Melanoma serganti moteris: nėra taip baisu...

Aigustė Tavoraitė
2019-05-06
Melanomos diagnozę prieš ketvertą metų išgirdusi 58-erių Rima (vardas pakeistas – red. past.) tikina dėl ligos ašarų neliejusi. „Juk kiekvieno gyvenimas yra vis kitoks: vieni turi vienokių džiaugsmų ar bėdų, kiti – kitokių. Džiaugiuosi vis dar galėdama gyventi ir kad jau nėra taip baisu, kaip pradžioje“, – tvirtina ji.
Melanoma serganti moteris: nėra taip baisu...
Viena teorijų, kodėl sergamumas odos vėžiu didėja, susijusi su dar aštuntajame devintajame dešimtmetyje įvykusiu proveržiu, kai buvo stipriai deginamasi, įdegis laikomas seksualumo atributu, o kremų ir suvokimo apie saulės žalą nebuvo.

Gydymo „kalneliai“ 
Rima pasakoja visada turėjusi daug – apie kokį šimtą – apgamų, tačiau nueiti pasitikrinti prisiruošusi tik 2015-aisiais po dvejų metų darbo saulėtoje Armėnijoje. „Tuomet išoperavo du apgamus: vieną virš dešinės rankos alkūnės, kitą – ant dešiniojo žandikaulio. Nežinia, kuris buvo piktesnis, bet abu rodė melanomą. Tų pačių metų rudenį limfmazgiuose kakle buvo aptiktos ir metastazės“, – savo istoriją pradėjo ji.
 
Nors jos buvo sėkmingai pašalintos ir toliau moteris gyveno be kokio nors medikamentinio gydymo, truko praeiti pusmetis, kol išgirdo šoką sukėlusią žinią – daugybinės metastazės aptiktos smegenyse. „Pradėta taikinių terapija. Laimei, gydymas buvo veiksmingas. Tačiau likusios kelios metastazės nenorėjo „pasiduoti“. Todėl tris kartus buvo atlikta stereotaksinė chirurgija (konkrečių židinių švitinimas itin didelėmis dozėmis). Visais atvejais laikinai situacija pagerėdavo. Vis dėlto pernai rudenį viena jau švitintų metastazių pradėjo didėti, nuspręsta ją pašalinti chirurginiu būdu“, – aiškino pašnekovė.
 

Toliau viskas vėl kaip ir stojo į vėžes, tačiau šių metų pradžioje paaiškėjo, kad didėja ir kita metastazė. „Pasirodo, jų buvo jau ne tik galvoje, bet ir limfmazgiuose, tarpuplautyje ir kitur. Tai reiškė tai, kad nustojo veikti taikinių terapija, todėl ją tęsti nebuvo tikslinga. Buvo pradėtas gydymas Europoje, Izraelyje, Amerikoje jau seniai taikoma imunoterapija. Tiesa, pradžia nebuvo lengva, persirgau autoimuniniu hepatitu, tačiau Santaros klinikų medikų pagalba viskas normalizavosi ir dabar esu gydoma šiais pažangiausiais vaistais. Esu be galo dėkinga gydytojams už papildomus trejus gyvenimo metus“, – sakė moteris.
 
Nepraranda optimizmo
Rima džiaugiasi, kad pradėjus imunoterapiją laikinai liovęsi nuolatiniai, įvairaus intensyvumo galvos skausmai. Tačiau kartu ji neslepia, kad nuolatinis jėgų trūkumas, miego sutrikimai, negalėjimas ilgai būti patalpose, kur daug žmonių, nuovargis tampa įprastu dalyku. „Bet visa tai nėra taip baisu, nes tebegaliu dirbti mėgstamą darbą. Be to, sulaukiu palaikymo iš visur, net iš ten, kur nebūčiau galėjusi tikėtis. Paaiškėjo, kiek gerų žmonių yra aplink“, – pasakojo ji.
 
Moteris atvira – sunkiausia priimti žinią apie jos ligą buvo ir yra artimiesiems: tėvams, sūnui, seseriai. „Ar pati pagalvoju apie mirtį? Taip, kartais, bet mes visi apie ją pagalvojame, ir žinome, kad esame mirtingi. Labiausiai apgailestauju, kad negaliu būti tokia gera dukra ir močiutė, kokia norėčiau būti. Dirbu tokį darbą, kur viską reikia suplanuoti keleriems metams į priekį. O liga mane išmokė, kad nieko negali planuoti, numatyti. Buvo periodų, kai net kelioms valandoms į priekį negali numatyti, ką galėsi padaryti, o ko ne. Tai ir sunkiausia – negali kartais įvykdyti pažado, jautiesi kaltas dėl to, dėl ko neturėtum jaustis. Ir dar – slegia giliai pasąmonėje tūnantis žinojimas, kad vis dėlto liga yra – kaip koks tamsus debesis horizonte...“ – sakė moteris.

 
Interviu
Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė, Inovatyvios dermatologijos centro vadovė prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė:
 

- Jau dvyliktą kartą minėsime Euromelanomos dieną. Lietuviai tapo atidesni odos dariniams?
- Nepaisant aktyvaus švietimo – daugybės informacijos, tyrimų, mokslininkų išvadų, pranešimų spaudoje, kad saulė yra pavojinga, tai išgirta ne visi. Susirgimų šiandien yra du tris kartus daugiau nei prieš dvidešimt metų ir, panašu, artimiausiu metu greičiausiai nesiruošia mažėti. Nors mokame gerai ir pakankamai anksti diagnozuoti ligą, daugėjant ankstyvų stadijų, vėlyvųjų, deja, nemažėja. Įprastai odos vėžiui ar kitoms piktybinėms odos ligoms išsivystyti prireikia 10–30, kai kada – net 40 metų. Tačiau stebina dalis melanomų, kurios nuo pat pradžių vystosi labai greitai, yra itin piktos – jos gali būti kelių milimetrų, vos matomos, bet jau turėti ir metastazių. Įprastai sergamumo melanoma pikas yra apie 55 gyvenimo metus ir vėliau, tačiau šiandien suserga ir dvidešimtmečiai, trisdešimtmečiai. Tam turi įtakos ir populiari mada lankytis soliariumuose. Tiek jaunų merginų, kurioms jau diagnozuojama melanoma, anksčiau nesulaukdavome.
 
- Saulė – pagrindinis rizikos veiksnys melanomai vystytis? 
- Viena teorijų, kodėl sergamumas didėja, susijusi su dar aštuntajame devintajame dešimtmečiuose įvykusiu proveržiu, kai buvo stipriai deginamasi, įdegis laikomas seksualumo atributu, o kremų ir suvokimo apie saulės žalą nebuvo. Mes tą labiau pradėjome suvokti tik prieš kokį dvidešimtmetį. Vis dėlto tų, kurie būdami saulėje pastoviai naudoja saulės kremą, dar labai mažas procentas. Mokslininkai gi visuotinai sutaria, kad saulės ultravioletiniai spinduliai yra kancerogenas ir 90 procentų padidina susirgimo riziką. Be abejo, labai svarbu yra ir gyvenimo būdas, kiek streso patiriama, genetika, odos tipas. Kuo oda šviesesnė, joje mažiau pigmento, tada pažeidimas eina kiaurai odą. Kuo oda tamsesnė, rizika mažesnė. Jei šeimoje, artimi giminaičiai sirgo melanoma ar odos vėžiu, tokie žmonės atsiduria padidėjusios rizikos grupėje. Taip pat ir turintieji daugiau apgamų. Saulės reikėtų vengti ir dėl to, kad iki 40-ies metų ji provokuoja naujų pigmentinių darinių atsiradimą. Aišku, sunku ypač vaikams, paaugliams susitaikyti, kad vasaros metu negalima degintis. Tačiau mokslininkų įrodyta, kad didžiausia pažaida įvyksta šiame amžiuje. Tuomet daugiausiai laiko praleidžiama lauke, o du iš trijų stipriai nudega odą. Gali užtekti poros rimtų nudegimų ir, žiūrėk, navikas jau pūpso šalia nosies. Kitoms vėžinėms ligoms įtakos turi lėtinis ilgalaikis saulės poveikis. Neatsitiktinai ir šiųmetė Euromelanomos dienos žinutė – „Jei deginsiesi, pasekmių neišvengsi“. Norisi, kad žmonės būtų budrūs.

 
- Pagrindinė prevencija – teptis apsauginiu kremu?
- Apsauginis kremas apsaugo tik nuo stipraus nudegimo ir lėtinio saulės poveikio, tačiau ne nuo vėžio. Saulės kremai – puiki pagalba, bet jei tenka būti saulėje ilgą laiką, geriau rinktis atitinkamus drabužius, o ko negalima pridegti – tepti kremu. Be to, tą reikia daryti tinkamai: kremo reikia tepti pakankamą kiekį, kas dvi valandas, kūnui rinktis ne mažesnės nei 30 SPF, veidui, plaštakoms, vyrams – pakaušiui, ausims, sprandui – ne mažesnės nei 50 SPF priemonę.
 
- Dėl kokio apgamo jau vertėtų susirūpinti?
- Reikia mokėti atpažinti apgamą, kuris ne toks „gražus“, skiriasi nuo kitų – yra didesnis, skiriasi jo spalva, krašto kontūras, jei atsirado naujas apgamas ar du mėnesius negyja, šlapiuoja. Todėl svarbiausia – nuolatinė savistaba. Rekomenduojama kas mėnesį apžiūrėti apgamus, kartą per metus apsilankyti ir pas gydytoją. Daug geriau nueiti ir tik nerimaujant, negu uždelsti. Anksti diagnozavus susirgimą galima žmogui daug efektyviau padėti.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistininkai ragina SAM greičiau apsispręsti dėl skiepijimo vaistinėse

    Vaistininkai ragina SAM greičiau apsispręsti dėl skiepijimo vaistinėse

    Lietuvoje prasidėjus gripo sezonui į pacientų skiepijimą vis dar negali įsitraukti šalies vaistinės. Lietuvos vaistinių aso...
    „Camelia“ dar labiau sumažino medicininių kaukių kainą

    „Camelia“ dar labiau sumažino medicininių kaukių kainą

    Vienas didžiausių vaistinių tinklų „Camelia“ ketvirtadienį skelbia, kad visą spalį klientams suteiks galimybę apsaugin...

    Sveika šeima


    „Studentų maistas“ – ne vaistas

    Ne veltui džiovintų vaisių ir riešutų mišinys pramintas „studentų maistu“. Mitybos specialistė Vaida Kurpienė sako juose dažnai rasite didelę dozę pridėtinio cukraus (tai, ko reikia kremtant mokslus pernakt). Taigi maišelis riešutų popiet tikrai nėra nekaltas ir sveikuoliškas užkandis, k...

    Sveikatos horoskopas


    Spalio 12 - 18 d.

    Avi­nas
    Pir­ma­die­nį ri­bo­ki­te ka­vos ir juo­do­sios ar­ba­tos kie­kį, dau­giau ger­ki­te van­dens. Ant­ra­die­nį jau­si­tės žva­lūs ir ku­pi­ni tei­gia­mų emo­ci­jų. Penk­ta­die­nį bus jaut­rūs re­gos or­ga­nai. Savaitgalį stiprinkite imuninę sistemą.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Nobelio medicinos premija paskirta virusologams H. Alteriui, Ch. Rice'ui ir M. Houghtonui

    Šių metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko amerikiečiams Harvey J. Alteriui (Harviui Dž. Alteriui) ir Charlesui M. Rice'ui (Čarlzui M. Raisui), taip pat britui Michaelui Houghtonui (Maiklui Hotonui).

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kiek vorų jau suvalgėte?
    Henrikas Vaitiekūnas Kiek vorų jau suvalgėte?
    Šiuo metu šeimos gydytojai tapę beteisiais raštininkais
    Viktorija Andrejevaitė Šiuo metu šeimos gydytojai tapę beteisiais raštininkais
    Kas nepažįsta laikrodžių?
    Henrikas Vaitiekūnas Kas nepažįsta laikrodžių?

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica