų: te­ko bėg­ti į Is­pa­ni­ją
Skaičiuojama, kad net du iš trijų vaikų turi alergiją. Ankstyvoje vaikystėje dažniausiai nustatoma maisto alergija, o maždaug penkerių dešimties metų vaikams atsiranda alerginės slogos simptomai, kurie, beje, pusei vaikučių gali komplikuotis į bronchų astmą

Jo­kių simp­to­mų
 
Pir­muo­sius žen­klus, kad ber­niu­kas ne­ga­luo­ja, tė­vai pa­ste­bė­jo, kai Jo­nui bu­vo dve­ji. „Ant odos pa­ma­tė­me vie­ną keis­tą dė­me­lę. Iš pra­džių ne­su­reikš­mi­no­me: ka­dan­gi vai­kas bu­vo aler­giš­kas bal­ty­mui, pa­dau­gi­nus bal­ty­mi­nių pro­duk­tų, jį iš­ber­da­vo. Ta­čiau dė­mė il­gai ne­din­go. Tai mums su­kė­lė įta­ri­mų, kad ga­li bū­ti ir ki­tų pro­ble­mų“, – pa­sa­ko­ja ma­ma Val­da.
 
Nu­vy­kus į me­di­ci­nos įstai­gą, Jo­nui bu­vo at­lik­tas odos lo­po ty­ri­mas. Jis pa­ro­dė, jog ber­niu­kas yra aler­giš­kas ber­žams. „Me­di­kai tuo­met pa­sa­kė, kad ty­ri­mas ga­li ro­dy­ti „ne­są­mo­nes“. Ne­va, vai­kas per­ne­lyg ma­žas, tuoj vis­ką iš­augs“, – pri­si­me­na Val­da ir ti­ki­na tuo­met me­di­kais pa­ti­kė­ju­si: ber­niu­kas ne­slo­ga­vo, ne­čiau­dė­jo, ne­tu­rė­jo ir jo­kių ki­tų aler­gi­jos simp­to­mų.
 
Gal­vo­jo, kad už­si­kre­čia
 
Di­des­nės pro­ble­mos pra­si­dė­jo at­šven­tus ket­vir­tą Jo­no gim­ta­die­nį. „Tik jis nu­ei­na į dar­že­lį iš kar­to pra­si­de­da slo­ga. Nei ma­no, nei vy­ro gi­mi­nė­je nė­ra aler­giš­kų žmo­nių, to­dėl gal­vo­jo­me, kad vai­kas tie­siog už­si­kre­čia, „su­si­ren­ka“ dar­že­lio drau­gų vi­ru­sus“, – sa­ko Jo­no ma­ma.

 
Gy­dy­to­jai šei­mą taip pat ti­ki­no, kad sirg­ti slo­ga lan­kant dar­že­lį – nor­ma­lu ir įpras­ta, to­dėl Val­dos pra­šy­mus at­lik­ti pa­pil­do­mus aler­go­lo­gi­nius ty­ri­mus ig­no­ra­vo.
 
„Įdo­miau­sia tai, kad Jo­ną pa­li­kus na­muo­se po­rai die­nų, slo­ga iš­kart ding­da­vo. Pro­ble­mos ne­bū­da­vo ir tuo­met, kai vai­ką pa­si­im­da­vau iki pie­tų mie­go. Vė­liau pa­aiš­kė­jo, kad Jo­nas bu­vo aler­giš­kas dul­kių er­ku­tėms. Kai tik mie­go­da­vo dar­že­ly­je, tuoj pa­si­reikš­da­vo aler­gi­jos simp­to­mai. O mes dve­jus me­tus kal­tę ver­tė­me dar­že­ly­je siau­čian­tiems vi­ru­sams“, – šian­dien ap­gai­les­tau­ja Val­da.
 
Ten­ka sė­dė­ti na­mie
 
Simp­to­mams vis stip­rė­jant, ne­tru­kus šei­ma iš­si­aiš­ki­no, kad čiau­du­lį, akių aša­ro­ji­mą, rau­do­na­vi­mą, už­gu­lu­sią ir bė­gan­čią no­sį le­mia ir aler­gi­ja žie­da­dul­kėms. Jo­nui pra­dė­jus lan­ky­ti prieš­mo­kyk­li­nę kla­sę, mo­ky­to­jai ste­bė­da­vo­si: ko­dėl vai­kas į mo­kyk­lą nuo­lat at­ei­na ser­gan­tis? „Te­ko aiš­kin­tis, kad tai dėl aler­gi­jos. Da­bar pa­ti mo­ky­to­ja pa­ste­bi, kad su kla­se iš­ėjus į lau­ką, Jo­no akys pa­rau­do­nuo­ja, pra­de­da traiš­ka­no­ti. O pa­lik­ti jį vie­ną kla­sė­je – gai­la. Žo­džiu, si­tu­a­ci­ja su­dė­tin­ga“, – sa­ko ber­niu­ko ma­ma.
 
Mo­ters tei­gi­mu, vai­ko svei­ka­ta pra­de­da šlu­buo­ti jau sau­sio mė­ne­sį, kai ore ima sklan­dy­ti alks­nio žie­da­dul­kės. „Nau­do­ja­mės spe­cia­lia pro­gra­mė­le, kad ži­no­tu­me, ka­da ge­riau pa­si­sau­go­ti ir nei­ti į lau­ką. Bet taip gy­ven­ti ga­li­ma žie­mą, anks­ty­vą pa­va­sa­rį. Pas­kui žie­da­dul­kių ly­gis yra per­ne­lyg aukš­tas. Kiek ga­li iš­sė­dė­ti na­muo­se?“ – klau­sia Val­da.
 
Iš­vyks­ta iš Lie­tu­vos
 
Ber­niu­ką su­si­rū­pi­nę tė­vai ve­dė pas skir­tin­gus aler­go­lo­gus. „Pir­miau­siai Jo­nui pra­dė­jo tai­ky­ti imu­no­te­ra­pi­ją, iš­mė­gi­no­me įvai­riau­sius vais­tus, bet nie­kaip ne­pa­vy­ko su­val­dy­ti aler­gi­jos. Ga­liau­siai nu­si­pir­ko­me bi­lie­tus ir iš­skri­do­me į Is­pa­ni­ją. Ta­me kraš­te vi­sus simp­to­mus kaip ran­ka nu­ė­mė“, – pa­sa­ko­ja Val­da.
 
Anks­ty­vą pa­va­sa­rį ke­liems mė­ne­siams į už­sie­nį šei­ma iš­vyks­ta jau dve­jus me­tus. „Ten vai­kas sa­ko: „Ma­ma, aš vis­ką užuo­džiu, ga­liu leng­vai kvė­puo­ti!“ Ir su vai­kais žai­džia, jo­kios li­gos prie jo ne­kim­ba. Na, o rug­pjū­tį, kai jau dings­ta vi­sos žie­da­dul­kės, ga­li­me grįž­ti ir į Lie­tu­vą, tuo­met aler­gi­ją ga­li­me kon­tro­liuo­ti vais­tais.“

 
Interviu su specialistu:
 
Aler­go­lo­gė, kli­ni­ki­nė imu­no­lo­gė prof. med. dr. Vio­le­ta Kve­da­rie­nė:

 
- Sa­ko­ma, kas dėl aler­gi­jos žie­da­dul­kėms kas­met ken­čia vis dau­giau žmo­nių. Ar tai tie­sa?
 
- Taip, tai iš tik­rų­jų vie­na ži­no­miau­sių aler­gi­jų. Skai­čiuo­ja­ma, kad ji bū­din­ga penk­ta­da­liui vi­sų gy­ven­to­jų.
 
- Ką rei­kė­tų ži­no­ti, tu­rint aler­gi­ją žie­da­dul­kėms?
 
- Tiems, ku­rie yra jaut­rūs žie­da­dul­kėms, ver­tė­tų ži­no­ti, kad eg­zis­tuo­ja ir kryž­mi­nės re­ak­ci­jos tarp žie­da­dul­kių bei mais­to pro­duk­tų. To­kiu at­ve­ju ga­li pa­si­reikš­ti ne tik slo­ga, aša­ro­ji­mas ar čiau­du­lys. Su­val­gius pro­duk­tą, ku­rio da­le­lė pa­na­ši į žie­da­dul­kės da­le­lę, ga­li kil­ti stip­ri, net ir ana­fi­lak­si­nė aler­gi­nė re­ak­ci­ja. Žmo­gus ima dus­ti, jį be­ria, skau­da pil­vą, la­bai re­tais at­ve­jais jį ga­li iš­tik­ti mir­tis.
 

- Ar ši aler­gi­ja iš­gy­do­ma ar tik kon­tro­liuo­ja­ma?
 
- Pir­miau­sia kiek­vie­ną aler­gi­ją rei­kia iš­si­aiš­kin­ti tiks­liais pa­tvir­tin­tais te­stais. Jei­gu mes ži­no­me, ko­kiai kon­kre­čiai žie­da­dul­kės da­le­lei žmo­gus aler­giš­kas, – o tą moks­las šian­dien lei­džia, – tai eg­zis­tuo­ja efek­ty­vus gy­dy­mas pa­čiais žie­da­dul­kių aler­ge­nais. Tai yra spe­ci­fi­nė imu­no­te­ra­pi­ja. Ji efek­ty­vi 80-90 pro­cen­tų. To­kio gy­dy­mo tiks­las – per­for­muo­ti ser­gan­čio­jo imu­ni­nę sis­te­mą, kad or­ga­niz­mas ge­bė­tų pa­si­ga­min­ti pa­kan­ka­mą kie­kį T-lim­fo­ci­tų, slo­pi­nan­čių aler­gi­nę re­ak­ci­ją.

Tiems, ku­rie yra jaut­rūs žie­da­dul­kėms, ver­tė­tų ži­no­ti, kad eg­zis­tuo­ja ir kryž­mi­nės re­ak­ci­jos tarp žie­da­dul­kių bei mais­to pro­duk­tų. Su­val­gius pro­duk­tą, ku­rio da­le­lė pa­na­ši į žie­da­dul­kės da­le­lę, ga­li kil­ti stip­ri, net ir ana­fi­lak­si­nė aler­gi­nė re­ak­ci­ja.

Leng­vos šien­li­gės at­ve­ju ski­ria­mos prie­ša­ler­gi­nės tab­le­tės. Šiais lai­kais ski­ria­mos ne­mig­dan­čios tab­le­tės, ku­rių do­zę ga­li­ma di­din­ti ir ke­tu­ris kar­tus. Kai ka­da var­to­ja­mi gy­do­mie­ji vais­tai į no­sį. Juos, prie­šin­gai nei ki­tus no­sies glei­vi­nę su­trau­kian­čius vais­tus, ga­li­ma nau­do­ti il­gą lai­ko­tar­pį.
Jei­gu simp­to­mai ypač stip­rūs, rei­kia dar ir juos slo­pi­nan­čių la­šiu­kų į akis.
 
- Kaip ži­no­ti, ko­kius ty­ri­mus at­lik­ti, kad pa­cien­tai ne­iš­mes­tų pi­ni­gų į ba­lą?
 
- Pir­miau­siai rei­ka­lin­ga gy­dy­to­jo spe­cia­lis­to kon­sul­ta­ci­ja. An­tra – odos aler­gi­niai mė­gi­niai, ku­rie nu­sta­to fak­tą: ar tai aler­gi­ja žie­da­dul­kėms, ar dul­kių er­kėms, ar ka­tėms ir pan. Tre­čia – ALEX ty­ri­mas – mo­le­ku­li­nė kom­po­nen­ti­nė diag­nos­ti­ka, pa­tvir­tin­ta moks­lu. Ty­ri­mo me­tu nu­sta­to­mas įsi­jaut­ri­ni­mas be­veik trims šim­tams spe­ci­fi­nių aler­ge­nų. Ta­čiau be gy­dy­to­jo kon­sul­ta­ci­jos ne­re­ko­men­duo­ju at­lik­ti šio ty­ri­mo, nes tarp tų kom­po­nen­tų eg­zis­tuo­ja ir kryž­mi­nės re­ak­ci­jos.
 
- Ar pro­gra­mė­lės, skir­tos aler­gi­nės slo­gos ste­bė­ji­mui, – veiks­min­gos?
 
- Lie­tu­vo­je yra dvi to­kios pro­gra­mė­lės. La­biau­siai moks­li­niais įro­dy­mais pa­tvir­tin­ta pro­gra­mė­lė „Mask-air“. Ji yra iš­vers­ta į 30 pa­sau­lio kal­bų ir jau tu­ri per 60 moks­lo pa­tvir­tin­tų pub­li­ka­ci­jų. Va­di­na­si, ja ti­kė­ti ga­li­ma.
Įsi­jun­gę pro­gra­mė­lę, ga­li­me ži­no­ti žie­da­dul­kių kon­cen­tra­ci­ją, tar­šos si­tu­a­ci­ją duo­tuo­ju mo­men­tu – ten, kur tas žmo­gus yra. Taip pat ga­li­ma ži­no­ti, ar žie­da­dul­kių su­kel­ta aler­gi­nė slo­ga kon­tro­liuo­ja­ma ar ne. Tuo pat me­tu pro­gra­mė­lės in­for­ma­ci­ja yra ir do­ku­men­tas gy­dy­to­jui. Čia jis ga­li ste­bė­ti, ka­da simp­to­mai bu­vo stip­riau­si.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Budinti vaistinė


      Vaistų trūksta jau ir ligoninėse

      Vaistų trūksta jau ir ligoninėse

      Vaistų tiekimo sutrikimai – nemenkas rūpestis. Vaikų bronchų astmai gydyti mažų dozių inhaliatoriai didmeninės vaistų prekyb...
      Vaistininkai: geidžiami, bet nevertinami

      Vaistininkai: geidžiami, bet nevertinami

      Nors šalies vaistinių tinklas yra vienas tankiausių Europoje, o vaistininkų skaičius, tenkantis gyventojams, viršija...

      razinka


      Sveika šeima


      Grožio paslaugų sektorius gražus ne visada

      „Sulaukiame pranešimų, kad įmonė dirba nelegaliai arba kad po suteiktos procedūros dėl neužtikrintos įrangos ar įrankių saugos atsiranda sveikatos sutrikimų“, – pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyr. specialistė Viktorija Kokštytė. N...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Sharentingas: kai tėvų meilė vaikams kelia pavojų

      Ekspertai kalba, kad socialiniuose tinkluose netikėtu pavojaus vaikams šaltiniu vis dažniau tampa mylintys tėvai. Neatsargus dalijimasis atžalų nuotraukomis, vadinamasis sharentingas, ne tik didina patyčių tikimybę, bet ir gali suteikti įrankių nusikaltėliams.

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Pabėgti nuo alopecijos
      Henrikas Vaitiekūnas Pabėgti nuo alopecijos
      Erzelynė: galvose ir kitur
      Henrikas Vaitiekūnas Erzelynė: galvose ir kitur
      Adiulteriai, salafistai ir vištakieji
      Henrikas Vaitiekūnas Adiulteriai, salafistai ir vištakieji

      Naujas numeris