Prasidėjo nuo plaučių uždegimo

Praėjusios savaitės viduryje Talino meras E.Savisaaras paguldytas į ligoninę dėl apipusės pneumonijos (plaučių uždegimo) ir nuo to laiko buvo gydomas intensyviosios terapijos skyriuje, dirbtinai sukėlus komą.
Politikas operuotas antrą kartą. Gydytojai teigia, kad paciento gyvybei pavojų sukėlė sepsis.
„Šiuo atveju sepsis galėjo komplikuotis į tokią tragedija dėl kelių priežasčių. Kiek man teko domėtis, politikas susirgo plaučių uždegimu, kuris komplikavosi į sepsį, - situaciją komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų III reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas dr. Mindaugas Šerpytis (nuotr.). – Sepsis tuo ir pavojingas, kad bakterijos su krauju gali būti išnešiojamos po visus organus ir audinius. Gali formuotis pūliniai inkstuose, blužnyje, kepenyse, kituose organuose. Gali formuotis pūliniai raumenyse, sukeldami pūlingą raumenų ir paodžio uždegimą. Antra vertus, sepsio metu pažeidžiamos ypač smulkios kraujagyslės, todėl audiniuose sutrinka kraujotaka, ir jie žūsta.
Manau, kad tai ir buvo pagrindinės priežastys, dėl ko ir nepavyko išgelbėti paciento kojos“.
 
Jauna mergina išgyveno, bet...
Panašių tragedijų įvyksta ir Lietuvoje. „Esame turėję jaunų žmonių, kurie sirgo sunkiu sepsiu ir teko amputuoti abiejų rankų pirštus. Jauna mergina išgyveno, bet dėl sepsio pažeistų smulkių kraujagyslių pirštukuose sutriko kraujotaka ir deguonies pristatymas į audinius – dėl to audiniai žūsta. Tai yra tokia gyvybės kaina, kurią tenka sumokėti.
Kai kurios bakterijos labai agresyviai plinta, pavyzdžiui, stafilokokas, streptokokas, meningokokas gali žaibiškai išplisti po visą organizmą. Streptokoką galime turėti burnoje ir nesirgdami, bet mūsų imuninė sistema, mūsų audiniai jį apriboja ir neleidžia sukelti infekcijos.
Tai dažniausios tokios agresyvios bakterijos, kurios žaibiškai nusineša gyvybę“, - pasakoja gydytojas M.Šerpytis.
 Nuo sepsio mirštamumas pasaulyje itin didelis: apie 40 proc. pacientų, nepaisant naujausių medicinos technologijų ir galimybių, žūsta.
„Kuo žmogus jaunesnis, tuo jo viltys išgyventi ir pergyventi sepsį yra didesnės. Dėl to, kad jo organų sistemos iš esmės yra sveikos, nepažeistos lėtinių ligų, senatvinių pakitimų. Tie žaibiniai atvejai, kurie dažnai nuskamba ir žiniasklaidoje, kai vaikučiai arba jauni žmonės žūsta nuo sepsio per kelias valandas yra labai skaudūs...“ - pasakoja M.Šerpytis.
Sepsiui pakanka vos kelių valandų, kad jis spėtų padaryti „juodą darbą“.
Dažniausiai tokie žaibiški atvejai susiję su meningokokine infekcija, bet ir streptokokas, ir stafilokokas gali sukelti tokias pasekmes – jie irgi žaibinio sepsio sukėlėjai.
 
Būna skausmingų klaidų
Vis dėlto kuo sepsis klastingas? „Klastingas dėl to, kad neturi specifiškų simptomų. Tai yra simptomai, kurie būdingi sepsiui, būdingi ir daugeliui kitų infekcijų.
Gali pasireikšti karščiavimas, šaltkrėtis. Tik atlikus išsamesnius kraujo ir radiologinius tyrimus galima nustatyti infekcijos šaltinį.
Dėl to pasitaiko skausmingų klaidų pirminėje sveikatos priežiūros grandyje, kai šeimos gydytojui kartais būna sunku diferencijuoti, ar žmogui yra sepsis, ar banali virusinė infekcija. Į medikus žmogus turėtų kreiptis, kai pagrindiniai simptomai – karščiavimas, šaltkrėtis, - yra sunkesni negu įprastai. Temperatūra nepasiduoda gydymui karščiavimą mažinančiais vaistais. Kai ligonis karščiuoja, jį krečia šaltkrėtis, bet nėra kitų virusinėms infekcijoms būdingų požymių: slogos, gerklės skausmo. Kai atsiranda sąmonės sutrikimai, vangumas, mieguistumas, silpnumas. Dėl kraujagyslių spazmo oda būna šalta, marmurinė“, - įspėja M.Šerpytis.
 
Rizikos grupės
„Kad žmogus susirgtų sepsiu, turi įgyti kokią nors infekciją. Sakykime, ar plaučių uždegimas, ar pūlingas danties uždegimas, angina arba apendicitas, tulžies pūslės pūlingas uždegimas. Tačiau ne visi susirgs sepsiu. Štai plaučių uždegimu daug žmonių suserga, bet ne visiems prasideda sepsis“, - sako M.Šerpytis.
Didesnę riziką susirgti sepsiu turi vyresnio amžiaus žmonės, kurių silpnesnė imuninė sistema. Kita rizikos grupė – pacientai, sergantys lėtinėmis ligomis. Tokių pacientų daug vyresnių žmonių amžiaus grupėje. Tai įvairios plaučių ligos, taip pat cukrinis diabetas – liga, kuri itin silpnina imunitetą. Ir onkologinės ligos, kuomet po chemoterapijų nusilpsta pacientų imunitetas.
Ar sepsio atvejų daugėja, lyginant su pastaraisiais metais?
„Taip, daugėja visur – ir besivystančiose, ir išsivysčiusiose šalyse, kur aukšto lygio medicina ir aukšto lygio sveikatos priežiūra. Vien dėlto, kad visuomenė sensta. Be to, atsirado daug ligų, kurių anksčiau būdavo mažiau: nutukimas, antro tipo cukrinis diabetas, lėtinė plaučių obstrukcinė liga, šlapimo takų, tulžies pūslės akmenligė, kitokių lėtinių ligų.
Dar viena priežastis, kad bakterijos tampa vis atsparesnės antibiotikams. Pastarųjų daug vartojama ne tik medicinoje, bet ir žemės ūkyje.
Netgi manoma, kad daugiau nei 80 procentų pasaulyje pagaminamų antibiotikų yra sunaudojama ne medicinoje, o būtent žemės ūkyje, gyvulininkystėje ir panašiai.
Bakterijos tampa agresyvesnės ir gerokai sunkiau pasiduodančios gydymui“, - sako M.Šerpytis.
 
Tarp kitko
Skaičiuojama, kad pasaulyje sepsiu serga daugiau nei aštuoniolika milijonų gyventojų per metus, o kai kuriais duomenimis – net iki trisdešimt milijonų žmonių. 40 procentų jų žūsta.
 
Pagrindiniai sepsio simptomai:
Pykinimas
Kraujosruvos
Bendras silpnumas
Vangumas
Temperatūros pokyčiai
Intensyvus širdies plakimas
Padažnėjęs kvėpavimas
Apetito stoka
Vėmimas
Odos blyškumas