- Kiek svarbus yra vaistininko ir paciento santykis, tarpusavio pasitikėjimas bei įsigilinimas į jo problemas?
- Tinkamas bendravimas bei ryšys tarp vaistininko ir paciento – vienas svarbiausių aspektų mano darbe. Juk atsiradus pirmiems negalavimo simptomams neskubame registruotis pas gydytoją, o einame pasikonsultuoti su vaistininku. Tiesa, kartais pacientai ateina į vaistines jau pasikonsultavę, tik, deja, ne su sveikatos specialistais. Tokiu atveju net neišklauso vaistininko konsultacijos apie vaistų indikacijas ar jų vartojimo būdą. Vis dėlto, jei vaistininkui pavyksta užmegzti su pacientu ryšį, šis tikrai gaus tinkamą konsultaciją ir išvengs netinkamo vaistų vartojimo.
Kai jaučiu, jog pacientas pasitiki manimi, įvardija problemas, galiu pakonsultuoti apie vaistų suderinamumą, nepageidaujamus poveikius ar tinkamą vartojimą. Abipusis noras kurti pasitikėjimą ir ryšį, skatina pacientą sugrįžti vis į tą pačią vaistinę ir bendrauti su tuo pačiu specialistu, kuris irgi jau atpažįsta pacientą.
 
- Kurį laiką ne tik Lietuvą, bet ir visą Europą apėmusi vaistų trūkumo krizė. Kokia situacija šiuo metu su medikamentų tiekimu?
- Deja, šiuo metu tikrai yra nemažas vaistų trūksta įvairiose jų grupėse. Dažnai tenka nuliūdinti pacientus, jog medikamentų teks ieškoti per kelias vaistines, o neradus kreiptis į gydytoją, kad perrašytų receptus. Kiek žinau, vaistų tiekimas priklauso nuo daugelio veiksnių, vienas jų – vaistų gamintojai. Taigi, čia mes esame bejėgiai ką nors pakeisti. Tačiau kiekvienu atveju esame pasiruošę padėti žmogui atrasti reikiamus vaistus, jei jų yra kitose vaistinėse, arba galime pasiūlyti turimų alternatyvų. Žinoma, jei tokių yra.
 
- Su kokiomis vaistų vartojimo ir derinimo klaidomis tenka susidurti dažniausiai?
- Vaistų suderinamumo bei jų vartojimo klaidų pastebiu dažnai. Tokiais atvejais stengiuosi išsiaiškinti apie visus paciento vartojamus preparatus, jų skyrimo indikacijas. Ne kartą esu pastebėjusi, jog paskirti vaistai nėra suderinti tarpusavyje ir gali sukelti komplikacijų. Tuomet apie tai informuoju pacientą ir rekomenduoju kreiptis į vaistus paskyrusius gydytojus, jog šie koreguotų paskyrimus. Po kurio laiko pacientai grįžę į vaistinę maloniai padėkoja už pagalbą ir rūpestį.
Kita situacija, kai pacientas nesupranta vaisto vartojimo indikacijų. Atvykęs į vaistinę jis nesiklauso konsultacijų ir įsigyja vaistinius preparatus savo nuožiūra, neišklauso vartojimo taisyklių ar dozavimo. Vėliau tas pats pacientas grįžta į vaistinę ir stebisi, kodėl vartojamas vaistas nepadėjo, sukėlė nepageidaujamas reakcijas ir pablogino situaciją. Vienas dažniausių pavyzdžių šaltuoju sezonu yra sausas kosulys. Kiekvieną dieną konsultuoju nemažą dalį pacientų, kurie bando jį išsigydyti vaistais, tinkančiais tik šlapiam kosuliui (ambroksolis, acetilcisteinas). Šie vaistai skirti bronchitui gydyti, skystina bronchų gleivinės sekreto klampumą ir skatina virpamojo epitelio ląstelių veiklą. Vartojant šios grupės vaistus sausam kosuliui gydyti, jis tik sustiprėja ir tampa dažnesnis. Sauso kosuliui gydyti visada rekomenduojama vartoti daugiau skysčių, medaus, augalinių mikstūrų ar sirupų. Nederėtų jo slopinti be medikų konsultacijos, nes gali prasidėti rimtesnės ligos – uždegimai.
Kalbant apie nesuderinamus preparatus, puikus pavyzdys būtų kontraceptikų ir jonažolės vartojimas. Šis derinys sumažina kontraceptinį veiksmingumą. Ne kartą pastebėjau, jog pacientės, išgirdusios apie jonažolės ir kontraceptinių tablečių sąveiką, nustemba, sako, jog pirmą kartą girdi tokį faktą.
 
- Gausu pranešimų, kad dabar vaistinėse ypač išaugo sergančiųjų peršalimo ligomis srautas. Dėl kokių priežasčių šaltuoju metų laiku dar kreipiamasi į vaistines?
- Taip, šaltuoju metų laiku pacientai perka dažniausiai perka miltukus arba tabletes nuo peršalimo. Šie vaistai dažniausiai skirti temperatūros, raumenų ar gerklės skausmui malšinti, slogai bei kosuliui slopinti. Konsultuodama pacientus, dažnai pastebiu, jog daugelis mano, kad šie vaistai yra lyg stebuklingas būdas pasveikti pernakt, bet jie yra skirti tik ligos simptomams palengvinti. Derėtų prisiminti, kad didžiausia paracetamolio dozė yra keturi tūkstančiai miligramų suaugusiam žmogui per parą – šios dozės tikrai nereikėtų viršyti, nes gali pasireikšti perdozavimas ir kepenų pažeidimai. Kiti šiuo metu dažnai perkami medikamentai – purškalai ar lašeliai slogai – dekongestantai. Jie naudojami užgulusiai, užsikimšusiai nosiai gydyti. Šie vaistai sutraukia nosies gleivinėje esančias kraujagysles ir sumažina nosies bei šalia esančių ryklės sričių gleivinių paburkimą. Dekongestantų naudojimas tikrai palengvina slogos simptomus, tačiau nereikėtų jų naudoti daugiau nei tris kartus per parą ir neilgiau kaip septynias dienas. Vartojant vaistus ilgiau, gali atsinaujinti paburkimas ir pasireikšti nosies gleivinės atrofija. Be šių vaistų, pacientai taip pat renkasi purškalus ar pastiles gerklės skausmui, sirupus kosuliui gydyti arba homeopatinius preparatus nuo peršalimo ir kitų virusinių ligų.
Be vaistų ar apsauginių priemonių, dažnas pacientas neišeina iš vaistinės ir be papildų arba arbatžolių. Ypač šaltuoju metu klientai dažniau renkasi papildus imuninei sistemai stiprinti, polivitaminus, žuvies taukus, vitamino C, vitamino D ir cinko preparatus.
Visiems noriu palinkėti būti sveikiems, o esant net ir menkiausioms abejonėms, drąsiai kreipkitės į vaistininkus dėl bet kurių vaistų vartojimo ir jums tikrai maloniai pagelbėsime.

---

 
Dosjė
2017-2022 m. LSMU Farmacijos studijų magistro diplomas
2019-2022 m. LSMU Farmacijos fakulteto tarybos narė
2019-2022 m. LSMU Farmacijos studijų programos komiteto narė
2019-2021 m. LSMU SA viceprezidentė
2019-2021 m. LSMU Rektorato narė
2020-2022 m. LSMU Senato narė
2020 m. „Gintarinės vaistinės“ vardinė stipendija
2021 m. „Eurovaistinės“ vardinė stipendija
2022 m. – iki dabar dirba išplėstinės praktikos vaistininke „Gintarinėje vaistinėje“.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!