„Jaučiau, kad kažkas ne taip“
 
Rugsėjį pašnekovas minėjo septyniasdešimt aštuntąjį gimtadienį. Kaune, netoli Nemuno gyvenantis Mykolas prisimena, jog sulaukus šešiasdešimties jį ėmė varginti šlapinimosi problemos. „Apie savaitę jaučiau nepatogumus šlapinandamasis. Jaučiau, kad kažkas ne taip. Tada dar dirbau tuometinėje Kauno trečiojoje ligoninėje generalinio direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams. Kreiptis į savo ligoninę buvo nepatogu, taigi užsiregistravau į kitą gydymo įstaigą“, – ligos pradžią prisiminė M.Drižys.
 
Pašnekovas pasakoja, kad pirmą kartą apsilankius pas gydytoją urologą R.Kerpauską buvo atlikta echoskopija ir kraujo tyrimai. Tada jie parodė, kad viskas yra gerai. Vėliau buvo nustatytas prostatos liaukos padidėjimas, o dar vėliau – sumažėjimas.
 
„Ligoninėse gulėti man neteko, bet profilaktiškai kas pusmetį grįžtu pas gydytoją, yra padaromi tyrimai, išrašomi vaistai. Neseniai gydytojas pasakė: „Vėžio tau nėra, o po tiek metų jo ir nebus, tad gali būti ramus“, – pasakoja pašnekovas.
Per visus ligos metus M.Drižys yra reguliariai prižiūrimas gydytojo urologo, jam atliekamos echoskopijos, kraujo tyrimai kalio, kreatinino koncentracijai nustatyti bei PSA tyrimai.
 
Dėkingas likimui
 
Senjoras džiaugiasi, jog pastaruosius metus PSA kraujo tyrimuose ir pati prostata nedidėja. Tiesa, pašnekovas priduria, jog jį vargina ir lėtinis širdies ritmo sutrikimas. Dėl jo tenka lankytis ir pas gydytoją kardiologą.
 
Ponas Mykolas pasakoja, kad reguliariu vaistų vartojimu pasirūpina jo žmona.
„Mano žmona yra gydytoja, ji man sudėlioja tabletes ir aš jas geriu. O mano reikalas, kad kieme žolė nupjauta būtų. Su žmona santuokoje pragyvenome jau penkiasdešimt trejus metus. Džiaugiuosi, kad esame neišskirti nei žmonių, nei dangaus. O vyrams, kurie susiduria su prostatos sutrikimais, patarčiau: Nebūkite miegaliai! Mylėkite savo žmonas, tada ir jos jums bus geros, ir jos jus mylės“. Dar patarčiau nepamiršti eiti pas gydytojus – profilaktiškai tikrintis vis dėlto reikia“, – vyrus ragina M.Drižys.

---

 
Interviu su specialistu
 
Klinikos „Andromeda“ gydytojas urologas Ramūnas Kerpauskas:
 
- Į kokius juntamus simptomus vyrai turėtų atkreipti dėmesį, sustreikavus prostatai? Kaip dažniausiai pasireiškia bei kaip diagnozuojama gerybinė prostatos hiperplazija?
 
- Vienas pagrindinių gerybinės prostatos hiperplazijos (GPH) požymių yra sutrikęs šlapinimasis. Pradžioje šie sutrikimai būna nežymūs, bet gali vis sunkėti. Simptomai skirstomi į iritacinius, t.y. dirginančius ir obstrukcinius – trukdančius pasišlapinti. Iritaciniams priskiriamas dažnas, kartais skubotas šlapinimasis, naktinis šlapinimasis. Obstrukciniams – būdinga silpna šlapimo srovė, nepilnas išsišlapinimo jausmas, poreikis stangintis, norint pradėti šlapintis. Simptomams įvertinti vyrai gali užpildyti Tarptautinę prostatos simptomų skalę (TPSS). Pagal ją apskaičiuojamas ir simptomų sunkumas. Ją galima rasti tinklapyje www.urologas.com. Bet dažnai ligos pradžioje prostatos padidėjimas gali simptomų ir nesukelti. O vėliau negydoma liga gali komplikuotis šlapimo susilaikymu, šlapimo takų infekcija, šlapimo pūslės akmenlige, kraujavimu šlapinantis, inkstų nepakankamumu. Gerybinę prostatos hiperplazją diagnozuoja gydytojas urologas. Jis atlieka digitalinį rektalinį tyrimą: pirštu apčiupinėja prostatą. Prostatos dydis ir visa kita urogenitalinė sistema įvertinama ultragarso pagalba. Specialiu prietaisu galima išmatuoti šlapimo srovę. Būtinas ir PSA – prostatos specifinio antigeno – tyrimas.
 
- Kokie veiksniai dažniausiai nulemia ir sąlygoja prostatos hiperplaziją? Ir kaip (ar) galima šios ligos išvengti?
 
- Pagrindiniai veiksniai, nulemiantys ir sąlygojantys prostatos hiperplaziją, yra amžius ir normali sėklidžių funkcija. Tikimybė susirgti prostatos hiperplazija didėja su amžiumi. GPH yra toks dažnas reiškinys, kad sakoma, jog visi vyrai turės padidėjusią prostatą, jei gyvens pakankamai ilgai. Bet ne visiems vyrams būtinai turi pasireikšti ligos simptomai. Nedidelis prostatos padidėjimas būdingas daugeliui vyresnių nei 40 metų vyrų. Daugiau nei 90 procentų vyresnių nei 80 metų vyrų serga šia liga. Nenustatyta jokių rizikos veiksnių, išskyrus tai, kad turi būti normaliai funkcionuojančios sėklidės.Vaikystėje ar paauglystėje sėklides praradusiems vyrams GPH nesusiformuoja, o netekus sėklidžių (pavyzdžiui, dėl vėžio) vyresniame amžiuje, prostata traukiasi ir mažėja. Aišku, tokia prostatos hiperplazijos profilaktika nėra taikoma. Taigi, pusiau juokais, pusiau rimtai tariant, GPH profilaktika yra nesenti ir neturėti „kiaušinių“.
 
- Kaip gydoma prostatos hiperplazija? Kokios skiriamo gydymo perspektyvos bei ligos kontrolė?
 
- Prostatos hiperplazija gydoma priklausomai nuo simptomų sunkumo. Pradžioje ši liga labiausiai veikia gyvenimo kokybę. Todėl ir stengiamasi ją pagerinti. Kai simptomai lengvi, gali padėti įvairūs augaliniai preparatai. Dažniausiai juose būtinai yra sabalpalmės vaisių ekstrakto. Dažnai vyrai juos patys įsigyja vaistinėse be recepto. Simptomams sunkėjant, skiriami vis stipresni vaistai. Vieni jų gerina šlapimo srovę ir palengvina pasišlapinimą, kiti mažina pačią prostatą, dar kiti lengvina dirginančius simptomus. Šiuos vaistus jau turi parinkti gydytojas urologas. Vystantis komplikacijoms ar nepadedant medikamentiniam gydymui taikomas ir operacinis gydymas. Šiuo metu atliekamų operacijų spektras gana platus. Bet visų jų esmė yra hiperplazavusio, tai yra išvešėjusio prostatos audinio pašalinimas. Simptomus sukelianti gerybinė prostatos hiperplazija bent jau tuo gera, kad priverčia vyrą kreiptis pas urologą. O tai reiškia, kad vyras bus patikrintas dėl žymiai pavojingesnės ligos – prostatos vėžio. Nes prostatos vėžys yra klastinga ir dažnai besimptomė liga, ypač pradinėse stadijose. Visas prostatos ligas lengviau sukontroliuoti reguliariai tikrinantis pas gydytoją urologą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!